Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOm platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis-išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (2014-07-29 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. padarymą),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2021-06-15 d. apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. kaltę pripažino ir paaiškino, jog sutiko draugą su kuriuo tarnavo, 46 metus nesimatė, sutiko važiuoti į svečius pas jo draugą, Jie sėdėjo už stalo, išgėrė, atėjo kaimynas su žmona. Jie kalbėjo, o vėliau įvyko konfliktas tarp to vyro ir sutuoktinės. Kadangi jam su širdimi blogai, jis nenorėjo girdėti jokių konfliktų, užsisuko galva, nutarė išeiti, išsimiegoti savo automobilyje. Automobilis stovėjo kieme, prie įvažiavimo vartelių, nuėjo tikslu pagulėti automobilyje, o ten siauras kelias, juo važiavo moteris ir jis, tam, kad nesusidurtų veidrodėliai pavažiavo toliau. Miegojo maždaug apie 40 minučių, nuėjo vėliau prie to namo, per langus pamatė, kad vėl vyksta konfliktas ir priimdamas atsakomybę nutarė važiuoti namo. Nuo gyvenvietės savo automobiliu nuvažiavo porą šimtų metrų, o po to norėjo pasukti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiavo asfaltu, šone buvo žvyrkelis, nuvažiavo nuo to kelio į ariamą lauką, smūgio nebuvo, jis išlipo ir pamatė policijos pareigūnus, jie patikrino jį, iškvietė transporto priemonės nuvilkimą ir išvežė į aikštelę. Buvo apgadintas automobilio kairysis ratas. Automobilis priklauso buvusiai žmonai, ji paėmė jį lizingu 5 metams, lizingas neišmokėtas dar lizingas, liko mokėti du su pusę metų po 145 eurus į mėnesį. Jis automobilį vairuoja jau 42 metus. Jeigu dabar atims teises, jam bus sunku, jis labai gaili. Su žmona išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais, dėl to, kad taip reikėjo, tačiau visą laiką (duomenys neskelbtini) gyvena kartu, jokių konfliktų neturi, gyvena dviese, vaikai išvažiavę. Jis klauso žmonos. Ji nežinojo, kad jis vartos alkoholį, jis netikėtai sutiko minėtą draugą ir taip įvyko. Turi sveikatos problemų, jam įdėtas širdies stimuliatorius, prieš 5 metus atlikta operacija. Jei būtų išklausęs paskaitas dėl alkoholio vartojimo, nesėstų už vairo. Gailisi dėl įvykusio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Mano, kad V. T. supranta ką jis padarė. Jis jai aiškino, kad nežino kas jam šovė į galvą, niekada girtas nevažiuoja. Ji buvo nustebusi dėl tokio V. T. poelgio, grįžusi po darbo pastebėjo, kad nėra automobilio, o vėliau vakare apie 20 val. jai paskambino pareigūnai ir paklausė ar ne jos tai automobilis, kada padarytas įvykis. Dabar jis įsiklauso į jos nuomonę, o dėl įvykio jis labai gailisi. Vaikai taip pat su juo kalbėjo. Jie gyvena tik dviese, tokiame amžiuje turi palaikyti vienas kitą. Kadangi jis turi širdies stimuliatorių jam negalima nei gerti, nei rūkyti, alkoholį vartoja tik per šventes. Jai sunku be vyro pagalbos, nevairuoja pati. Dabar važinėja viešuoju transportu. Administracinę baudą gavo, nes V. T. automobilį pastatė ne ten kur reikia, o ji yra automobilio savininkė. Toks įvykis yra pirmas, automobilį taisė, pirko detales, dar reikia atlikti kitus remonto darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad buvo liudytojas ir jis iškvietė policiją dėl neblaivaus vyro važiavimo. Tai buvo 2021-06-15 apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) . Jis pastebėjo keliu važiuojantį pavojingai automobilį (duomenys neskelbtini), berods v.n. (duomenys neskelbtini). Sukėlė įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Vairuotojas pradėjo didinti greitį ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies, nuvažiavo nuo šlaito ir sustojo, sugadindamas savo automobilį, išniro ratas. Jis sustojo, išlipo, vairuotojas sėdėjo automobilyje. Vairuotojas dar bandė užvesti automobilį, jis jam dar pasakė, kad ratas nulūžęs. Jis bendravo su policija, kuri nurodė patikrinti ar vairuotojas neprispaustas, nesužeistas. Vairuotojas tik sėdėjo, nebuvo prispaustas, sužeistas. Jo spėjimas pasitvirtino, nes neužilgo atvykus policijai, pasitvirtino, kad vairuotojas iš tiesų buvo neblaivus. Vairuotojas, tai vyras, kuriam apie 60 metų (b.l.33-34);

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) metais nuosavybės teise išsiperkant įsigijo iš (duomenys neskelbtini) , lizingo būdu, tai yra mokant mėnesinį mokestį. Todėl skaito, kad šis automobilis priklauso jai, yra jo valdytoja. Jos buvęs sutuoktinis yra V. T., gim. (duomenys neskelbtini)., tik kad gyvena kartu. Taip, jis turi vairuotojo pažymėjimą, ji jam leisdavo šiuo jos automobiliu naudotis. Jokių problemų nebuvo. V. T. nėra nei karto sėdęs prie vairo pavartojęs alkoholio, nėra priklausomas nuo jo, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia, priklausomybių neturi. Todėl nieko neįtardama, ji 2021-06-15 išvyko į darbą, jai priklausantis automobilis liko jų namuose. Ir jau grįžusi namo, po darbų, sužinojo, kad V. T. buvo pavartojęs alkoholio, užkliuvo, buvo sulaikytas policijos už jai priklausančio automobilio vairo. Alkoholio koncentracija siekė virš 1,5 promilės, jo atžvilgiu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Dėl to, kad V. T. vairavo jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , ji jam pretenzijų nereikš, mano, kad jam tai bus, buvo gera pamoka. Tik prašo gražinti jai jos automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), kurį pasižada saugoti, neparduoti, juolab kad dar pilnai už jį neatsiskaitė pagal lizingą (b.l.36-38);

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-15 apie 17.27 val., palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugų eismą kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo VS tyrėju E. A., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo lengvasis automobilis. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, šalia automobilio jau buvo atvykęs kelių policijos ekipažas V1841, kuris tikrino vairuotojo blaivumą. Patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad automobilio valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas V. T. Vairuotojas stovėjo šalia policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) , automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmuoju patikrinimu apie 17:47 val., buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas, antruoju patikrinimu apie 18:06 nustatytas 2,85 prom., girtumas, iškarto t.y. 17:47 val. V. T. buvo sulaikytas. Apie įvykį papildomai buvo informuotas Vilniaus VPK OVS budėtojas, o V. T. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS budėtojo dalį, tolimesniam įvykio įforminimui. Atvykus transportavimo tarnybai, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas (duomenys neskelbtini) ir kelių policijos ekipažo (duomenys neskelbtini). (b.l. 5);

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. patrulio D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-15 atvykus į (duomenys neskelbtini) rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo V. T., kuriam patikrinus blaivumą 17.47 val. nustatytas 3,10 prom. girtumas, antru pūtimu 18.06 val. nustatytas 2,85 prom. girtumas. Įvykio vietoje buvo liudininkas, kuris matė kaip (duomenys neskelbtini) vingiavo kelyje, vėliau nuvažiavo nuo kelio. (b.l. 30);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. T. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniu nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmo tikrinimo metu 17.47 val. nustatytas 3,10 prom. girtumas, antru tikrinimu 18.06 val. nustatytas 2,85 prom. girtumas. (b.l. 39);

Iš byloje esančio alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021-06-15 17.47 val. V. T. nustatytas 3,10 prom. girtumas (b.l. 41);

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2021-06-15 18.06 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. nustatytas 2,85 promilių girtumas (b.l. 41);

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti priekinio bamperio, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinės kairės pusės durų, užpakalinių dešinės pusės durų, priekinio kairės pusės rato, užpakalinio bamperio, priekinės kairės pusės sparno, variklio dangčio apgadinimai. Priedas: Fotolentelė (b.l.6-7,8-13);

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis 2021-06-15 buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l.14). 2021-06-18 I. T. išduotas leidimas atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20);

Iš byloje esančios informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ Regitra matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas- AB SEB bankas, valdytojas - I. T., gim. 1954 m. (b.l.15-17);

Iš byloje esančio VŠĮ EMPREKIS išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kategorija (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai 2013, kaina PVM 7580 eur (b.l. 18);

Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo su rezoliucija matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. pagal Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos su rezoliucija surašytą tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pranešama, kad 2021-06-15 apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), V. T., gim., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatyta 17:47 val., 3.10 prom, antru pūtimu nustatyta 18:06 val., 2.85 prom). (b.l.1-2);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. T. kaltė, jog jis 2021-06-15 d. apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju V. T., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo V. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I. T. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. T. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad V. T. nėra praeityje teistas, nors 2014-07-29 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. padarymą. Tačiau nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo gal ilgas laiko tarpas, be to veika nekaip nesusijusi su transporto priemonių vairavimu. (b. l. 79). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (V. T. ir I. T. parodymai), I. T. turi įtaką V. T. elgesiui, jis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus, ja gerbia, įsiklauso į jos nuomone, ji jai autoritetas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. T. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, taip pat pažymėtina, jog galiojančių nuobaudų neturi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus, matyti jog baustas tik vieną kartą 2019-12-18 už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra stovėjo KET draudžiamojoje vietoje, bauda sumokėta ( b.l.75). Jis išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines, profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis V. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų ir šešių mėnesių laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje V. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. T. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog V. T. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,85 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 6 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, pavojingai manevruojant buvo pastebėtas kito asmens (b.l. 33), vairuodamas didino greitį ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo šlaito ir apgadino vairuojamą automobilį taip, kad nulūžo ratas, be to, sustojęs kaltinamasis vėl bandė užvesti automobilį. Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dvejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2021 m. birželio 16 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 47-53). Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 16 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis V. T. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos (VĮ „Regitra“ išrašo) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo (duomenys neskelbtini) bankas, valdytojas - I. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iš I. T. paaiškinimų matyti, kad automobilis pirktas lizingu, pilnai už jį dar neatsiskaitė, tai patvirtina ir byloje pateikti dokumentai apie lizingu įgytą turtą bei mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad lizingo sutartis sudaryta iki 2023 m. lapkričio 30 d. (b.l. 110-114). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą.

Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad vidutinė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 7580 Eur su PVM. (b. l. 18). Tačiau kaip matyti iš byloje esančios šio automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė skaičiuojant lyginamosios vertės metodu iki apgadinimo yra 6310 eurų (su PVM). Todėl, teismo vertinimu, minėtoje ataskaitoje pateikti duomenys apie automobilį yra tikslesni, negu VšĮ „Emprekis“ pažymoje, ir nustatant vertę teismas šiuo atveju vadovaujasi šia ataskaita ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte laiko ataskaitoje nurodytą vertę su PVM, t.y. 6310 Eur.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Kaip matyti iš kaltinamojo V. T. ir I. T. paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų AB SEB lizingo įmokas dar privalu mokėti daugiau kaip du metus, t.y. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Teismo vertinimu, 6310 eurų suma būtų neproporcingai didelė kaip konfiskuotinos priemonės vertės suma, nes kaip minėta, šis turtas dar yra lizinguojamas iki 2023 m. lapkričio 30 d. pažymėtina ir, jog nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo V. T. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl V. T. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Todėl, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis V. T. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, ir vadovaujantis proporcingumo principu, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertės suma mažintina pusiau, t.y. iki 3155 EUR.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 00450439, perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. (V.) T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį V. T. pagal laidavimą I. T. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalį – 3155 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis) Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. T. ir laiduotojai I. T. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.