Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-217-628/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1S-217-628/2017
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00231-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė, Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-217-628/2017Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00231-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,

Sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,kaltinamajam R. J.,gynėjui E. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkto nuostatomis, V. A. (A.), J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra:

1.1. V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

1.2. V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;

1.3. L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;

1.4. V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje;

Šalies argumentai

1.5. J. Š. – V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino;

1.6. R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje, bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.

1.7. V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, V. A. V. G. nurodymu, perdavė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 23 d. 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.

1.8. V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 25 d. apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto, automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, paėmė L. K.. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio Vilnius–Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. dėl R. J. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, kadangi jis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tą pačią dieną R. J. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams (taip nurodyta skundžiamosios nutarties aprašomojoje dalyje), nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo R. J. gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies bei Baudžiamojo proceso kodekso numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas.

4.1. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. laikomas suimtas jau labai ilgą laiką, t. y. trisdešimt du mėnesius. Toks ilgas suėmimo taikymo terminas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatoms, todėl yra nepateisinamas.

4.2. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, jog asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau bei dėmesingiau. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. EŽTT byloje Balčiūnas prieš Lietuvą konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių priežasčių, pateisinančių ilgą R. J. kalinimo laiką, apygardos teismas nenurodė, o tik konstatavo, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

4.3. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog R. J. būdamas nesuimtas gali daryti naujus nusikalimus. Suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius (2017-07-13 įregistravo santuoką su G. I., artimai bendrauja su tėvais, rūpinasi jais), taip pat susitarimą su buvusia darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo, niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, todėl, pasak gynėjo, dėl suimtojo asmenybės nėra pagrindo manyti, kad R. J. darys naujus nusikaltimus.

4.4. Gynėjo teigimu, pagrindai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra išnykę, todėl kardomoji priemonė – suėmimas galėtų būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar 8 000 Eur užstatą. Taip šioje proceso stadijoje būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat gynėjas pažymi, kad kaltinamojo motina A. J. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. lapkričio 6 d. įmokėjo 6 000 Eur sumą kaip užstatą už R. J., o 2017 m. kovo 28 d. įmokėjo dar 2000 Eur, viso įmokėta 8 000 Eur suma. Pinigai iki šiol yra Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sąskaitoje.

4.5. Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, jog duomenys apie tai, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patys savaime nesuteikia pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga bei didelės apimties ir siekiant užtikrinti tinkamą bei savalaikį nusikalstamų veikų ištyrimą būtina R. J. laikyti suimtą.

4.6. Skunde pažymima, jog 2015 m. spalio 28 d. kaltinamasis R. J. jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, o objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Gynėjo nuomone, klausimas dėl kardomosios priemonėms – suėmimo pratęsimo kaltinamajam R. J. išspręstas formaliai. Be to, apygardos teismas nesivadovavo naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją, kad sprendžiant dėl asmens įkalinimo visuomet reikia remtis ne abstrakčiais argumentais, o konkrečiais faktais, susijusiais su kiekvienos bylos individualiomis aplinkybėmis (2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Suveges prieš Vengriją).

4.7. Kaltinamojo R. J. gynėjas skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir paskirti R. J. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo R. J. gynėjo skundas atmetamas.

7. Skiriant R. J. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

8. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti paties suimtojo R. J., kito kaltinamojo V. A. (V. A.), liudytojų L. K., M. B., M. V. ir kitų liudytojų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos R. J. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų.

11. Suėmimas R. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtarimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

11.2. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, jog R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad R. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, bet ir tai, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. J., buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, galimai padarytas bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Inkriminuojama veika susijusi su itin visuomenei pavojingu neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

11.3. Nemažiau svarbu ir tai, kad R. J. anksčiau ne kartą teistas, galimai vėl nusikalto praėjus tik pusei metų po to, kai 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje atliko bausmę pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį. Be to, R. J. nusikalstamą veiką galimai padarė tuo metu, kai apeliacine tvarka tebebuvo nagrinėjama byla dėl jo atžvilgiu 2012 m. sausio 11 d. priimto Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog suimtasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja.

11.4. Nors R. J. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Ši aplinkybė, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tai, kad suimtasis jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 nuosprendžiu nuteistas už sukčiavimą, 2010 m. balandžio 30 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už kvalifikuotą vagystę ir pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą vagystę), teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, jog pajamas pragyvenimui R. J. galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų.

11.5. Dėl išdėstytų aplinkybių aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

16. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio R. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

17. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

17.1. Kaltinamojo R. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą R. J. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

17.2. Šios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodytos R. J. šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos bei įdarbinimo galimybės turėjimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Be to, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai galimai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo.

18. Baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 25 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas R. J. taikoma nuo 2014 m. lapkričio 25 d. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad R. J. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už R. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

19. Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

20. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu.

21. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. J., pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 12 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 4 kaltinamieji), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

22. Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš tiesų užsitęsė. Procesas byloje nevyksta nuo 2016 m. rugsėjo 9 d., tačiau dėl objektyvių priežasčių, o būtent dėl kaltinamųjų sveikatos būklės. Dalis teismo posėdžių neįvyko dėl kaltinamojo V. A. ligos, dalis dėl kito kaltinamojo - J. Š. sveikatos būklės. J. Š. 2017 m. gegužės 9 d. išduotoje medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į teismą nurodoma, kad pastarasis negali atvykti į teismą laikotarpiu, kuomet buvo suderinti teismo posėdžiai (nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki gegužės 16 d.). Šiuo metu byloje padaryta pertrauka iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, iš esmės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kaltinamųjų ligų.

24. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. J. ir jo gynėjui, nesąlygoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

25. Pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, t. y. konstatavus, kad tik suėmimu gali būti užkirstas kelias naujų nusikaltimų darymui, pagrindo skirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, o būtent – užstatą, kurio įmokėjimą į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai, ar intensyvią priežiūrą, nėra.

26. Pagal susiformavusią teismų praktiką pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui. Apie tokią šio termino skaičiavimo pradžią teisėjas privalo nurodyti nutartyje, t. y. teismas privalo nurodyti konkrečią datą (metus, mėnesį ir dieną), nuo kurios bus skaičiuojamas suėmimo pratęsimo terminas.

26.1. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, apygardos teismas šiuo atveju nenurodė konkrečios datos, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių suėmimo pratęsimo terminas (būtent toks terminas nurodytas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje). Be to, nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai), o tai yra trumpesnis nei aprašomojoje dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas. Dėl to, kad nesant prokuroro skundo, kaltinamojo teisinė padėtis negali būti bloginama, laikoma, kad R. J. suėmimas pratęstas tik vienam mėnesiui ir dvidešimt šešioms dienoms, t. y. tam terminui kaip nurodyta skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje.

26.2. R. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesių terminą ir jį skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 25 d. Vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam R. J. suėmimas pratęstas trims mėnesiams. Taigi, skundžiama nutartimi R. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 25 d. Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis tikslinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. J. gynėjo E. J. skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam R. J. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2017 m. rugsėjo 20 d., šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 25 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita BieliauskienėLaima GarnelienėKęstutis Jucys