Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-759-972/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
1-759-972/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15240-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-759-972/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15240-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam A. G. (A. G.), jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12-oje klasėje, vykdantis individualią veiklą (kurjerio), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą: jis 2022 m. gegužės 1 d., apie 17.27 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu V. M. (V. M.) į akis pripurškė ašarinių dujų, tuo padarydamas IA laipsnio cheminį akių nudegimą nepatikslinta chemine medžiaga, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad važiavo su savo mergina M. A. mašinoje, mergina buvo už vairo, jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Vyras (nukentėjusysis), važiuodamas automobiliu iš galo, pradėjo jiems signalizuoti, jie stovėjo prie šviesoforo, pradėjo juos lenkti, manevruoti automobiliu, kad vos neatsitrenkė į jų automobilį, rankomis kažką parodė, tada juos aplenkė, po to jie aplenkė jį ir jo mergina parodė vidurinį pirštą. Jie persirikiavo į pirmą juostą, tada nukentėjusysis juos aplenkė ir staigiai kirto per stabdžius vos nesukeldamas avarijos. Tada nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jų automobilio, pradėjo tampyti jų automobilio vairuotojo dureles, rėkauti. Jis (A. G.) atsidarė savo durelių langą ir pasakė nukentėjusiajam, kad šis prieitų prie jo ir pasišnekėtų, nes jo merginai buvo šokas dėl šios situacijos, kad nepažįstamas asmuo elgėsi taip agresyviai. Tada vyriškis priėjo prie jo pusės, jis išlipo iš automobilio, vyriškis pradėjo ant jo rėkti, mosikuoti rankomis, elgėsi agresyviai, jie apsižodžiavo. Vyriškis nuėjo link savo mašinos, kažką ten pasilenkęs krapštėsi, vėl priėjo prie jo ir vėl pradėjo elgtis agresyviai, staiga kišo ranką į kišenę, tuo momentu jis ir išsitraukė dujų balionėlį ir vyriškiui papurškė į veidą, nes galvojo, kad vyriškis kažką išsitrauks iš tos kišenės ir jį sužalos. Vyriškis nieko išsitraukti nespėjo. Jis taip pasielgė būdamas šoke, norėdamas apsisaugoti, nes jam 2021 m. vasarą buvo padaryta akių tinklainės operacija, jis negali gauti jokių smūgių į galvos sritį. Po to jis (A. G.) įsėdo atgal į mašiną ir važiavo prasiplauti akių, nes ir jam kliuvo ašarinių dujų į akis, paskui nuvyko į policiją ir papasakojo apie šį įvykį. Su nukentėjusiuoju daugiau nebuvo susitikę. Byloje pareikštą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad jis yra per didelis. Gailisi dėl savo poelgio, dabar mano, kad protingiau būtų buvę, jei jis būtų nelipęs iš automobilio, o sėdėjęs jame užsidaręs ir iškvietęs policiją dėl tokio nukentėjusiojo elgesio. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą V. G. (V. G.). Jis gyvena kartu su tėvais, jų santykiai yra artimi, tėvai jam padeda ir materialiai, tėvas jam yra autoritetas, daro jam teigiamą įtaką, jis klauso jo patarimų.

Teisme apklaustas V. G. parodė, kad yra A. G. tėvas, jie kartu gyvena, jų santykiai yra labai geri, sūnus tikrai klauso jo patarimų. Jis kritiškai vertina tokį sūnaus elgesį, jam nereikėjo lipti iš mašinos ir aiškintis su nukentėjusiuoju, reikėjo likti mašinoje ir kviesti policiją. Jis pats daug metų dirba vienoje darbovietėje, joje charakterizuojamas teigiamai, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Prašo atleisti jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jį laiduotoju.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. važiavo automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine J. D. S. g., Klaipėdoje. Jis važiavo pirma eismo juosta paskui baltos spalvos automobilį „Audi“. Minėtas automobilis kartą be priežasties stabdė, todėl jis trumpai nuspaudė garso signalą ir minėtą automobilį apvažiavo, persirikiuodamas į antrą juostą. Lenkdamas minėtą automobilį, pamatė, kad minėto automobilio vairuotoja mergina jam parodė vidurinį pirštą. Todėl jis, aplenkęs minėtą automobilį, persirikiavo atgal į pirmą juostą ir sustabdė savo automobilį. Minėtas automobilis taip pat sustojo jam iš galo. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo iki minėtos vairuotojos, paklausė, kodėl ji rodė jam vidurinį pirštą. Minėta vairuotoja lango atidariusi nebuvo ir kažką pradėjo šnekėti su šalia sėdėjusiu vyru. Kaip suprato, ji nenorėjo, kad šis išliptų iš automobilio, tačiau vyras išlipo ir priėjo prie jo. Minėtas vyras yra apie 19-25 m. amžiaus, apie 1,88 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, tamsaus gymio. Su minėtu asmeniu jie sukonfliktavo, vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Jie abu stovėjo tarp automobilių. Tada minėtas vyras pradėjo eiti link savo automobilio, tačiau jam kažką dar pasakius, šis atsisuko ir, ištraukęs iš kišenės ranką, kurioje laikė dujų balionėlį, papurškė jam į veidą ašarinių dujų, tada jis staigiai užsidengė rankomis akis, tačiau šis dar kartą jam papurškė dujų. Jam pradėjus atgal eiti link automobilio, vyras trečią kartą papurškė dujų jam į veidą. Įvykio metu jis patyrė skausmą. Įvykio metu jie nesimušė ir nesistumdė. Po įvykio jis įsėdo į savo automobilį, po to buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 1–11).

