Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo D. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. P. , tretiesiems asmenims V. M. ir (duomenys neskelbtini) šeimynai dėl senaties termino atnaujinimo ir tėvystės nustatymo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė. Ieškovas paaiškino , jog su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Tuokiantis atsakovė laukėsi vaiko. Jis žinojo, jog laukiasi ne jo vaiko . o V. M. . (duomenys neskelbtini), gimus dukrai M., jis registruodamas jos gimimą tėvu įrašė save, nes tuo metu V. M. buvo suimtas. Ieškovas teigė, jog V. M. grasino atsakovei dėl dukros, kad kitas jo vaiko neaugins, tačiau nepaisant to, jis vis tiek gimusią dukrą užregistravo savo pavarde ir ją augino kaip savo dukrą. Gal po metų V. M. buvo atvažiavęs aplankyti dukters M.. Jie susipyko, susimušė, tačiau jis V. M. pasakė, jog jeigu jau paėmė atsakovę su vaiku, tai vaiką ir užaugins. Po to, (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė dukra E. ir abi dukras kartu augino. Dukrą M. laikė savo dukra, o ji savo tėvu, buvo prie jo prisirišusi. Dar iki nutraukiant santuoką, abi dukros iš jų paimtos ir šiuo metu gyvena ir auga (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Dukra M. buvo net tris kartus paimta iš jų šeimos dėl smurto, dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Šiuo metu jų santuoka nutraukta ir jis nebenori būti dukters M. tėvu. Dėl ko praleido vienerių metų ieškinio senaties termino paaiškinti negalėjo. Prašė ieškinį tenkinti. Mano, jog dukra M. turi žinoti kas yra jos biologinis tėvas.

Tretysis asmuo V. M. 2019-11-21 Jungtinės Karalystės atitinkamo teismo buvo nuteistas laisvės atėmimu 20 metų ir šiuo metu ten atlieka bausmę. V. M. ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo įteikti. Taip pat jam buvo įteikti teismo šaukimai ir jis buvo informuotas apie vykstančius teismo posėdžius. V. M. neteikė atsiliepimo į ieškovo ieškinius, tik nurodydavo, jog jis nori būti deportuotas į Lietuvą ir tada dalyvauti teismo posėdžiuose. Esant tokiai situacijai, byla buvo išnagrinėta V. M. nedalyvaujant.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) šeimyna atsiliepimo teismui neteikė. Teismo posėdžio metu šeimynos motina paaiškino , jog šeimynoje auga abi šalių dukros M. ir E.. M. labai guvi mergaitė. Mergaitės kartais aplanko tėvai. Dukra M. labai laukia, nori gyventi su abiems tėvais. Pokalbio metu M. nurodo, jog turi tik vieną tėtį D. ir turi tris močiutes, tačiau močiutės M. nelanko. Ieškinį paliko spręsti teismui savo nuožiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Bylos medžiaga, ieškovo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų dukrų: (duomenys neskelbtini) dukters M. P., o (duomenys neskelbtini) dukters E. P.. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų kaltės. 2019m. rugsėjo 17d., gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo vertintas grėsmės lygis ir mergaitėms M. P. ir E. P. buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir jos 2019m. rugsėjo 20d., teismo nutartimi buvo paimtos iš šeimos ir apgyvendintos (duomenys neskelbtini) šeimynoje ir joms 2019m. rugsėjo 26d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) šeimynoje ir šalių dukros iki šiol ten gyvena. Po to, ieškovas D. P. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o vėliau, 2020-02-10, ir ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nustatyti, jog jis nėra dukters M. tėvas, nustatyti, jog jos tėvas yra V. M. ir panaikinti dukros M. gimimo dokumentuose įrašą dėl jo įrašymo M. tėvu. Atsakovė atsiliepimo neteikė, tačiau posėdžių metu su ieškiniu nesutiko. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą . Be to, vaiką M. P. ir ieškovą D. P. sieja socialinis ir emocinis ryšys, ieškovas vykdė tėvo pareigas, todėl ieškovo tėvystės nuginčijimas vaikui M. P. neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos, nes galimai ieškovas tėvystės nuginčijimo siekia tik dėl finansinių motyvų.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kuriomis remiantis teismas galėtų atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą arba kai paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kaip byloje nustatyta ieškovas ir atsakovė buvę sutuoktiniai. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono CMS, o nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Nustatyta, kad santuokos sudarymo metu atsakovė laukėsi, nes iš karto po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., kuriai ieškovas nori nuginčyti tėvystę. Tiek nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, tiek ir šią bylą, ieškovas ir atsakovė visada teigė, jog iki santuokos su ieškovu S. P. draugavo su V. M. ir nuo jo pastojo. Ieškovas tai žinodamas neprieštaravo, jog dukters M. gimimo dokumentuose tėvu būtų įrašytas jis- D. P. ir, kaip nurodė atsakovė pats ieškovas tuo pasirūpino. Po to, (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters E. ir visi kartu gyveno . Tik 2019 m. lapkričio 25d., ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo , vėliau 2020m. vasario 10d., pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir prašo nustatyti, jog jis nėra dukters M. P. tėvas. Taigi, visiškai nustatyta, jog ieškovas apie tai, jog jis nėra dukters M. tėvas, žinojo nuo pat jos gimimo, o ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo pateikė tik 2020m. vasario 10d., t. y., praėjus daugiau nei septyneriems metams. Ieškovas pateikdamas prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą nepateikė priežasčių dėl kurių terminą praleido. Apsiribojo tik tuo, jog tai lėmė objektyvios priežastys. Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog ieškovas be jokių svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nėra jokio pagrindo terminą atnaujinti. Iš to išplaukia, kad ieškovas D. P. 2020m. vasario 10d., teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo žymiai praleidęs vienerių metų senaties terminą, todėl taikytina ieškinio senatis ir ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Nors teismas ieškinį atmetė dėl to, jog ieškovas praleido nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pasisako ir dėl kitų ieškovo reikalavimų.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą , todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai.

