Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekančiam bausmę Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namuose, patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. nuteistas 2013-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu už nužudymą iš savanaudiškų paskatų (Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 9 p.) ir svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą (BK 180 str. 1 d.) paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 ir 2013-03-07 nuosprendžiais skirtomis ir 2013-05-15 nutartimi subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę - 15 metų laisvės atėmimo bausmę. 2014-01-22 Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2013-10- 16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir skyrė galutinę subendrintą 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia - 2013-01-01, bausmės pabaiga - 2028-07-01.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal aktualią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimų vietos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Teismui susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistajam M. P. elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai 6 asmens teistumai, 1 reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau už 5 subendrintus nuosprendžius, bei už 7 subendrintas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu baustas 29 kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, 21 kartą skirtos drausminės nuobaudos (paskutinį kartą drausminė nuobauda skirta 2024-04-26). Paskutinių pažeidimų pobūdis rodo, jog asmens poelgiuose tam tikrais momentais pasireiškia sąmoningumo stoka ir/ar lengvabūdiškumas, visgi nuteistasis rodo norą būti visuomenės nariu ir teigia, kad supranta, jog turi laikytis tiek įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tiek įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų. Galimai tokiam elgesiui įtakos turi nuteistajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Turi finansinių įsipareigojimų, savarankiškai dengia tik minimaliai.

Bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerai atliekamą darbą bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką M. P. skatintas 12 kartų. Paskutinį kartą skatintas 2023-08-08.

Nuteistasis nuo 2023-09-01 bausmę atlieka Tauragės pusiaukelės namuose. Nuo 2024-10-29 išlaiko stabilius darbo santykius. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Planuoja tęsti darbą toje pačioje įmonėje. Savarankiškai išsinuomavo butą, į kurį vyksta trumpalaikių išvykų metu, bei kuriame planuoja apsigyventi, jei bus paleistas lygtinai. Nurodo, kad prioritetas - artimieji ir labiausiai džiaugiasi trumpalaikėmis išvykomis į namus, kuomet gali laiką leisti su šeima. Nuteistasis M. P. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemonės, lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais. 2026-01-06 Pusiaukelės namų socialinės darbuotojos pateiktoje 2026-01-06 informacijoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais, asmens komunikaciniai gebėjimai geri. Pokalbių metu nuteistasis aiškiai formuluoja ir dėsto mintis, balso tonas visų pokalbių metu išlieka ramus. Palaiko pagarbius santykius su Tauragės pusiaukelės namų darbuotojais ir gyventojais.

Iš bylos duomenų, nustatyta, jog nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau akivaizdu, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis šią probleminę sritį aktyviai valdo. 2021-12-16 paties M. P. prašymu, jis buvo paskirtas į Priklausomybės turinčiu įkalintų asmenų reabilitacijos centrą. Bausmė atlikimo metu baigė reabilitacijos programą, dalyvavo psichologo konsultacijose. Alkoholio nevartoja jau 5 metus. Nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, supranta, kad visą laiką turi dirbti su priklausomybe, atpažįsta situacijas skatinančias vartojimą ir žino, ką daryti, jei pasireikštų vartojimą skatinantys veiksniai. Skatintas 12 kartų. Sutaria su jį prižiūrinčiais pareigūnais ir darbuotojais, dėl nuteistojo elgesio nusiskundimų negauta.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo. Tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat, teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija, jo pasikeitęs mąstymas ir požiūris. Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą padarytų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti itin sureikšminamas, kadangi lygtinio paleidimo taikymui svarbu tai, kokios nuteistojo pažiūros yra šiuo metu, o ne nusikaltimų darymo metu. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi ir komisijos nuomonė bei pozicija svarstomu klausimu.

Teismo vertinimu, nuteistojo padaryta pažanga ir užsibrėžtas tikslas nebenusikalsti, nekelia abejonių tuo, jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo taikant lygtinio paleidimo institutą. Teismas mano, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis. Pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo darbinė motyvacija, įgūdžiai ir patirtis palengvins jo reintegraciją į visuomenę, yra pagrindas manyti, kad palaikomi santykiai su artimaisiais turės teigiamos įtakos nuteistojo reintegracijai į visuomenę. Lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis teismas sprendžia, jog nuteistojo M. P. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę jau yra nuoseklus ir pozityvus, taip pat įtikinantis, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o jo tolimesnis pataisos procesas gali būti vykdomas taikant lygtinį paleidimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindai nuteistajam M. P. taikyti lygtinį paleidimą ir patvirtina Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. P..

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.