Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 36.3; 50.5; 121.15; 121.21.

2011 m. rugsėjo 14 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „CND“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28392-587/2010 pagal ieškovės UAB „Projektų centras“ ieškinį atsakovei UAB „CND“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-14 teisme gauti atsakovės patikslinti prieštaravimai (b. l. 83-85), kuriuose atsakovė pakartotinai prašė ieškinį atmesti.

Dėl kreditoriaus prievolių pažeidimo. Nuomos sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta 2009-12-24, t. y. prieš savaitę iki numatyto termino, nesilaikant nuomos sutartyje numatytų nutraukimo procedūrų: šventinio prekybos pagyvėjimo išvakarėse buvo nutrauktas elektros tiekimas, interneto ryšys ir kitos šiuolaikiniam verslui veikti būtinos priemonės. Tokie veiksmai padarė žalos atsakovei: pablogėjo įmonės reputacija, buvo negauta pajamų, kurios būdingos Kalėdiniam laikotarpiui (pajamų padidėjimas metų gale prekybos sektoriuje yra savaime suprantamas dalykas; taip pat tai patvirtina įmonės pajamų kelerių metų ciklo analizė (b. l. 104-106)). Akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai siekė ne bendradarbiauti, o finansiškai pakenkti atsakovei (žr. antstolio išvadą ir rašytinius įrodymus civ. b. Nr. 2-2601-584/2010), todėl laikoma, kad ji pažeidė kreditoriaus prievolę, kaip nustatyta CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 p. Pagal to paties CK 6.64 str. 3 d., jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu; pagal 4 d. skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą. Nors atsakovė, vadovaudamasi CK 6.64 str. 2 d., prašė teismo atleisti ją nuo prievolės vykdymo, teismas dėl to nepasisakė ir patenkino ieškinį visa apimtimi. Vadovaujantis CPK 330 str., toks teismo sprendimas, kai netinkamai pritaikomos materialinės teisės normos, sudaro sąlygas teismo sprendimą naikinti, o kadangi kreditoriaus prievolių pažeidimas tęsiasi iki šiol - bylą nutraukti, nes bet kokie reikalavimai dėl baudų ar delspinigių mokėjimo kreditoriaus naudai yra neteisėti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CPK 144 str. (pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms) teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas nekilnojamojo daikto (sklypo) areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ankstesniame procese savo veiksmais įrodė, jog neketina slėpti savo turto, lėšų, yra nusiteikęs bendradarbiauti, ieškoti kompromisų ir nevengia savo prievolių, kurios yra pagrįstos. Dar daugiau, atsakovė ne kartą siūlė ginčą spręsti taikiai, tačiau ieškovė tokius pasiūlymus ignoravo ir siekė apkrauti teismų sistemą papildomu darbu (teismui pateiktos mažiausiai 4 dokumentų kopijos, kuriose aiškiai matomi atsakovės ketinimai ir siūlymai rasti kompromisą šiame ginče). Tai įrodo, kad teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti apsaugos priemones. Pažymėtina, kad dėl jų būtinumo teismas nepateikė jokių įtikinamų argumentų - tik bendro pobūdžio pamąstymus, „kas būtų, jeigu būtų“. Vadovaujantis CPK 145 str. 2 d., teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismas, priimdamas tiek 2010-06-03 preliminarųjį, tiek 2010-12-30 galutinį sprendimą, šią CPK nuostatą pažeidė: areštavo turtą ir paliko galioti areštą turtui, kurio vertė yra bent 15 kartų didesnė nei ieškinio suma (pridedama 2008-02-13 sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kopija b. l. 107-112)) Teismui pareikalavus, bus pateikta nepriklausomo turto vertintojo ataskaita dėl komerciškai patrauklaus ir likvidaus sklypo, kuris yra netoli Nemuno ir Kauno senamiesčio ir papuola į miesto paveldo zoną. Šio ginčo atveju teismas, jei būtų turėjęs tam pagrindą, turėjo taikyti bent jau piniginių lėšų areštą vietoj nekilnojamojo turto arešto, kas atitiktų CPK 145 str. 2 d., leistų užtikrinti protingą šalių interesų proporciją ir atitiktų aukštesnių instancijų teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-31nutartis c. b. Nr. 2-2077/2010).