Byloje nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė dukrą M., kurios laukėsi nuo V. M.. Gimus M., ieškovas D. P. išreiškė valią būti įrašytas M. gimimo įraše tėvu ir pats tuo pasirūpino. Po to atsakovė ir ieškovas (duomenys neskelbtini) metais susilaukė dukters E. ir visi kartu gyveno kaip šeima iki 2019 m. rugsėjo 20d., kuomet dukros iš šeimos buvo paimtos nustačius joms antrą grėsmės lygį. Vėliau , 2019m. lapkričio 25d., ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Visą šį laiką beveik 8 metus ieškovas laikė save dukters M. tėvu, ją rūpinosi, išlaikė, kartu bendravo , dukra yra prisirišusi prie tėvo ir iki šiol ieškovą laiko savo tėvu. Kito tėvo ji nežino. Jei ne dukrų paėmimas iš šeimos ir skyrybų procesas ieškovas nebūtų kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius , socialinius vaiko ir tėvo santykius . Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, visada turi būti atsižvelgiama į visus kriterijus, tačiau priimamas sprendimas labiau turi atitikti vaiko interesus. (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

Byloje nustatyta, jog ieškovas nėra dukters M. tėvas. Ieškovas ir atsakovė tvirtino, jog M. tėvas yra V. M., kuris yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę Jungtinės Karalystės kalėjime. V. M. nuteistas laisvės atėmimu 20 metų , todėl kuomet V. M. atlikęs bausmę sugrįš, M. jau bus pilnametė. Taigi, teismui priėmus teismo sprendimą ir pripažinus, jog D. P. nėra M. tėvas, šalių dukra liktų be tėvo ir taip keistųsi šalių dukters, ieškovo, atsakovės , prieš kuriuos teismo sprendimas yra priimamas , objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi prieš beveik aštuonis metus. Nors ieškovas ir nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus tėvystę ir nesant šalia kito tėvo, tai traumuotų vaiką psichologiškai, o esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą, tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.

Institucija teikianti išvadą- Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius – pateikė išvadą . Joje nurodė, jog skyrius įvertinęs visą situaciją , išklausęs nepilnametės M. nuomonę, taip pat įvertinęs tai, kad pats ieškovas domisi savo dukra, ją augino ir rūpinosi ja nuo pat mergaitės gimimo , ir šiuo metu , kai mergaitei yra nustatyta laikinoji globa- ją lanko, rūpinasi ja, taip pat įvertinęs tai, kad D. P. tarnybos specialistams yra ne vieną kartą nurodęs, kad „ne tas tėvas, kuris padarė vaiką, o tas , kuris užaugino“ , padarė išvadą , kad tarp tėvo ieškovo D. P. ir dukters M. P. yra užsimezgęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys. Mažametė M. tik ieškovą laiko savo tėvu ir nepažįsta savo biologinio tėvo V. M., kuris tik vieną kartą lankė mergaitę ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Jungtinės Karalystės kalėjime. Todėl , skyrius , ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, bei atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, išvadoje nurodė, jog ieškovo tėvystės nuginčijimas vaikui M. P. neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos , nes galimai ieškovas tėvystės nuginčijimo siekia tik dėl finansinių motyvų. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė palaikė išvadoje išdėstytus motyvus Nurodė, jog šiuo atveju labai svarbu socialinė tėvystė , todėl ieškovas turi likti M. P. tėvu.

Visa tai įvertinęs ir vadovaujantis prioritetinės ir interesų apsaugos ir gynybos principu, teismas sprendžia , kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą bei neužtikrintų vaiko turtinių ir neturtinių teisių , sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo suteikta nemoka teisinė pagalba 100 procentų ir jam procesinius dokumentus ruošė ir jį atstovavo teisme advokato padėjėja. Kadangi ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nei ieškovo, nei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo D. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. P., tretiesiems asmenims V. M., (duomenys neskelbtini) šeimynai dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo , tėvystės nustatymo ir akto įrašo pakeitimo atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.