Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimo V. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, atliko bendrovės atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimus ir Institucijos interesus. 2017 m. sausio 17 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 8366,85 Eur.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi pagal Institucijos pareiškimą pradėjo administracinio nusižengimo bylą V. A. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutarimu V. A. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubaudė 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.Apeliaciniame skunde V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; bylos nenutraukus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir bei neskinti nuobaudos arba skirti mažesnę, nei minimali ATPK 50⁶ straipsnyje nustatyta bauda.Nurodo, kad kreditoriaus teisių pažeidimas yra susietas su konkretaus kreditorinio reikalavimo vykdymo eiliškumo pažeidimu ir ATPK 50⁶ straipsnyje nustatyta nuobauda gali būti skirta už eiliškumo pažeidimą konkretaus kreditorinio reikalavimo atžvilgiu. Asmuo turi kreditoriaus statusą iki to momento, kol prievolė nėra įvykdyta. Nagrinėjamu atveju nėra aišku ar Institucija kreipimosi į teismą metu turėjo kreditorinį reikalavimą, kurio atžvilgiu pažeistas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas arba šis kreditorinis reikalavimas išlikęs dėl pačios Institucijos neteisėtų veiksmų. Įsiskolinimą Institucijai sudarė baudos ir delspinigiai, paskirti ir paskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2015 m. patikrinimo.Apeliantė teigia, jog 2017 m. sausio 9 d. Institucija priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nurodymas nurašyti mokestinę priemoką yra pripažįstamas netekusiu galios. Taigi laikytina, jog visos mokestinės nepriemokos, kurių vykdymo terminas buvo praleistas, Institucijai buvo sumokėtos. Manoma, jog Institucija turi kreditorinį reikalavimą išimtinai dėl savo neteisėtų veiksmų ir yra išsaugojusi kreditorinį reikalavimą, kurio atžvilgiu buvo padaryti pareiškime nurodyti CK 6.930¹ straipsnio pažeidimai, išimtinai dėl CK 6.54 straipsnio pažeidimo priverstinai nusirašant mokestines nepriemokas. V. A. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog nenutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos, jai turėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir švelninama skirta bauda. Akcentuoja, jog ji pripažįsta padarytą pažeidimą ir bendradarbiavo su Institucija; pažeidimas buvo padarytas siekiant išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą; pažeidimas yra itin mažos apimties, lyginant su įmonės sumokamais mokesčiais; pažeidimas nesukėlė, jokių neigiamų pasekmių.Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė teigia, jog puikiai supranta savo pažeidimą, todėl ginčo dėl jos pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nėra. Pasisakant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo nurodo, jog neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjai neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Institucija taip pat nurodo, jog prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta, todėl konstatuojama, jog VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Taigi nagrinėjamu atveju V. A. pagrįstai patraukta atsakomybėn ne pagal ANK 120 straipsnį, o pagal ATPK 50⁶ straipsnį, kadangi trunkamasis pažeidimas yra padarytas 2016 metais, o ATPK numatyta švelnesnė atsakomybė. Patraukus V. A. atsakomybėn pagal ATPK, jos apeliacinis skundas taip pat privalo būti nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato, jog įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.Nagrinėjamu atveju 2016 m. gruodžio 16 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakaitant su kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, kada įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti.Iš pateiktų apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. matyti, kad AB Swedbank atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 194700,04 Eur pajamų ir turėjo 194312,83 Eur išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė Institucijos interesus:2016 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 500 Eur D. L. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijai buvo skolinga 300 Eur;2016 m. balandžio 18 d. buvo išmokėta 2616,76 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė Institucijai buvo skolinga 3540,00 Eur;2016 m. gegužės 22 d. buvo išmokėta 1985,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė Institucijai buvo skolinga 6413,72 Eur;2016 m. birželio 27 d. buvo išmokėta 2934,11 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė Institucijai buvo skolinga 43120,80 Eur;2016 m. liepos 25 d. buvo išmokėta 2272,48 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė Institucija buvo skolinga 43091,61 Eur;2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo išmokėta 2609,28 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Institucija, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė Institucijai buvo skolinga 43237,82 Eur ir kt.Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suteikusi paskolų akcininkams G. B. (2016 m. spalio 30 d. paskolos likutis – 51858,20 Eur) ir V. A. (2016 m. spalio 30 d. paskolos likutis – 45003,01 Eur) bei R. P. (2016 m. spalio 30 d. paskolos likutis – 14481,00 Eur). Paskolos buvo suteiktos metams, o jiems pasibaigus, paskolų grąžinimo terminas buvo pratęsiamas. 2016 m. spalio 30 d. esant 111342,21 Eur sumai negrąžintų paskolų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijai skolinga 41009,02 Eur. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, paskoloms, o ne Institucijai ir tokiais veiksmais pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pažymima, jog 2016 m. gruodžio 16 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje V. A. pasirašė ir nenurodė, jog su ja nesutinka. Apklausta pirmosios instancijos teisme savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, jog įmonėje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė situacija, buvo apyvartinių lėšų trūkumas. Taigi visa tai rodo, jog V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra aišku ar Institucija kreipimosi į teismą metu turėjo kreditorinį reikalavimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 16 d. sumokėjo visus mokesčių įsiskolinimus, tačiau nesumokėjo baudų ir delspinigių. 2017 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 8366,85 Eur (8312,73 Eur baudos ir 54,12 Eur delspinigių), todėl Institucija yra laikoma tinkamu kreditoriumi.Apeliantė taip pat nurodo, jog 2017 m. sausio 9 d. Institucija priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nurodymas nurašyti mokestinę priemoką yra pripažįstamas netekusiu galios. Taigi laikytina, jog visos mokestinės nepriemokos, kurių vykdymo terminas buvo praleistas, Institucijai buvo sumokėtos. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Aplinkybė, jog Institucija 2017 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nurodymas nurašyti mokestinę priemoką yra pripažįstamas netekusiu galios, padaryto pažeidimo nepaneigia. Kadangi aukščiau išanalizuoti duomenys patvirtina, jog V. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, atliko bendrovės atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.Tiek pirmos instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde V. A. akcentuoja, jog įmonėje buvo susidariusi sunki padėtis ir ji siekė išsaugoti įmonės veiklą, tačiau CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia.Apeliaciniame skunde V. A. mano, jog jai turėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skiriama švelnesnė nuobauda, nei straipsnio sankcijoje numatyta. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Įvertinęs visą bylos medžiagą, V. A. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog skiriant nuobaudą – 1448 Eur baudą, ATPK nuostatos pažeistos nebuvo. V. A. paskirtas minimalus, ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas, baudos dydis. Apeliaciniame skunde V. A. nurodo, jog savo kaltę ji pripažįsta, tačiau tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nėra laikoma išskirtine, kuri leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu kitos apeliantės nurodomos aplinkybės, jog buvo siekiama išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, nebuvo sukelti neigiami padariniai, taip pat nėra laikomos išskirtinėmis, todėl konstatuojama, jog taikyti V. A. ATPK 30¹ straipsnį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.