Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-575-154-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-27
Bylos Nr.: N-575-154-12
Teisminio proceso Nr.: 4-65-3-00292-2010-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)

Kategorijos

45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
45.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575-154/2012Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00292-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.6; 45.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

I. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. gegužės 27 d., apie 8.45 val., kelio Nr. A9 12 kilometre patikrinimo metu pasvėrus jo vairuojamą automobilį MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilio varančiųjų ašių, tarp kurių atstumas yra 1,38 m, apkrova 1,4 t viršijo maksimalią leistiną apkrovą, kurios maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės III skirsnio 5.3 punkte. I. K., važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150, 3 punkto reikalavimus. Be to, iš I. K. patikrinimui pateikto jo 2010 m. gegužės 26 d. naudoto tachografo registracijos lapo nustatyta, kad jis 2010 m. gegužės 26 d., 6.50 val., pradėjo vairuoti transporto priemonę ir ją vairavo iki 16.45 val. Per šį 9 val. 55 min. laikotarpį I. K. 5 val. 55 min. vairavo be pertraukos, t. y. po keturių su puse valandos vairavimo laikotarpio nedarė 45 min. pertraukos, kurios metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. I. K. taip pat per keturių su puse valandos vairavimo laikotarpį 45 min. pertraukos nekeitė viena ne trumpesne kaip 15 min. pertrauka, po kurios būtų ne trumpesnė kaip 30 min. pertrauka. Tokiais veiksmais vairuotojas I. K. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 7 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 14 d. nutarimu I. K. už ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 250 Lt bauda, o už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus administracines nuobaudas, I. K. galutinai paskirta 750 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu panaikino minėto Institucijos nutarimo dalį, kuria I. K. už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 750 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė, o kitą Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog matavimo priemonės, kurios naudojamos rinkoje, turi atitikti Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, reikalavimus. Šio Reglamento 9 punkte įtvirtinta, kad naudojamos svarstyklės privalo atitikti pagrindinius reikalavimus, nustatytus 1 priede „Pagrindiniai reikalavimai“, o remiantis 18 punktu, ar svarstyklės atitinka 1 priedo reikalavimus, gali būti paliudyta viena iš pareiškėjo pasirinktų toliau išvardintų procedūrų: EB tipo tyrimas, kaip nurodyta 2 priedo 1 punkte, po kurio pateikiama arba EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta 2 priedo 2 punkte, arba EB patikra, kaip nurodyta 2 priedo 3 punkte; EB tipo tyrimas yra neprivalomas svarstyklėms, kuriose nėra elektroninių įtaisų ir kurių svėrinio masės matavimo įtaise nėra spyruoklės svėrinio pusiausvyrai nustatyti; EB vieneto patikra, kaip nurodyta 2 priedo 4 punkte. Reglamento 4 priedo 1.1.1.2 punktas numato, jog ant svarstyklių, kurioms taikoma EB atitikties įvertinimo procedūra turi būti paskelbtosios(-ųjų) įstaigos(-ų), dalyvavusios(-ių) atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamasis(-ieji) numeris(-iai). Reglamento 1 priede nurodyta, kad kai svarstyklės turi arba yra sujungtos su daugiau kaip vienu rodmenis rodančiu ar spausdinimo įtaisu, naudojamu siekiant šio Reglamento 5.1-5.6 punktuose numatytų tikslų, tiems įtaisams, kurie pakartoja svėrimo operacijos rezultatus ir kurie negali turėti poveikio teisingam svarstyklių veikimui, pagrindiniai reikalavimai netaikomi, jei svarstyklių dalis, kuri tenkina pagrindinius reikalavimus, teisingai spausdina arba registruoja svėrimo rezultatus, jie nenutrinami ir yra prieinami abiem su matavimu susijusioms pusėms. Tačiau tiesioginėje viešojoje prekyboje naudojamų svarstyklių rodmenis rodantys ir spausdinimo įtaisai pardavėjo ir pirkėjo pusėje turi atitikti pagrindinius reikalavimus. Taip pat nurodė, kad I. K. vairuojamo automobilio svėrimas buvo atliktas neautomatiniu svėrimo įrenginiu HAENNI WL 103, kompiuteriu HAENNI CH3303 su plokštėmis Nr. 4658 ir Nr. 4663. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2010 m. spalio 20 d. rašto Nr. 50SRP-108 matyti, jog minėtos svėrimo plokštės Nr. 4658 ir Nr. 4663 yra metrologiškai patikrintos, atitinka Reglamento nurodytus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti. Atkreipė dėmesį, kad su svarstyklėmis svėrimo duomenų apdorojimui, naudojamas gamintojo rekomenduojamas HAENNI informacijos apdorojimo įrenginys EC100 Nr. 1612 su spausdinimo įtaisu, kuriam taikomas Reglamentas, nes šis įrenginys turi atitikti pagrindinius reikalavimus, nustatytus Reglamento 1 priede. Pabrėžė, kad minėtame Lietuvos metrologijos inspekcijos rašte, be kita ko, pateikta išvada, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikant Reglamento 18 punkto reikalavimų, į rinką buvo pateiktos ir teisinėje metrologijoje pradėtos naudoti svarstyklės HAENNI WL 103 Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612, neturinčiu pagrindinius reikalavimus paliudijančios atitikties procedūros – paskelbtosios įstaigos, dalyvavusios atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamojo numerio (Reglamento 4 priedo 1.1.1.2 punktas). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir ATPK 256 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad minėtos svarstyklės ir jomis nustatyti svėrimo rezultatai negali būti naudojami kaip leistina įrodinėjimo priemonė, nes ne visi jos įrenginiai nagrinėjamo įvykio metu atitiko Reglamento reikalavimus. Be to, teismas pažymėjo, jog svarstyklių HAENNI WL 103 instrukcijoje nurodyta, kad gali būti svėrimo klaidos, jei yra statinė trintis autotransporto pakaboje, o maža svėrimo paklaida gali atsirasti dėl statinės trinties, ypatingai kai yra sveriamos daugeriopų ašių sistemos. Tuo tarpu I. K. yra nurodęs, jog atliekant automobilio 3 ir 4 ašies svėrimą, pareigūnas sakė kaip važiuoti, kada sustoti, tačiau nenurodė, kada atleisti stabdžius, todėl jis stabdžius atleido savo nuožiūra, be to, sveriant automobilis judėjo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo J. G., atlikusio minėtą svėrimą, parodymai apie transporto priemonių junginio svėrimo aplinkybes prieštaringi ir nesutampa, o pakartotinai pasverti transporto priemonių junginį ir pašalinti šį prieštaravimą nėra galimybės. Taip pat atkreipė dėmesį, jog liudytojas J. G. negalėjo patvirtinti, kad sveriant 3 ir 4 automobilio ašis priekiniai automobilio ratai buvo ant išlyginamojo kilimėlio, kaip nurodyta svarstyklių naudojimo instrukcijoje. Pažymėjo, jog byloje nėra paneigta ir aplinkybė, kad svėrimo vietoje galėjo būti pribarstyta akmenukų, o svarstyklių naudojimo instrukcijoje nurodyta, jog gali būti svėrimo klaidos, jei svėrimui pasirinkta vieta yra nenuvalyta arba nelygi. Dėl ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teismas pabrėžė, kad už šį pažeidimą I. K. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad jis Institucijos nutarime nurodytą dieną nuo 11.45 val. iki 12.15 val. pietavo, tačiau neteisingai nustatė tachografą, teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi asmens paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pažymėjo, jog I. K. teisės aktų nustatyta tvarka galėjo ištaisyti sugadintą tachografo registracijos lapą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tai padaryti. Tai įvertinęs, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti asmens veiką pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį. Taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant ATPK 30² straipsnio reikalavimų.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą. Mano, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi jokie teisės aktai neįpareigoja Institucijos perkelti gamintojo parengtas naudojimo instrukcijas į kitus teisės aktus ar skelbti jas viešai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog su Institucijos naudojamų svarstyklių HAENNI WL 103 naudojimo instrukcija galima susipažinti viešai, kreipiantis į gamintoją ar jo atstovą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. K. ir liudytojo J. G. parodymus apie transporto priemonių junginio svėrimo aplinkybes vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kadangi minėto asmens parodymai vertintini kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžia, jog gamintojas svarstyklių naudojimo instrukcijoje nenurodė jokios galimos nuspaustų stabdžių įtakos svėrimo rezultatams. Pažymi, kad Institucijos naudojamomis svarstyklėmis galima matuoti tik nusistovėjusią stovinčio automobilio ašies svorio reikšmę, kurią ir užfiksuoja pareigūnas. Taip pat nurodo, jog svėrimo metu Inspekcijos pareigūnai naudojo išlyginamuosius kilimėlius, o svarstyklių instrukcijoje yra numatytas reikalavimas, kad svėrimo metu vienodame aukštyje būtų 1 ir 2 ašys, vėliau 3 ir 4 ašys, tačiau reikalavimas vienodame aukštyje laikyti visas keturias transporto priemonės ašis nėra numatytas ir priekinių automobilių ratų padėtis svėrimo rezultatams jokios įtakos nedaro. Atkreipia dėmesį, jog Institucija svėrimui naudotas svarstykles įsigijo ir pradėjo naudoti 2008 m., kai svarstyklių patekimą į rinką reglamentavo Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir 1999 m. gruodžio 20 d. Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakymu Nr. 225 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento reikalavimai, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. gruodžio 17 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-126 patvirtintu Neautomatinių svarstyklių techniniu reglamentu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju I. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusio ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalis įtvirtino, kad kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 1 valandą, bet ne daugiau kaip 2 valandas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 200 Lt iki 300 Lt. Tuo tarpu ATPK 145 straipsnio 2 dalis įtvirtino, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl I. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos I. K. atžvilgiu dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukimo. Institucija teigia, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už minėtą pažeidimą.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas ATPK, tačiau jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju svarstyklėmis HAENNI WL 103 Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612 užfiksuoti duomenys negali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone, kadangi minėta techninė matavimo priemonė buvo naudojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Priimdamas ginčijamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kodėl tam tikrais įrodymais nesiremia, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento 5.2 ir 9 punktai įtvirtina, kad neautomatinės svarstyklės, naudojamos masei nustatyti apskaičiuojant mokėtinas sumas, tarifus, mokesčius, priedus, baudas, atlyginimus, nuostolių bei žalos atlyginimą ar panašius mokėjimus, privalo atitikti pagrindinius reikalavimus, nustatytus 1 priede „Pagrindiniai reikalavimai“. Remiantis Reglamento 18 punktu, kad svarstyklės atitinka pagrindinius reikalavimus, išdėstytus 1 priede, gali būti paliudyta viena iš pareiškėjo pasirinktų toliau išvardytų procedūrų: EB tipo tyrimas, kaip nurodyta 2 priedo 1 punkte, po kurio pateikiama arba EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta 2 priedo 2 punkte, arba EB patikra, kaip nurodyta 2 priedo 3 punkte; EB tipo tyrimas yra neprivalomas svarstyklėms, kuriose nėra elektroninių įtaisų ir kurių svėrinio masės matavimo įtaise nėra spyruoklės svėrinio pusiausvyrai nustatyti; EB vieneto patikra, kaip nurodyta 2 priedo 4 punkte. Reglamento 4 priedo 1.1.1.2 punktas numato, jog ant svarstyklių, kurioms taikoma EB atitikties įvertinimo procedūra, turi būti paskelbtosios (-ųjų) įstaigos (-ų), dalyvavusios (-ių) atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamasis (-ieji) numeris (-iai). Remiantis Reglamento 1 priedu, kai svarstyklės turi arba yra sujungtos su daugiau kaip vienu rodmenis rodančiu ar spausdinimo įtaisu, naudojamu siekiant šio Reglamento 5.1-5.6 punktų tikslų, tiems įtaisams, kurie pakartoja svėrimo operacijos rezultatus ir kurie negali turėti poveikio teisingam svarstyklių veikimui, pagrindiniai reikalavimai netaikomi, jei svarstyklių dalis, kuri tenkina pagrindinius reikalavimus, teisingai spausdina arba registruoja svėrimo rezultatus, jie nenutrinami ir yra prieinami abiem su matavimu susijusioms pusėms. Tačiau tiesioginėje viešojoje prekyboje naudojamų svarstyklių rodmenis rodantys ir spausdinimo įtaisai pardavėjo ir pirkėjo pusėje turi atitikti pagrindinius reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių junginio svėrimas buvo atliekamas neautomatinėmis elektroninėmis svarstyklėmis, t. y. svėrimo įrenginiu HAENNI WL 103, kompiuteriu HAENNI CH3303 su plokštėmis Nr. 4658 ir Nr. 4663, svėrimo duomenų apdorojimui naudojant gamintojo rekomenduojamą HAENNI informacijos apdorojimo įrenginį EC100 Nr. 1612 su spausdinimo įtaisu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyrius 2010 m. spalio 20 d. rašte Nr. 50SRP-108 dėl patikrinimo rezultatų (b. l. 78-79), atlikęs teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, padarė išvadą, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikant Reglamento 18 punkto reikalavimų, į rinką buvo pateiktos ir teisinėje metrologijoje pradėtos naudoti svarstyklės HAENNI WL 103 Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612, neturinčiu pagrindinius reikalavimus paliudijančios atitikties procedūros – paskelbtosios įstaigos, dalyvavusios atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamojo numerio. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė svarstyklėmis HAENNI WL 103 Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612 užfiksuotais duomenimis, kadangi minėta techninė matavimo priemonė nagrinėjamo įvykio metu buvo naudojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ja gauti duomenys negali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone. Aplinkybė, kad Institucija svėrimui naudotas svarstykles įsigijo ir pradėjo naudoti 2008 m., nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, kadangi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techniniu reglamento 3 punktas aiškiai numato, jog minėtas Reglamentas, be kita ko, privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialams Lietuvos Respublikoje, naudojantiems teisinės metrologijos srityje neautomatines svarstykles. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas