Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su V. J. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog jis kaltina (duomenys neskelbtini) pareigūną S. L., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, šmeižimo ir įžeidimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2010-08-19 (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas nuovados viršininko S. L., patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, turtinę ir neturtinę žalą.

V. J. privataus kaltinimo skundu taip pat kaltina S. L. 2010-08-20 rašte Marių ligoninės direktorei V. M., tarnybiniuose pranešimuose Kauno rajono policijos komisariato viršininkui, tyčia paskleidus tikrovės neatitinkančią ir pareiškėją žeminančią informaciją.

Privataus kaltinimo skunde V. J. nurodo bylas, kuriose pareiškėjo nuomone buvo priimti nepagrįsti sprendimai, ir kaltina S. L. pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Pareiškėjas kartu su skundu pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjams ir prašė bylą iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Savo prašymą V. J. motyvavo tuo, kad anksčiau nagrinėtose bylose absoliuti dauguma Kauno apylinkės teismo teisėjų buvo šališki, jie bendrauja su kitais teisėjais, todėl yra pagrindas nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus. Tą, pareiškėjo teigimu, patvirtina netinkamas Kauno apylinkės teismo pirmininko elgesys ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-749/2015 priimti sprendimai. Taip pat, pareiškėjas nurodo, kad kaltinamas asmuo S. L. turi ilgamečių ryšių ir pažinčių su Kauno apylinkės teisme dirbančiais teisėjais, kurie yra dirbę prokurorais ir glaudžiai bendradarbiavę su S. L..

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti šališki jo atžvilgiu, nes šio teismo pirmininko iniciatyva jam buvo pareikšti kaltinimai dėl nepagarbos teismui, o kai kurie Kauno apygardos teismo teisėjai pripažinti nukentėjusiais asmenimis. Jie neabejotinai bendrauja su kitais baudžiamąsias bylas nagrinėjančiais teisėjais, yra gerai pažįstami, susiję hierarchiniais ryšiais su teismo pirmininku, todėl gali būti iš anksto nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu.

V. J. pritaus kaltinimo skundas paskirtas nagrinėti teisėjui Raimundui Mikštai, kuris neturi išankstinės nuostatos pareiškėjo V. J. atžvilgiu. Įstatymo nuostatos reglamentuoja nušalinimą teisėjui, bet ne visam teismui ar keliems teismams. Pareiškėjo skunde Lietuvos Respublikos BPK 58 str. ir 59 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas privalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, prašymas dėl teisėjo nušalinimo netenkinamas.

Dėl privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių.

Nors privatus kaltintojas kaltina S. L. pagal 140 str. 1 d., BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, šmeižimo ir įžeidimo, iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad tokia veikų kvalifikacija yra akivaizdžiai neteisinga. Pirma, kaip nurodyta skunde S. L. yra (duomenys neskelbtini) viršininkas, kaltinamas smurtu nuovados patalpose, todėl jo galimai pavartotas smurtas prieš pareiškėją, įvertinus tikslus ir motyvus, kvalifikuotinas ne pagal BK 140 str. 1 d., bet vertintinas, kaip savavaldžiavimas, numatytas BK 294 str. Tikrovės neatitinkančios ir pareiškėją žeminančios informacijos paskleidimas tarnybiniuose pranešimuose policijos įstaigos vadovams ar medicinos įstaigai, kaltinant pareiškėją nusikaltimo padarymu, negali būti kvalifikuojamas pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., kaip šmeižimas ar įžeidimas, nes, pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, tokia veika kvalifikuotina, kaip pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, melagingas įskundimas arba melagingi parodymai, t.y. veikos, numatytos BK 235 str. ir 236 str., dėl kurių turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Esant tokioms aplinkybėms, privataus kaltinimo procesas nepradėtinas, pareiškėjui dėl skunde nurodytų aplinkybių išaiškintina teisė kreiptis į prokurorą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 3 d., 407 str., 412¹ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti V. J. prašymo dėl teisėjo nušalinimo.

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.