Dėl piktnaudžiavimo teise ir proceso vilkinimo. Ieškovės veiksmai (nesidomėjimas bylos eiga, nedalyvavimas teismo posėdžiuose, nesinaudojimas teise apskųsti 2010-05-10 teismo nutartį, taikos pasiūlymų ignoravimas ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad ji suinteresuota vilkinti procesą, taip siekti didesnės delspinigių sumos ir iš to pasipelnyti. Tai patvirtina didesnė naujo ieškinio suma (7.925,81 Lt) nei ankstesnio (6.527,60 Lt). Ieškovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, teismas jau antrą kartą priima sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas varžo atsakovės galimybes produktyviai dirbti, neleidžia vykdyti nekilnojamojo turto plėtros planus, daro žalą įmonės akcininkams, partneriams, klientams, taip pat dalykinei reputacijai. Vadovaujantis CPK 95 str. (piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės), šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs minėtus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20.000 Lt baudą. Nors proceso vilkinimo požymiai akivaizdūs, teismas dėl nežinomų priežasčių tai toleravo.

Dėl galimai padaryto nusikaltimo

Atsakovė savo prieštaravime dėl preliminaraus sprendimo yra išreiškusi abejonę, ar ieškovės veiksmai savavaldžiaujant ir sutrikdant atsakovės verslo informacinės sistemos veikimą neatitinka veikų, numatytų BK. Vadovaujantis CPK 300 str., jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo. Teismas nagrinėjamu atveju niekaip nereagavo į atsakovės nuogąstavimus, tuo pažeisdamas minėtas CPK nuostatas.

Dėl teisėjos nešališkumo. Paminėti bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmai ir neveikimas, palaikant išimtinai ieškovės reikalavimus, į sprendimą perkeltos pažodinės formuluotės iš ieškovės pateiktų dokumentų, kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo dėl bylos baigties (žr. 2010-07-12 ieškovės atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir 2010-12-30 teismo galutinio sprendimo antro lapo trečią pastraipą - dėl atsisakymo priimti ieškinį).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kolegija kaip visiškai nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidų ir ar yra tinkamo įgyvendinimo sąlygos. t. y. teisėjas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, kai dėl jau prieš iškeliant bylą ar vėliau atsiradusių aplinkybių ginčo priimant sprendimą negalima išspręsti tik jau pradėtame konkrečiame procese, bet ne apskritai negalima pakartotinai nagrinėti tapataus ginčo. Ieškovei pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nutartimi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ieškovės ieškinio pareiškimą priėmė bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, jog šalys 2009-04-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. A-9-42 (b. l. 7-12), pakeistą 2009-08-01 (b. l. 13), pagal kurią pagrindinės atsakovės, kaip nuomininkės, pareigos buvo laiku (ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio pirmos dienios, 6.5 p.) mokėti 1.265,40 Lt plius PVM nuompinigius už naudojimąsi patalpomis (6.1 p.). Ieškovės teigimu, 5.842,14 Lt skola susidarė atsakovei neapmokėjus 2009-07-29 PVM sąskaitos faktūros 1.248,75 Lt už 2009 m. rugpjūčio mėn. nuomą (b. l. 15), 2009-10-01 PVM sąskaitos faktūros 1.531,13 Lt už 2009 m. spalio mėn. nuomą (b. l. 16), 2009-11-02 PVM sąskaitos faktūros 1.531,13 Lt už 2009 m. lapkričio mėn. nuomą (b. l. 17) ir 2009-12-01 PVM sąskaitos faktūros 1.531,13 Lt už 2009 m. gruodžio mėn. nuomą (b. l. 18). Ieškovės 2009-12-10 (b. l. 20) ir 2009-12-23 (b. l. 23) pranešimai patvirtina, jog ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė įsiskolino už patalpų nuomą 5.842,14 Lt, Sutartį nutraukė 2009-12-31.

