Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-07-26 · Administracinė byla Nr. eA-1767-525/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-26
Bylos Nr.
eA-1767-525/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00561-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
A. M.
Administracinė byla Nr. eA-1767-575/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00561-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 48 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. M.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-430; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,9464 ha J. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. M. suteikiant neatlygintinai jai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos A. M. skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2014 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. M.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-430, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,9464 ha J. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. M., kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,34 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. M. (duomenys neskelbtini) turėtą 1,34 ha žemę pateikė vaikai: L. M., J. Ž., G. V., O. D. J., A. J.. L. M. 1991 m. lapkričio 14 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos ekvivalentine natūra. Prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi atnaujino L. M. terminą papildomiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. priklausiusią žemę. Pareiškėjas pateikė 1985 m. rugpjūčio 30 d. testamentą, kuriuo žemės savininkas visą savo turtą paliko L. M..

Kauno apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-05-14154 neatkūrė nuosavybės teisių J. Ž., G. V., O. D. J. ir A. J. į J. M. iki 1940 m. turėtą žemę.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 02-01-4764 ir sprendimu Nr. 19-10310 L. M. (mirusiam) buvo suteiktas neatlygintinai 0,1256 ha naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, Kaune. Dėl 0,2680 ha žemės parengta 2006 m. gruodžio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). L. M. (miręs) likęs negrąžintas J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemės plotas - 0,9464 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2013 m. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-94 „Dėl laisvos (neužstatytos žemės) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. M. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės planą. Į minėtą raštą buvo atsakyta 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 70-2-2680 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ bei nurodyta, nurodytoje išnagrinėti teritorijoje J. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės, nėra. Apie esamą situaciją pareiškėja buvo informuota 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-4592 „Dėl informacijos pateikimo“. 2014 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė ginčijamą sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. M.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-430, kuriuo nuosavybės teisės buvo atkurtos kompensuojant pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad iki minėtos datos (2003 m. balandžio 1 d.) pareiškėjos 1991 m. lapkričio 11 d. prašyme buvo aiškiai išreikšta ir jokiais paskesniais prašymais nebuvo keičiama valia nuosavybės teises į žemę atkurti ekvivalentine natūra.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjos 1991 m. lapkričio 11 d. prašyme dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo ekvivalentine natūra, kuris iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeistas, atsakovei turėjo būti pagrindas spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, nes prašyme buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (ekvivalentine natūra) dėl viso J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto 1,34 ha žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus atsakovė neturėjo pagrindo taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir priimti sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. M.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-430, todėl sprendimą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Panaikinę skundžiamą sprendimą, dėl reikalavimo kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,9464 ha J. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. M. suteikiant neatlygintinai jai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje, teismas sprendė, kad toks pareiškėjos reikalavimas gali būti tenkintinas iš dalies. Sprendė, kad atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,9464 ha J. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. M., kitoje dalyje.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI- 2891-402/2016 ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, Prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2891- 402/2016 palikti nepakeistą.

2017 m. gegužės 12 d. atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pareiškėja A. M. pateikė 2017 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti ir administracinę bylą Nr. eA-1767-525/2017 nutraukti. Nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 51 straipsnyje, 103 straipsnio 5 punkte ir kitose teisės normose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

2017 m. gegužės 12 d. atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pareiškėja A. M. pateikė 2017 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti ir administracinę bylą Nr. eA-1767-525/2017 nutraukti. Nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 51 straipsnyje, 103 straipsnio 5 punkte ir kitose teisės normose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Iš Taikos sutarties matyti, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta. Nėra duomenų ir apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, naikintinas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą.

Patvirtinti pareiškėjos A. M. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 9 d. taikos sutartį, kuria šalys susitaria taikiai baigti administracinę bylą Nr. eA-1767-525/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00561-2016-5), šiomis sąlygomis:

Šalys susitaria, kad byloje ginčijamas administracinis aktas -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. M.“ Nr. 8S-(14.8.3.)-430 - yra pripažįstamas negaliojančiu nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos;Šalys susitaria, kad pareiškėja per 14 d. nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos pateiks atsakovui prašymą, kuriame bus nurodyta, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) ji pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us), (jeigu pareiškėja tokio prašymo nebuvo pateikusi arba buvo pateikusi, bet pageidauja pakeisti kadastro vietovę), o atsakovas vykdys pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) kaimo vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka;Šalys pareiškia, kad atsisako nuo tolimesnių ginčų byloje bei įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku;Šalys susitaria, kad nereikalaus viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teisme, atlyginimo;Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jei tokių bus, atlygina pareiškėja;Ši taikos sutartis įsigalios, kai įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria ji bus patvirtinta;Šalys susitaria bendru prašymu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir imtis visų kitų būtinų veiksmų, kad ši taikos sutartis būtų patvirtinta teismo nutartimi;Šalys prašo teismo aukščiau išvardintomis sąlygomis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eA-1767-525/2017 nutraukti;Šalys patvirtina, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos ABTĮ 51 straipsnio 2 dalyje, 103 straipsnio 5 punkte ir 104 straipsnio 3 dalyje; Ši taikos sutartis sudaroma trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais: po vieną kiekvienai šaliai ir vieną - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutraukti administracinę bylą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė