Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-9670-358/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
A2.6.-9670-358/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08361-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9670-358/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08361-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.7; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124 ¹ str. 8 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015 m. lapkričio 7 d. apie 19.30 val. Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 41, vairuodamas transporto priemonę Ford Tourneo Connect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovėjusį automobilį, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tikrintis blaivumą atsisakė. Nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros talono. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., ir 124 ¹ str. 8 d.

M. K. kaltu prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad alkoholį vartoja retai, buvo išgėręs, tačiau nesijautė neblaivus. Lietuvoje gyvenas ne pastoviai, todėl Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs. Turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Jungtinėje Karalystėje. Deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje tik rugsėjo mėnesį. Todėl nesutinka, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes gali važinėti tris mėnesius. Paskutinį kartą grįžo apie spalio 20 d. Automobilis priklauso jo mamai, kuri ūkininkauja.

Transporto priemonės savininkė D. J. paaiškino, kad sūnus M. K. tik retkarčiais paimdavo jai priklausantį automobilį. Grįžęs iš Londono, jis neturi kito automobilio. Į Londoną važiuoja kartą per mėnesį, pabūna dvi savaites ir grįžta. Ten jis turi sūnų, kurį prižiūri.

Atstovė advokatė V. K. paaiškino, kad iš byloje esančių įrašų matyti, kad Lietuvoje M. K. 1999-12-14 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurį jis, gaudamas vairuotojo pažymėjimą, atidavė Jungtinės Karalystės pareigūnams. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems ES valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metais Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis LR gyventojas. M. K. su žmona R. K. apie 16 metų nuolatinai gyveno Jungtinėje Karalystėje Londone. Šiuo metu ten gyvena žmona ir nepilnametis sūnus M. K.. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). M. K. kas mėnesį arba kas 2 mėnesius važiuoja pas juos į Londoną, ten išbūna keletą savaičių, tuomet atvažiuoja į Lietuvą. Kadangi Londone dabar neturi nuolatinio darbo, tai maždaug prieš 2 mėnesius iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, dėl to, kad susirgęs jis galėtų lankytis pas gydytojus, jis deklaravo gyvenamąją vietą savo mamai nuosavybės teise priklausančiame ūkyje. Gavęs darbą Londone, jis grįš į Londoną ir ten gyvens nuolatinai. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad negalima laikyti, kad M. K. nuolatinai gyvena Lietuvoje ir kad jis vairavo transporto priemonę tam neturėdamas teisės. Pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jis savo gyvenamąją vietą mamos ūkyje deklaravo 2015-07-20 ir taip pat lėktuvo bilietą, kad nepraleidus 90 dienų termino, kai jis skrido į Londoną. Tai pagrindžia jo teiginį, kad jis ten gyvena. Važinėja jis dažniau mikroautobusais, kurie jokių bilietų neduoda. M. K. pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. M. K. atsisakymą tikrintis blaivumą nulėmė jo ilgalaikis gyvenimas Jungtinėje Karalystėje, kur yra nuostata, kad geriau nesitikrinti blaivumo. Prašo atsižvelgti į M. K. nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad jis turi išlaikyti nepilnametį sūnų, į tai, kad jis niekada iki šiol nepažeidinėjo KET, taip pat atsižvelgti į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nurodytas lengvinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, paskirti M. K. mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatytos minimalios. Prašo paskirtas M. K. baudas išdėstyti ilgesniam laikui. Prašo M. K. motinos D. J. patenkinti prašymą ir leisti iš aikštelės pasiimti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Pažeidimų faktas ir M. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., ir 124 ¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Pramonės pr. 41, bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), R. R. paaiškinimu (b. l. 5), A. I. paaiškinimu (b. l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 7), fotonuotraukomis (b. l. 14-18).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. – atsisakė tikrintis blaivumą, pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 8 d. – nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros talono, todėl jis baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. 2015 m. lapkričio 7 d. apie 19.30 val. Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 41, vairavo transporto priemonę Ford Tourneo Connect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės .

Byloje yra duomenų, kad M. K. turi Jungtinėje Karalystėje išduotą ir šiuo metu galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b.l.11).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (aktuali akto redakcija, galiojant nuo 2015-07-02) motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad M. K. tik 2015-07-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje jo motinai D. J. priklausančioje namų valdoje (b.l.33), turi Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą bei nacionalinio draudimo kortelę (b.l.27), bilieto įsigijimas į Londoną 2015-10-12 (b.l.34). Transporto priemonės savininkė D. J. patvirtino, kad sūnus automobilio neturi, todėl grįžęs iš Londono, naudojasi jos automobiliu, Londone prižiūri sūnų, Į Londoną važiuoja kartą per mėnesį, išbūna ten apie 2 savaites. Tai patvirtina M. K. nurodytas aplinkybes, kad jo asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje liko jo šeima, prižiūri sūnų ir jis Lietuvos Respublikoje nėra nuolatinis gyventojas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Įvertinant šiuos faktinius ir teisinius argumentus, konstatuotina, kad M. K. nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, turėdamas teisę vairuoti. Todėl iš protokolo paminėta aplinkybė šalintina, nes institucija šios veikos taip pat tinkamai nekvalifikavo (priešingu atveju asmens veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 str.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

M. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina tai, kad M. K. padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų, t.y. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, kas prilyginama sunkaus girtumo laipsniui, šis pažeidimas padaromas šiurkščiais tyčiniais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., ir 124 ¹ str. 8 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 50 EUR (penkiasdešimt eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir nubausti 800 EUR (aštuonių šimtų eurų) bauda bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems)mėnesiams;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 8 d. ir nubausti 5 EUR (penkių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 800 EUR (aštuonių šimtų eurų) bauda bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems)mėnesiams;

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo pašalinti aplinkybę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 15053012694.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė