Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. A. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad D. A. kreipėsi į administracinį teismą, įvertinusi, kad NŽT Panevėžio skyriaus parengtas Raštas yra administracinis sprendimas.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įvertinęs Rašto turinį, sprendė, kad šiame dokumente NŽT Panevėžio skyrius kaip viešojo administravimo subjektas jokios privalomos valios dėl teisės taikymo, skirtos pareiškėjai, nesuformulavo. Be to, Rašte nėra nurodyti atsakovo atliekamas tvarkomasis veiksmas ar asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, galinčios turėti įtakos pareiškėjos teisėms (teisėtiems interesams). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, dėl nurodymo, jog Raštas skundžiamas VAĮ nustatyta tvarka, jis netampa administraciniu sprendimu, o dėl informacinio pobūdžio rašto skundas administraciniam teismui negali būti paduodamas. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nurodė, jog vertinant pareiškėjos argumentus, kad Raštu yra nutrauktas tyrimas administracinio nusižengimo teisenoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnio 1 dalį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244. Nuo 2017 m. sausio 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1067 išdėstyti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai. Detalią žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT tvarką, įskaitant ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių nusižengimų bylose priėmimo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką, nutarimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo ir perdavimo teismams tvarką nustato Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos NŽT 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (NŽT direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1P-358-(1.3 E.) redakcija). Pagal Taisyklių 42 punktą, administracinio nusižengimo tyrimas baigiamas protokolo surašymu arba Taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka priimtu teritorinio skyriaus vadovo sprendimu nutraukti administracinę teiseną. Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) XXXIV skyriuje įtvirtintos nuostatos.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėja vertina, jog Raštu buvo nutrauktas tyrimas administracinio nusižengimo teisenoje, jos paduotas skundas nepriskirtas nagrinėti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).