- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- A2.13.-6238-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07059-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pareiškėjas
- D. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. G. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu D. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
D. G. 2014 m. liepos 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, po nutarimo priėmimo naujų teisės pažeidimų nepadarė, išklausė alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą bei pasitikrino sveikatą, dėl savo elgesio padarė išvadas ir labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui, darbdavys tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas D. G. nuo nuobaudos paskyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Jis taip pat yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymas - iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, iš kurio matyt, kad D. G. yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, VšĮ Kauno Šilainių poliklinika yra išdavusi vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kurioje pažymima, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę gali vairuoti su apribojimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, iš kurios matyti, kad D. G. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą.
Iš antstolio V. K. rašto matyti, kad 1000 litų bauda buvo išieškota ir pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktame tarpininkavime D. G. charakterizuojamas itin teigiamai, dėl jo elgesio įstaiga nusiskundimų neturi, taip pat nurodoma, kad D. G., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negali tinkamai atlikti vairuotojo pareigų, todėl prašoma atsižvelgti į prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, pažeidėjui atitinkant šiame straipsnyje nustatytas formaliąsias sąlygas, teismui vertinant pažeidėjo asmenybę, svarbu įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Svarstant, ar D. G. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) vairavo transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos sprendžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. straipsnio taikymui. D. G. nurodomos aplinkybės, kad gailisi, kritiškai įvertino savo veiksmus, nelaikytinos išimtinėmis, todėl nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį. Tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam paskiriant sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą. Sumokėti jam paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Administracine tvarka nubausto asmens teiginiai, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jis negali atlikti įvairesnių savo darbo funkcijų, dėl to gauti didesnį darbo užmokestį, taip pat, kad, neturint vairuotojo pažymėjimo, jam kyla didelių problemų vykstant į darbą bei iš jo, taip pat negali būti išimtiniu pagrindu sutrumpinti jam paskirtos specialios teisės atėmimo laiką, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, prisiėmė atsakomybę už kilusias pasekmes, kurių viena – darbo bei judėjimo galimybių sumažėjimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. G. vairuotojo pažymėjimą turi tik nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir nors teisės pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. G. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 5 kartus, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į pagrindinius saugaus eismo dalyvių elgesio principus, todėl, atsižvelgiant į pakankamai neilgą pažeidėjo vairavimo stažą, darytina išvada, jog jis linkęs piktybiškai daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. G. po to, kai padarė administracinį teisės pažeidimą – 2013 m. spalio 17 d. vairavo neblaivus, po keleto dienų - 2013 m. spalio 26 d. jis padarė dar ir kitą administracinį teisės pažeidimą, susijusį su KET pažeidimu, t.y. sukėlė eismo įvykį, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka. Visa tai parodo, jog pareiškėjas, būdamas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma, darbdavio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimas) nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N -438-3211-11).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ str. , 329 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. G. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.