Liudytoja J. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d., apie 17.27 val. (duomenys neskelbtini) g. važiavo kartu su sugyventiniu V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo sugyventinis, ji nekreipė dėmesio, kuria eismo juosta jis važiavo. Ji tik pamatė, kaip kitoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė lyg apvažiuoti juos, ji nelabai kreipė dėmesį, nes pati nevairuoja automobilio. Tada jos sugyventinis pradėjo staigiai stabdyti, ji nesuprato, kodėl jis taip daro, jų automobilis sustojo, ir iš galo sustojo minėtas „Audi“ automobilis. Tada jos sugyventinis išlipo iš automobilio ir pradėjo su kažkuo bendrauti, girdėjo pakeltus balsų tonus. Ką kalbėjo, negirdėjo. Po pokalbio jos sugyventinis grįžo prie automobilio, ji tada pamatė prieinantį vaikiną apie 25-30 m. amžiaus. Vaikinas buvo tamsaus gymio, su trumpa barzda, daugiau jokių požymių nepamena. Vaikinas kažką laikė rankose ir papurškė jos sugyventiniui. Tik išgirdo frazę iš vaikino: „ar žinosi už ką (kaip)“. Jis nuėjo į automobilį, automobilis „Audi“ dideliu greičiu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. link Taikos pr. Automobilyje „Audi“ buvo dar mergina. Jos sugyventinis atsisėdo į automobilį ir paprašė iškviesti pagalbą. Ji nedelsiant iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 49–52).

Liudytoja M. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. kartu su savo draugu A. važiavo (duomenys neskelbtini) g. Ji vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jos sėdėjo A.. Jiems važiuojant pirmąja eismo juosta, juos pradėjo lenkti automobilis, tačiau nepamena, koks. Automobilį vairavo vyras, šalia jo sėdėjo moteris. Kadangi vienoje iš sankryžų, esančių (duomenys neskelbtini) g., vienas šviesoforas neveikė, važiavo labai lėtai, norėdama įsitikinti, kad gali pravažiuoti sankryžą, mano, kad dėl šios priežasties tas vyras ir pradėjo ją lenkti. Lenkdamas automobilis buvo visai šalia jos vairuojamo automobilio „Audi“, to automobilio šonas beveik lietė jos automobilį. Automobilis ją aplenkė, tačiau ji nusprendė tą automobilį vėl aplenkti. Jai jį aplenkus bei grįžus atgal į pirmąją eismo juostą, tas pats automobilis, kurį vairavo vyras, vėl ją lenkė, lenkiant ji matė, kad tas vyras yra įpykęs ir kažką sako automobilyje, rėkauja. Ji, tai matydama, parodė tam vyrui vidurinį pirštą. Tuomet tas vyras staigiai ją aplenkė ir staigiai stabdė, dėl to ji vos spėjo sustoti ir į jį vos neatsitrenkė. Kadangi jai teko staigiai stabdyti, ant galinės sėdynės sėdėjęs jos šuniukas nukrito ant žemės ir šiek tiek susižalojo. Tuomet tas vyras iš karto išlipo iš automobilio, ji išsigandusi užrakino savo automobilį, matė, kaip tas vyras artėja prie jos automobilio durelių, girdėjo, kaip jis keikiasi necenzūriniais žodžiais. Tuomet A. išlipo iš automobilio. Visko, ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, tačiau girdėjo, kad tiek vyras, tiek A. kalbėjo pakeltu tonu. Matė, kad tas vyras nuėjo prie savo automobilio, link jo pasilenkė, tačiau ar kažką iš jo pasiėmė, ji nematė. Tuomet vėl grįžo arčiau stovėjusio tarp automobilių A., laikė rankas kišenėse ir jose krapštėsi. Tuomet A. išsitraukė ašarines dujas ir vieną kartą papurškė jų tam vyrui į akis. Mano, kad jis taip padarė dėl to, kad tas vyras laikė rankas kišenėse ir galimai galėjo kažką iš jų ištraukti. Matė, kad vyras užsidengė rankomis veidą ir įlipo į automobilį. Tuomet iš automobilio išlipo moteris, tačiau A. grįžo į automobilį. Kadangi A. pačiam į akis pateko ašarinių dujų, jo akys yra operuotos, jie nuvažiavo, kad A. galėtų išsiplauti akis. Kai A. akis išsiplovė, kartu su juo nuvyko į policijos komisariatą, kadangi norėjo papasakoti apie įvykį. Kiek žino, A. ašarines dujas nešiojasi savigynai, nes jam yra operuotos akys ir jokiais būdais jis negali susižaloti galvos bei akių. Mano, kad A. tikrai ne iš piktavališkų paskatų panaudojo ašarines dujas, jis pats buvo išsigandęs, manė, kad tas vyras, kuris su automobiliu sukėlė avarinę situaciją, gali jam kažką padaryti, nes jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, labai keikėsi ir sukėlė didelį stresą tiek jai, tiek, mano, ir A. (1 t., b. l. 57–60).

