- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- II-527-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00207-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pažeidėjas
- V. P.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. P., nukentėjusiajam – R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo – R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 3-3509/648 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Bendrajame pagalbos centre 2009 m. birželio 1 d. apie 11.21 val. buvo gautas pranešimas (b. l. 33), kad Verkių g., Vilniuje, apgadintas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 2- osios kuopos 2- ojo būrio patrulis M. P. 2009 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 29) nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. dirbant su vyr. specialistu V. L., apie 11.21 val. gavo pranešimą, kad Verkių g., Vilniuje, prie 20 korpuso buvo apgadintas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, rado minėtą automobilį, kurio vairuotojas R. J. paaiškino, kad jis įvykio pats nematė, tačiau įvykio liudytojas jam pasakė, kad jo automobilį apgadino automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
3. R. J. 2009 m. birželio 1 d. paaiškinime (b. l. 31) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui V. Č. nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. apie 9.00 val. jis vairavo automobilį „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),. Atvažiavus į darbą, šį automobilį jis pastatė šalia pastato, esančio Verkių g., Vilniuje. Apie 11.20 val. jam paskambino bendradarbis ir pranešė apie eismo įvykį. Taip pat nurodė įvykį mačiusio asmens telefono numerį.
4. V. P. 2009 m. birželio 18 d. paaiškinime (b. l. 36) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos paaiškinime nurodė, kad 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje ji vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo važiavo į prekybos centrą „Rimi“, esantį Žirmūnuose, ir Šiaurės miestelyje esančią parduotuvę „Okva“. Ji nepastebėjo, kad būtų padarytas koks nors pažeidimas bei apgadintas jos automobilis, nes ji vairuoja labai atsargiai. Pažymėjo, kad automobilyje yra įrengta parkavimo sistema. Teigė, kad jos automobilis nėra apgadintas, todėl ji negali prisipažinti, kad padarė pažeidimą.
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinis A. M. 2009 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 38) nurodė, kad telefonu eismo įvykio liudytojas (anonimas) paaiškino, kad jis matė kaip automobilis (spalvos ir markės nenurodė), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo apie 35 metų amžiaus vyras, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „Nissan“ ir nesustodamas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojas į apklausą nurodytą dieną neatvyko. Vėliau su juo susisiekti nepavyko.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinis-viršila A. M., ištyręs eismo įvykio medžiagą ir nustatęs, kad surinktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, jog automobilis „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilio „Hyundai matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nėra pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, kurie suteiktų galimybę pašalinti byloje esančius prieštaravimus, taip pat nesant įvykio vietoje jokių daiktinių įrodymų (šukių, pėdsakų ar daiktinių įrodymų), padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį „Nissan“, bei nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos; A. M. priėmė nutarimą Nr. 3-3509/648 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 7, 20, 27, 28).
Nutarime Nr. 3-3509/648 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, be kita ko, nurodė, kad atvykusiems policijos pareigūnams automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. J. paaiškino, kad jis 2009 m. birželio 1 d. apie 9.00 val. vairavo automobilį ir paliko jį stovėjimo aikštelėje, esančioje Verkių g., Vilniuje. Apie 11.20 val. jam paskambino bendradarbis ir pranešė, kad jo automobilį apgadino automobilis (markės nenurodė), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė šiuos apgadinimus: sulaužytas galinis bamperis, pasilikusių pašalinių dalelių ant automobilio nėra (b. l. 30). Tyrimo metu nustatyta, kad valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) registruotas raudonos spalvos automobilis „Hyundai matrix“ priklauso V. P. V. P. paaiškino, kad minėtą automobilį vairuoja tik ji, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo (b. l. 34-35). Apžiūrėjus automobilį „Hyundai matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šie apgadinimai: nežymiai įbrėžtas galinis bamperis (b. l. 37). Lyginamosios ekspertizės nėra galimybės atlikti, nes ant automobilio „Hyundai“ nėra pasilikusių pašalinių dalelių.
