Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1190-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e1-1190-805/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39751-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
N. D.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1190-805/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39751-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas

1) 2013 m. spalio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. birželio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., dirbti/tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

3) 2019 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (2020 m. gegužės 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. D. 2020 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo mopedą Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 3,43 promilės etilo alkoholio iškvėptame ore. Šiais veiksmais N. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo N. D. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. jis važiavo būdamas girtas, nes prieš tai dvi dienas iš eilės gėrė alų, iš (duomenys neskelbtini) į šalia esančią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę nusipirkti benzopjūklui benzino. Jis vairavo jam priklausantį mopedą Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus į degalinės aikštelę sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš karto prisipažino, kad yra gėręs alaus. Jam alkotesteriu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 3,43 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 3,73 promilių girtumas. Teisės vairuoti jis neturi, nes neturi jos įgijęs. Mopedą už 60 Eur jis įsigijo 2020 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, iš pažįstamo D. S..

Liudytojas D. S. parodė, kad maždaug prieš keturis metus, tikslios dienos neprisimena, iš S., kurio pavardės nežino, už 50 Eur pirko motorolerį Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, jam pardavėjas padavė tik motorolerio registracijos liudijimą. Motorolerį pirko ne važinėjimui, o detalėms. Motoroleris buvo važiuojantis, tačiau jis su juo mažai važinėjo. Paskutiniu metu motoroleris buvo pastatytas ir nenaudojamas. Maždaug rugsėjo viduryje, N. D. jo paprašė parduoti motorolerį, jis sutiko ir pardavė už 60 Eur. Parduodant motorolerį, jis buvo tvarkingas, važiuojantis, tačiau be privalomojo draudimo ir techninės apžiūros.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2020 m. spalio 4 d. patruliavo Prienų rajone, kelyje A16 vykdė eismo priežiūrą. Apie 13.50 val. buvo sustoję (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Netrukus iš pagrindinio A16 kelio pastebėjo į degalinės teritoriją įsukantį mopedą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimą, nes mopedą vairavo vinguriuodamas, be to, nedėvėjo apsauginio šalmo. Minėto mopedo vairuotoją jis sustabdė įjungęs tarnybinio automobilio švyturėlius bei išlipęs iš automobilio mojuodamas skersai važiuojamajai daliai šviesą atspindinčiu skrituliu. Sustabdžius mopedą paaiškėjo, kad jį vairavo N. D.. Matėsi, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. N. D. teigė, kad prieš kurį laiką gėrė alkoholinio alaus ir šiek tiek numigęs sugalvojo važiuoti į degalinę benzino. N. D. neneigė vartojęs alkoholį ir geranoriškai sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Vairuotojui 14.04 val. buvo nustatytas 3,43 promilių girtumas, o 14.23 val. – 3,73 promilių girtumas. Vairuotojas nurodė, kad mopedą prieš kurį laiką įsigijo pats, nors vairuoti tokio tipo transporto priemones neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. D. prisipažinimo, liudytojų D. S., M. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2020 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti P(duomenys neskelbtini). Viduryje degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje stovi mėlynos spalvos mopedas Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. 65ALU(duomenys neskelbtini);

sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo N. D. 2020 m. spalio 4 d. 14.10 val. dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo;

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuris patvirtina, jog mopedas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 4 d. išvežtas į policijos komisariatą;

neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog N. D. pirmo tikrinimo metu, t. y. 2020 m. spalio 4 d. 14.04 val. nustatytas 3,43 promilių girtumas, antro patikrinimo metu, t. y. 2020 m. spalio 4 d. 14.23 val. – 3,73 promilių girtumas. N. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad N. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo mopedą Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,43 promilių girtumas. Tokiais veiksmais N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už N. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo N. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis N. D. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas jam paskirtas nuobaudas – baudas yra sumokėjęs, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, N. D. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu nesusiję su darbu, dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos prokurorės prašomo baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis N. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.04 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 13.04 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (3,43 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamasis N. D. bylos duomenimis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti jauno amžiaus nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas N. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti mopedą Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mopedas Quiet TM50QT-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 28 d. priklauso S. M.. Liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad maždaug prieš keturis metus, tikslios dienos neprisimena, iš S., kurio pavardės nežino, už 50 Eur pirko motorolerį Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, jam pardavėjas padavė tik motorolerio registracijos liudijimą. Maždaug rugsėjo viduryje, N. D. jo paprašė parduoti motorolerį, jis sutiko ir pardavė už 60 Eur. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. D. S. motorolerį Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė N. D.. Šios aplinkybės patvirtina, jog motoroleris Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam N. D., šių aplinkybių kaltinamasis neginčijo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis motoroleris Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti kaltinamajam N. D. adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam N. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. gruodžio 27 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į motorolerį Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti kaltinamajam N. D. adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (transporto priemonės konfiskavimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. D. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis N. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką N. D. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.04 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 13.04 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, N. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti N. D. priklausantį motorolerį Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti N. D. adresu (duomenys neskelbtini).

N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Motoroleriui Quiet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (transporto priemonės konfiskavimo).

Išaiškinti N. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė