- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- A-1858-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02214-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas) pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) (teisminio proceso Nr. 1-20-00872-2010-4), tačiau tokia teisinė pagalba pareiškėjui pagal sutartį nebuvo suteikta, dėl to buvo praleistas nustatytas kreipimosi į EŽTT terminas.
2.2. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi Tarnybą reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau iki skundo pateikimo teismui dienos negavo jokio atsakovo atsakymo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalėjo apginti savo teisių EŽTT, patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nervinį stresą, šoką, nes tikėjosi, kad bus pripažinti akivaizdūs pažeidimai baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją EŽTT (teisminio proceso Nr. 1-20-00872-2010-4). Tarnyba 2019 m. gegužės 5 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame prašoma paaiškinti, kodėl nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skundu, 2019 m. gegužės 13 d. raštu reg. Nr. (2.2)NO-2-2951 kreipėsi į advokatą M. P., prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pagal Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau advokatas nepateikė Tarnybai jokių duomenų, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, taip pat advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui pateikus skundą peticijos parengimo terminas jau buvo suėjęs. Tarnyba kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo. Lietuvos advokatūra atsakymo nėra pateikusi.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba pareiškėjui nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą M. P. Tarnybos funkcijos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. IR-148, II skyriaus 9 punkte. Tarnyba visus jai keliamus uždavinius ir funkcijas atliko tinkamai, t. y. organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
3.3. Pareiškėjas Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos sprendime nurodytoje byloje, taip pat pareiškėjui pateikus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje ir Tarnybai sudarius sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su šiuo advokatu. Be to, advokatas gali būti pakeistas Tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Pareiškėjas prašymo dėl advokato pakeitimo Tarnybai nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė. Sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Tarnyba neturėdama informacijos apie pareiškėjo nusiskundimus, jokių veiksmų imtis negalėjo, nes tam neturėjo pagrindo. Pareiškėjas suprato, jog iki apskundimo termino pabaigos liko nedaug laiko ir gali netekti galimybės apginti savo teises, tačiau apie susidariusią situaciją Tarnybos laiku neinformavo.
3.4. Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskyrė advokatą teikti antrinę teisinę pagalba parengiant peticiją EŽTT, neturėdama duomenų apie advokato galbūt netinkamų paslaugų kokybę, imtis veiksmų Tarnyba pagrindo neturėjo ir neprivalėjo. Tuo metu dėl advokato galbūt netinkamų paslaugų pažymėtina, kad advokatą ir Tarnybą sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatas nėra Tarnybos darbuotojas ar karjeros valstybės tarnautojas, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neatstovauja Tarnybos interesų, todėl advokato atlikti veiksmai, iš kurių galėtų būti kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija. Dėl advokato galbūt netinkamų paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Tarnybos 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga parengiant peticiją EŽTT baudžiamojoje byloje. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtas advokatas M. P. teisinės pagalbos nesuteikė, t. y. neparengė peticijos EŽTT. Tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui, tačiau advokatas atsakymo Tarnybai nepateikė. Atsakovo atstovas 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą M. P., su kuriuo Tarnyba yra sudariusi antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį.
8. Teismas pabrėžė, kad Tarnybos funkcijos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, reglamentuojamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, II skyriaus 9 punktu. Teismas padarė išvadą, kad bylos medžiaga patvirtinta, jog Tarnyba tinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
9. Teismas akcentavo, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 str., 18 str. 7 d.). Teismas, įvertinęs Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatą, nurodė, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, jog turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Pareiškėjas Tarnybai prašymo dėl advokato pakeitimo nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Akivaizdu, kad, neturėdama pareiškėjo nusiskundimų advokato darbu, Tarnyba negalėjo imtis jokių veiksmų. Teismas vertino, kad iš pareiškėjo skundo argumentų nekyla abejonių, jog pareiškėjas pats suprasdamas, jog peticijos pateikimo laikas baigiasi, neinformavo apie tai Tarnybos, tad laikyti, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo.
11. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į advokatą M. P., prašydama per 7 darbo dienas, nuo rašto gavimo dienos, pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs su advokatu sudarytos antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties (toliau – ir Sutartis) 3.2.2 punkto nuostatą, pažymėjo, kad Tarnybos teisė, nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus dėl advokato teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, reikalauti advokato paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat reikalauti iš advokato pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti, būtų neįgyvendinama be tinkamo antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimo. Minėta Tarnybos teisė, įtvirtinta Sutarties 3.2.2. punkte, reiškia ir advokato pareigą pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui ištirti, siekiant išvengti nepagrįsto delsimo tiek Tarnybos, tiek ir pačių asmenų atžvilgiu. Taip pat tokios situacijos sąlygoja Tarnybą imtis veiksmų: pakeisti advokatą kitu advokatu ir kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl veiklos kokybės vertinimo, nors advokatui yra sudarytos visos galimybės pateikti objektyvią informaciją aplinkybių tyrimui ir įvertinimui, vengiant papildomų priemonių ir veiklos kokybės vertinimo procedūros inicijavimo Lietuvos advokatūroje. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
12. Teismas nustatė, kad advokatas M. P. nepateikė Tarnybai duomenų, patvirtinančių, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Taip pat advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui pateikus skundą peticijos parengimo terminas jau buvo suėjęs. Dėl to teismas konstatavo, kad Tarnyba neturėjo galimybės paskirti kitą advokatą. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo skundą, jog advokatas galbūt pažeidė advokato veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kreipėsi į advokatą ir Lietuvos advokatūrą dėl advokato veiklos kokybės vertinimo, tačiau Lietuvos advokatūra atsakymo nepateikė. Todėl, teismo teigimu, konstatuoti nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.
13. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negali būti keliamas klausimas nagrinėjamos bylos kontekste dėl advokato neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nes advokatas nėra Tarnybos darbuotojas, neatstovauja Tarnybos interesų, todėl jo atlikti veiksmai niekaip negali būti siejami su Tarnyba. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus teisiškai reikšmingus kriterijus ir bylos medžiagą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus.
III.
14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo pasirašęs sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Sutartį su advokatu buvo pasirašiusi Tarnyba. Advokatas pažeidė Sutartyje numatytas pareigas teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, laikytis advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo ir kitų advokato veiklos principų savo profesinėje veikloje, teisingumo ministro nustatyta tvarka rinkti ir kaupti duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, ir teikti šiuos duomenis Tarnybai, o Tarnyba nesilaikė pareigų kontroliuoti, kaip advokatas laikosi Sutartyje nustatytų pareigų. Advokatas vengė savo darbo, todėl Tarnyba galėjo pakeisti advokatą kitu.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsakovo atsiliepimą. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsiliepime išdėstyta Tarnybos pozicija, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė apginti savo teises EŽTT. Tarnyba turi garantuoti teisinę pagalbą ir padėti ginti žmogaus teises, o ne ignoruoti ir nepripažinti savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs Tarnybos neteisėtų veiksmų. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus nėra pagrindo todėl, kad „<...> advokatas M. P. nepateikė Tarnybai duomenų, patvirtinančių jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Taip pat advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui pateikus skundą peticijos parengimo terminas jau buvo suėjęs. Dėl to Tarnyba neturėjo galimybės paskirti kitą advokatą“.
20. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatu buvo pasirašiusi Tarnyba; nagrinėjamu atveju advokatas pažeidė paminėtoje sutartyje numatytas pareigas teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, laikytis advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo ir kitų advokato veiklos principų savo profesinėje veikloje, teisingumo ministro nustatyta tvarka rinkti ir kaupti duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, ir teikti šiuos duomenis Tarnybai; Tarnyba nesilaikė pareigų kontroliuoti, kaip advokatas laikosi Sutartyje nustatytų pareigų; advokatas vengė savo darbo, todėl Tarnyba galėjo pakeisti advokatą kitu.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
23. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti advokatą M. P., tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi šio Tarnybos prašymo netenkino.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad administracinės bylos proceso šalimi yra ir tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.).
25. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227, kuriame nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą „parengiant peticiją EŽTT (teisminio proceso Nr. 1-20-00872-2010-4)“ ir paskyrė advokatą M. P. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą advokato nustatytomis darbo dienomis ir valandomis; laikotarpiu, kai pareiškėjui turėjo būti teikiamos ginčo teisinės paslaugos galiojo tarp advokato M. P. ir Tarnybos 2009 m. sausio 26 d. sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartis Nr. (3.4.)-PS-15-09; pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas paaiškinti kodėl jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir nurodė, kad jam paskirtas advokatas M. P. teisinės pagalbos nesuteikė, t. y. neparengė peticijos EŽTT; Tarnyba, 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui, tačiau advokatas atsakymo Tarnybai nepateikė.
26. Byloje nėra jokių duomenų dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju advokatas pareiškėjui nesuteikė teisinių paslaugų. Šiuo klausimu nėra gauti paties advokato paaiškinimai, jis nebuvo apkaustas byloje.
27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, už Tarnybos paskirto advokato netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybos veikimą ir (arba) neveikimą tai kontroliuojant nagrinėjimas, be kita ko, yra susijęs ir su tokią teisinę pagalbą teikusio (turėjusio teikti) advokato veiklos (inter alia (be kita ko), teisinių paslaugų teikimo) vertinimu, tarp konkretaus advokato ir Tarnybos sudarytos antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties nuostatų aiškinimu ir taikymu. Iš pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą, matyti, kad Tarnyba savo poziciją dėl teisėto jos darbuotojų veikimo pareiškėjui teikiant ginčo antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, grindė argumentais, jog terminas peticijai į EŽTT pateikti buvo praleistas dėl advokato M. P. galbūt netinkamai suteiktų teisinių paslaugų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, be kita ko, todėl, kad advokatas M. P. nepateikė Tarnybai duomenų, patvirtinančių jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Teisėjų kolegijos nuomone, pastarosios išvados gali turėti įtakos paminėto advokato teisinei padėčiai ar teisiniam statusui, inter alia (be kita ko) vėliau sprendžiant dėl šio advokato civilinės ar drausminės atsakomybės (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 20, 52 str.).
28. Vadinasi, nagrinėjamos bylos išsprendimas yra susijęs ir su advokato M. P. interesais, jis gali turėti įtakos šio advokato teisėms ar pareigoms. Todėl šis advokatas turėjo būti įtrauktas į šios administracinės bylos nagrinėjimą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 str. 2 d.), jam turėjo būti sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą, inter alia paaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis nesuteikė ginčo antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė tenkinti tokio pobūdžio Tarnybos prašymą, jis šioje byloje nusprendė ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesinės teisės normos, sudarančios tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.