7. G. A. 2010 m. sausio 14 d. patvirtinime (b. l. 8, 17) nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. apie 11 val. prie Verkių g., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jis matė, kad automobilis „Hyundai matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
8. Skunde teismui, kurį patikslino (toliau – ir skundas) (b. l. 3-4, 14-15), nukentėjusysis R. J. prašė Nutarimą panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą atlikti tyrimą iš naujo.
Nurodė, kad su Nutarimu jis nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti pradėta jau gavus jo 2009 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl autoįvykio. Tvirtino, kad po to, kai apie eismo įvykį jam pranešė jo bendradarbis, jis nedelsdamas apžiūrėjo savo automobilį – jis buvo apgadintas. Įvykį matęs žmogus jam prisistatė G., kuris paaiškino, kad matė įvykio aplinkybes ir padavė raštelį su nuvažiavusio automobilio aprašymu. Kreipėsi į policijos pareigūnus ir nurodė, kad pats eismo įvykio nematė, tačiau yra liudytojas, kuris pateikė pasišalinusio automobilio duomenis, o būtent, kad automobilį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino raudonos spalvos „Hyundai“ markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams jis taip pat nurodė ir liudytojo telefono numerį, kad esant reikalui jis būtų apklaustas. Tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių eismo įvykio tyrimas ilgą laiką nebuvo atliekamas. Tik jam pradėjus reikalauti pateikti tyrimo išvadas, 2010 m. sausio 7 d. gavo 2009 m. gruodžio 1 d. Nutarimą. Pabrėžė, kad iš Nutarimo turinio nėra aišku, kada realiai buvo pradėtas tirti įvykis, tik nurodyta, kad jis baigtas 2009 m. gruodžio 1 d. Laiko, kad jo pareiškimo dėl eismo įvykio tyrimas truko nepateisinamai ilgai, tyrimas buvo atliekamas ne objektyviai ir nevisapusiškai. Pareigūnai nustatė, kad autoįvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs raudonos spalvos „Hyundai“ markės automobilis realiai egzistuoja ir kad jo galinis bamperis yra apgadintas. Bamperio apgadinimas Nutarime vadinamas įbrėžimu, tačiau kokio pobūdžio ir kokios kilmės „įbrėžimas“ – nenurodyta. Akcentavo, kad tyrimą atlikę pareigūnai nėra specialistai ar ekspertai, todėl jie ir negali konstatuoti, liko ant automobilių pašalinių dalelių ar neliko; ar Hyundai automobilio bamperio sugadinimas nesusijęs su eismo įvykiu, nes tam reikia specialių žinių. Kadangi policija netinkamai ir neoperatyviai atlikto tyrimą, todėl abejoja, kad automobilių kontakto pėdsakai išlikę. R. J. automobilis yra suremontuotas, o pasišalinusio iš autoįvykio automobilio vairuotojas susitvarkyti bamperį tam, kad neliktų pėdsakų, galėjo tą pačią įvykio dieną. Atkreipė dėmesį, kad net panaikinus kontakto pėdsakus, pakeitus bamperį į kitą, yra galimybė nustatyti bamperio keitimo faktą ir jį nustačius, aiškintis to keitimo priežastis bei tikruosius tikslus. Pareigūnas taip pat galėjo aiškintis ir nustatyti, ar automobilio savininkė V. P. yra vienintelė automobilio valdytoja. Nutarime tik nurodyta, kad pati V. P. tvirtina, kad ji jokiame autoįvykyje nedalyvavo; įvykio aplinkybes matęs asmuo taip pat ir jam paaiškino, kad matė, jog Hyundai automobilį vairavo ne moteris, o vyriškis. Nurodė ir tai, kad nėra aišku, kodėl policijos pareigūnai faktines įvykio aplinkybes liudijantį asmenį Nutarime vadina „anonimu“.