(CK 6.217 str. 5 d. numatyta, jog sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje. Sutarties 8.4 p. numatyta, kad jeigu nuomininkas nemoka nuompinigių ilgiau kaip 1 mėnesį, nuomotojas gali vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį. Kiekviena terminuotos nuomos sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir dėl tokių aplinkybių suinteresuota nuomos sutarties nutraukimu šalis gali įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Tokią sutarties šalies galimybę nutraukti sutartį vienašališkai lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiajai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Operatyvus sutarties nutraukimo būdas nuomotojui nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį, kitokiu atveju, kai sutartį netinkamai vykdo nuomininkas, - jis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių padarinių - teisės naudotis išsinuomotu daiktu praradimu bei prievole atlyginti nuomotojo tais atvejais patirtus nuostolius (LAT 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Pabrėžtina, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Ieškovė yra pateikusi ieškinį dokumentinio proceso tvarka, visus savo reikalavimus pagrįsdama leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str.). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė iš esmės nevykdė nuomininko pareigų. Ieškovės pateikti ir atsakovės nenuginčyti duomenys rodo, jog atsakovė vengė mokėti nuompinigius ieškovei, kuri savo pretenzijose atsakovei nuolatos rėmėsi sutartinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymo tvarką.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinys netenkintinas dalyje dėl 1.505,83 Lt, vadovaujantis Sutarties 7.3 p., pagal kurį nuomotojas, savo iniciatyva nutraukęs sutartį anksčiau nei vieneri metai nuo sutarties pasirašymo dienos, privalo mokėti nuomininkui 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Kolegija, atmesdama šį argumentą kaip visiškai nepagrįstą, pažymi, jog atsakovė jokio savarankiško reikalavimo dėl 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudos priteisimo iš ieškovės Sutarties 7.3 p. pagrindu nebuvo pareiškusi, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo nepriteisti iš atsakovės 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudos.

Apeliantė taip pat nurodo, jog iš ieškovės, vadovaujantis CK 6.64 str., priteistina 200 Lt suma, atsakovės sumokėta antstolei R. S., 2009-12-30 konstatavusiai 2009-12-24 elektros tiekimo atjungimo faktines aplinkybes. Kolegija šį argumentą taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė jokio savarankiško reikalavimo dėl 200 Lt priteisimo nereiškė.

Apeliantės teigimu, ryšium su tuo, kad nuo 2009-12-24 iki 2009-12-31 atsakovė negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis, ieškovė mokėtiną sumą nepagrįstai padidino 376,46 litais (ketvirtadalis mėnesio įmokos nuo mokėtinos 1.505,83 Lt sumos). Pažymėtina, jog Sutarties 8.8 punkte numatyta, jog, ,,pasibaigus šiai Sutarčiai ar ją nutraukus, Nuomininkui suteikiamas ne mažesnis kaip 7 kalendorinių dienų terminas išsikraustymui, už kurį mokami šioje Sutartyje nustatyti nuompinigiai ir atliekami atsiskaitymai už paslaugas, išskyrus atvejus, kai ši Sutartis nutraukiama dėl Nuomotojo kaltės - tuomet nuompinigiai nemokami. Nutraukus Sutartį pagal p. 8.3, avansu sumokėti nuompinigiai Nuomininkui negrąžinami". Kadangi šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog sutartis būtų nutraukta dėl nuomotojo (ieškovės) kaltės, ieškovei teigiant, jog sutartis buvo nutraukta 8.4 p. pagrindu (nuomininkui nemokant nuompinigių ilgiau nei vieną mėnesį), spręstina, jog nenustatytos sąlygos, kurioms esant atsakovė, kaip nuomininkas, galėtų nemokėti nuompinigių už laikotarpį, per kurį atsakovė patalpomis negalėjo naudotis, tačiau per kurį atsakovė turėjo iš patalpų išsikraustyti.