Liudytoja R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d., apie 17.15 val. vyko į darbą, ji dirba prekybos centre „BIG“ kirpėja. Važiuodama bei sukdama sankryžoje į prekybos centrą „BIG“, (duomenys neskelbtini) g. pamatė du stovinčius automobilius. Vienas automobilis buvo sidabrinės spalvos, jo valstybinių numerių neįsiminė, kitas automobilis buvo baltos spalvos „Audi“. Matė, kad prie automobilių stovėjo du vyrai. Matė, kaip jaunesnis vyras kažką papurškė kitam stovėjusiam vyrui į veido sritį. Iš karto pastebėjo, kad asmuo, kuriam papurškė kažko į veidą, susiėmė už veido ir susilenkęs nuėjo į savo automobilį. Mano, kad ten buvo ašarinės dujos. Tas jaunesnis vyras, papurškęs galimai ašarinių dujų, taip pat įsėdo į baltos spalvos automobilį „Audi“ bei nuvažiavo. Matė, kad automobilį vairavo mergina. Nusprendė tam automobiliui važiuoti iš paskos, kadangi norėjo įsiminti automobilio valstybinius numerius. Matė, kaip automobilis nuvažiavo Alksnynės gatve, važiavo Žardininkų gatve ir pasuko į Statybininkų prospektą. Visą šį laiką važiavo tam automobiliui iš paskos bei įsiminė jo valstybinius numerius. Vėliau matė, kad automobilis Statybininkų pr. apsisuko, tačiau kur toliau nuvažiavo, jau nebežino, kadangi nuvažiavo į darbą. Važiuodama pamatė (duomenys neskelbtini) g. vis dar stovintį sidabrinės spalvos automobilį, išlipo iš savo automobilio, matė, kad automobilyje sėdi vyras ir moteris, jie nurodė, kad laukia greitosios medicinos pagalbos automobilio. Ji pasakė, kad įsiminė automobilio „Audi“ valstybinius numerius, ir padavė savo kontaktus. Ji jokio žodinio konflikto tarp vyrų negirdėjo, matė patį faktą, kad jaunesnis vyras kitam vyrui papurškė į akis galimai ašarinių dujų (1 t., b. l. 65–68).

Specialisto išvadoje Nr. G 527/2022 (03) konstatuota, kad V. M. nustatytas IA laipsnio cheminis akių nudegimas, padarytas paveikus nepatikslinta chemine medžiaga, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (2022-05-01), kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 71).

Iš 2022 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Užfiksuota, kad ties (duomenys neskelbtini) namu stovi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje, daugiau jokių automobilių nebuvo, ant kelio jokių daiktų nesimėtė. Apžiūrėjus automobilio kairį šoną, nesimatė jokių pėdsakų, kurie galėtų būti reikšmingi. Įvykio vietoje jokių vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 37–42).