II
1. Teismo posėdyje nukentėjusysis – R. J. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
2. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. P. paaiškino, kad ji minėtame autoįvykyje nedalyvavo, prašė nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje liudytojas – G. A. parodė (žr. 2010 m. kovo 30 d. teismo posėdžio protokolą (b. l. 47-49)), kad automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 1 d. apie 11 val. Verkių g., Vilniuje, galine dalimi trenkėsi į automobilio „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę kairę dalį, kad prie automobilio vairo sėdėjo šiek tiek vyresnis nei 30 metų vyriškis šviesiai mėlynais marškiniais, kad jis dideliu greičiu pasišalino iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Nutarime (b. l. 7, 20, 27, 28) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinis-viršila A. M. nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nukentėjusysis – R. J. su tokiu nutarimu nesutinka, mano, kad byloje nebuvo visapusiškai ištirtos visos faktinės aplinkybės.
2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 297 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
3. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
4. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad R. J. priklausantis automobilis „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (b. l. 30 antroji pusė). Šio automobilio užpakalinio bamperio kairės pusės kampas buvo nubrozdintas bei užpakalinis bamperis buvo sulaužytas (b. l. 30 antroji pusė). Tokiu būdu yra nustatytas vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – padaryta žala R. J. nuosavybei – automobiliui „Nissan almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Byloje surinkti įrodymai (liudytojo G. A. parodymai (b. l. 47–49)) patvirtina, kad automobilio „Nissan almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti kito automobilio – tai yra žala buvo padaryta neteisėtais veiksmais.
6. Atsakomybė už nurodyto pažeidimo padarymą yra nustatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
7. Dėl nurodyto eismo įvykio 2009 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo dėl įrodymų trūkumų buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes nebuvo galima nustatyti asmens, kuris vairavo automobilį „Hyundai matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinusio nukentėjusiajam priklausantį automobilį.
8. Tiriant eismo įvykį, buvo iškelta versija, kad administracinį teisės pažeidimą galėjo padaryti Valerija Petkienė, nes jai nuosavybės teisėmis priklauso „Hyundai matrix“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis, ginčydamas Nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nurodo, kad pakanka įrodymų, pagrindžiančių Valerijos Petkienės kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis). LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).
10.1. Tiesioginis įvykio liudytojas G. A. nurodė, kad, kad automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 1 d. apie 11 val. Verkių g., Vilniuje, galine dalimi trenkėsi į automobilio „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kairę dalį, kad prie automobilio vairo sėdėjo šiek tiek vyresnis nei 30 metų vyriškis šviesiai mėlynais marškiniais, kad jis dideliu greičiu pasišalino iš įvykio vietos (žr. 2010 m. kovo 30 d. teismo posėdžio protokolą (b. l. 47-49));
10.2. Pažymėtina, kad liudytojas G. A. nurodė, jog automobilį „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent virš 30 metų vyras (žr. liudytojo rašytinius paaiškinimus (b. l. 8, 17));
10.3. Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad jos automobiliu paprastai važinėja ji, retai – jos vyras, o vyriškis apie 30 metų amžiaus negalėjo važiuoti.
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad jų nepakanka, jog V. P. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už R. J. priklausančio automobilio „Nissan almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Vienintelio įvykį mačiusio asmens – G. A. – parodymai įrodo, kad būtent automobilis „Hyundai matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo atsitrenkti į R. J. automobilį, tačiau administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, neabejotinai vairavęs automobilį, nes tik taip galėtų būti realizuojami administracinės atsakomybės individualizavimo tikslai. Šiuo atveju, kai liudytojo parodymai kreipia į kaltininką vyrą, V. P. apkaltinti negalima.
Dar daugiau, teismas pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, bet būtent administracinės atsakomybės klausimas. Žalos atlyginimo klausimai (jeigu tokie kiltų) nagrinėjami civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galiojančiu nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės privalomai turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau tai gali būti padaryta tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-156/2009).
Teismas pažymi, kad visi galimi liudytojai byloje yra apklausti, surinkti visi galimi įrodymai, tačiau jie nepašalino byloje esančių neaiškumų. Ekspertizės nėra tikslo skirti, nes taip būtų nustatytas tik automobilis, bet ne asmuo, o todėl administracinėn atsakomybėn vis vien nieko negalima būtų traukti.
12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 3-3509/648 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo – R. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 ir 129 straipsniais,
nutaria:
nukentėjusiojo – R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 3-3509/648 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.