Apeliantės teigimu, ryšium su tuo, kad nuo 2009-12-24 iki 2009-12-31 neveikė TEO AB tiekiamas internetas, 72,75 Lt (ketvirtadalis mėnesio įmokos nuo mokėtinos 290,98 Lt sumos) ieškovė turėtų padengti atsakovės turėtas išlaidas arba sumažinti savo reikalavimus. Tačiau kolegija pažymi, jog Sutarties 6.1 p. (pakeistu 2009-08-01) (b. l. 13) šalys buvo sutarę konkretų 1.265,40 Lt be PVM nuomos mokesčio dydį, neišskaidytą į apmokėjimus už atskiras paslaugas. Dėl šios priežasties, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo priteistą sumą mažinti 72,75 Lt suma, tuo labiau, kad byloje net nėra jokių duomenų už internetą per mėnesį mokėtinos sumos dydį (290,98 Lt) ir kad ketvirtadalis mėnesio įmokos nuo mokėtinos sumos sudaro būtent 72,75 Lt.

Atsakovės įsiskolinimas tęsėsi ilgą laiką, atsakovė buvo įspėta, kad jai vėluojant atsiskaityti už nuomojamas patalpas yra skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Atsakovei praleidus sutartyje numatytus mokėjimo terminus, kolegijos nuomone, atsakovei visiškai pagrįstai ieškinio senaties ribose buvo priskaičiuoti 2.083,67 Lt delspinigiai.

Pagal CK 1.64 str. 3 d. tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Kadangi atsakovė teismui nepateikė sandorio, kuriame būtų šalių susitarimas dėl valios išreiškimo tylėjimu, spręstina, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės teiginį, kad ieškovės neatsakymas į atsakovės siųstą skolų suderinimo aktą laikytinas akto patvirtinimu, tuo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys teisme gautas 2010-05-21 (b. l. 3), o atsakovė skolų suderinimo aktą ieškovei išsiuntė tik 2010-06-17.

Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-21 nutartimi, kolegija neanalizuoja, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-05-21 nutarties teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2010-10-28 nutartimi, kuria 2010-05-21 nutartis buvo palikta nepakeista. Taigi atsakovė jau yra pasinaudojusi savo procesine teise teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apskųsti apeliacinės instancijos teismui, kurio nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nebeskundžiamos (CPK 151 str. 5 d.), todėl atsakovės hipotetiniai svarstymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ar pagrįstumo neturi jokios teisinės reikšmės šios apeliacijos rezultatui.

Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija taip pat nemano, jog ieškovės, ginančios savo teisę išieškoti iš atsakovės nuomos mokestį, veiksmai prieštarautų sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams (CK 6.158 str.), todėl kaip visiškai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl piktnaudžiavimo teise ir proceso vilkinimo. Tai, kad ieškovės atstovas neatvyko į civilinės bylos Nr. 2-2601-584/2010 teismo posėdį, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas teise ir proceso vilkinimas, siekiant prisiteisti kuo didesnius delspinigius, tuo labiau, kad reikalavimą dėl beveik analogiško dydžio delspinigių (šioje byloje paskaičiuotų iki 2010-05-18) ieškovė galėjo pareikšti dar 2010-05-10 civilinės bylos Nr. 2-2601-584/2010 teismo posėdyje, o, be to, atsakovė, pripažindama didesnę dalį skolos, turėjo visas galimybes jos pripažįstamą skolos dalį sumokėti geruoju ir tokiu būdu išvengti delspinigių skaičiavimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįsto dydžio skolą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, dėl ko teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-30 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.