Iš 2022 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ašarinių dujų flakonas, pateiktas A. G. (1 t., b. l. 75–79). Po apžiūros jis priduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 80–85).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G. 2022 m. gegužės 1 d., apie 17.27 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu V. M. į akis pripurškė ašarinių dujų, tuo padarydamas IA laipsnio cheminį akių nudegimą nepatikslinta chemine medžiaga, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė įrodyta anksčiau aptartais įrodymais, jų visuma. Tokia jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

V. G. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, sūnus jam papasakojo apie šį įvykį, jis mato, kaip sūnus dėl to, kas įvyko, išgyvena, gailisi. Sūnus gyvena kartu su jais (tėvais), jų tarpusavio santykiai yra labai artimi, pagarbūs, jie žino vienas kito rūpesčius, bėdas, vienas kitą palaiko ir padeda. Jis pats (V. G.) yra teismo pasitikėjimo vertas žmogus ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui, nes yra dirbantis, vienoje darbovietėje dirba ilgiau nei 25 m., darbe charakterizuojamas teigiamai, ne kartą skatintas ir apdovanotas padėkos raštais, jis turi autoritetą tiek kolegų, tiek šeimos narių akyse. Jis neteistas, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet visas paskirtas baudas yra sumokėjęs.

A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. G. yra jo tėvas, jie kartu gyvena, juos sieja artimas ryšys, tėvai visada jam daro teigiamą įtaką ir yra autoritetas.

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotojas V. G. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui A. G.. Nors jis ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, jo padaryti KET pažeidimai nelaikyti šiurkščiais. Be to, byloje nustatyta, kad A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, nors baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, nebuvo baustas už šiurkščius nusižengimus, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kokią priteis teismas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis dirba, mokosi. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo V. G. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,27 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88–91). Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, kad už 9,27 Eur pirko akių lašus patirto sužalojimo gydymui, skausmo malšinimui. Taip pat nurodo, kad 24 val. po įvykio dėl sukeltų sužalojimų negalėjo dirbti – vairuoti transporto priemonės, jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, jis dirba kurjeriu. Vidutiniškai prarastos, negautos pajamos per 24 val. yra 60 Eur. Teismas sprendžia, kad prašymas priteisti turėtas išlaidas vaistams yra pagrįstas, nes nukentėjusysis po įvykio buvo nugabentas į ligoninę, ten buvo apžiūrėtas mediko, todėl yra pagrindas manyti, kad jam buvo išrašyti vaistai akims. Prašymas priteisti 60 Eur negautų pajamų, teismo vertinimu, yra nepagrįstas jokiais duomenimis – prie ieškinio nepateikti jokie duomenys apie darbinę veiklą, gaunamas pajamas, kuo pagrįstas toks negautų pajamų apskaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo V. M. naudai priteisiant 9,27 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, kad patyrė stiprius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinęs bylos duomenis, apibūdinančius padarytą nusikalstamą veiką, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. nukentėjusiajam į akis pripurškė ašarinių dujų, tuo padarydamas IA laipsnio cheminį akių nudegimą nepatikslinta chemine medžiaga, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neabejoja, kad V. M. dėl tokių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, nepatogumus, kurie, kaip pats nurodo, truko maždaug 24 val. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nebuvo padaryti reikšmingesni sveikatos pakenkimai – nukentėjusysis nebuvo paguldytas į ligoninę, po apžiūros iškart buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, jam nebuvo išduotas nedarbingumas, jis jautėsi nedarbingas maždaug vieną parą. Teismas taip pat įvertina ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad būtent nukentėjusysis staigiai sustabdė savo automobilį, priversdamas sustoti ir automobilį, kuriame važiavo kaltinamasis, būtent nukentėjusysis pirmas išlipo iš automobilio ir ėjo aiškintis, kodėl jam buvo parodytas vidurinis pirštas, kai galėjo pravažiuoti nesustojęs, nes jokios grėsmės tai jam nesukėlė, nukentėjusysis savo veiksmais pats inicijavo tą konfliktą, kuris vėliau peraugo į ašarinių dujų panaudojimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. M. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 17–19). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje; ašarinių dujų flakonas su užrašu „Walthers“, priduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo V. G. (V. G.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą A. G. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui V. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. G. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. G., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. M. (V. M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo V. M. naudai priteisti 9,27 Eur turtinės žalos ir 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. G. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; ašarinių dujų flakoną su užrašu „Walthers“, priduotą saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė