- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- N-662-1384-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dainius Raižys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. atstovo advokato V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2008-04-22 nutarimu Nr.1 (toliau - Nutarimas) D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. D. V. nubaustas už tai, kad prie 12P3p pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, įrengė betoninių trinkelių aikšteles b2-229,7 m², b3-105,32 m² įvažiavimui į pastatą (toliau – aikštelės b2, b3). Šia veika D. V. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 23 straipsnio 24 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčius. Nutarime pažymėta, jog D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
D. V. advokatas V. D. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas netinkamai aiškinant bei taikant materialines teisės normas, neteisingai įvertinus rašytinius įrodymus, todėl yra neteisėtas bei naikintinas. Pažymėjo, kad, pirma, pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, pareiga organizuoti statinio projekto ekspertizę atsiranda tik tada, kai kitos Statybos įstatymo normos numato statytojo pareigą organizuoti statinio projekto ekspertizę, taip pat įpareigojimą gauti statybos leidimą. Antra, Nutarimas buvo priimtas neteisingai aiškinant Statybos įstatymo 23 straipsnį, nes aikštelių b2, b3 dangos keitimas turi būti vertinamas kaip paprastas remontas, kuriam nei statybos leidimo, nei supaprastinto projekto, nei projekto ekspertizės, nei savivaldybės administracijos raštiško valstybės tarnautojo pritarimo, nereikėjo. Trečia, atlikti veiksmai, susiję su dalies aikštelių b2, b3 dangos keitimu, negali būti suprantami kaip nekilnojamųjų daiktų statyba ar kapitalinis remontas, todėl D. V. nėra taikytini visi Institucijos nurodyti teisės aktai. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad aikštelėse b2, b3 buvo pašalinti tik jų defektai – jos suremontuotos. Statinio laikančios konstrukcijos, šiuo atveju yra aikštelėse b2, b3 esanti skalda bei žvyro pagrindas, keičiant nusidėvėjusią asfalto dangą betono danga, nebuvo pakeistos. Pažymėta, jog kiemo aikštelė b1 egzistavo nuo 1985 m., asfalto aikštelė kartu su pastatu buvo įsigyta 2002-02-06 Pirkimo – pardavimo sutartimi. Formuojant asfalto aikštelės kadastrinių matavimų bylą, asfalto aikštelė buvo padalinta į tris kiemo aikšteles, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis aikštelės b1 buvo padengta asfalto danga, o likusi dalis - betono trinkelėmis. Be to, kadastrinių matavimų byla buvo suformuota neatsižvelgiant į faktą, kad visos po asfalto danga esančios konstrukcijos, keičiamos nebuvo, dėl ko realiai nuo 1985 m., kai asfalto aikštelė buvo pastatyta, jokie statybos darbai nebuvo atliekami, minėta asfalto aikštelė buvo nuolat remontuojama.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities viršininko administracija (toliau – Institucija) atsiliepime prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog 2007-01-22 atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad D. V. savavališkai įrengė betoninių trinkelių aikšteles b2, b3, nes su statyba susijusių dokumentų nepateikė. D. V. nuosavybės teises į pagrindinį pastatą 12P3p, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio įrengtos aikštelės b2, b3, įregistravo 2002-03-13 pagal 2002-02-06 Pirkimo – pardavimo sutartį ir 2002-02-11 priėmimo – perdavimo aktą. Pagal 2006-05-04 kadastro duomenis užfiksuota, jog betono trinkelių aikštelių statybos metai yra ne 1985 m., o 2003 m. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad aikštelės b2, b3, pagal jų užimamą plotą, yra priskiriamos prie II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu, D. V. apskritai neturėjo teisės vykdyti bet kokius statybos darbus valstybės žemėje. Institucija taip pat nurodė, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja paprastojo remonto sąvoką, kadangi, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, pakeitus dangos tipą iš asfalto į betoninių trinkelių, tai prieštarauja įstatyme numatytai paprastojo remonto sąvokai. Institucija taip pat paaiškino, jog 2007-02-22 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-789 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)likvidavimo“, D. V. buvo įpareigotas iki 2007-05-01 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Minėto nutarimo D. V. neskundė bei iki nurodyto termino aikštelių neišardė. 2007-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu D. V. už akių buvo priimtas sprendimas per 1 mėn. savo lėšomis išardyti savavališkai įrengtas aikšteles b2, b3, tačiau 2007-07-26 Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo gautas D. V. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2007-09-26 teismo posėdyje D. V. nedalyvavo, dėl ko ieškovui prašant, buvo priimtas sprendimas už akių. 2007-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo gautas D. V. atstovo atskirasis skundas, kurį teismas atsisakė priimti. Tokį teismo sprendimą D. V. apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2008-03-02 nutartimi atmetė D. V. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą bei paliko apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008-06-06 nutartyje D. V. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išvardintais statinių tipais, vienas jų – inžineriniai statiniai. Statybos įstatymas inžinerinius statinius apibrėžia kaip inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai. 2002 m. inžinerinių tinklų brėžinyje, skirtame detaliojo plano žemės sklypų suformavimui adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog aikštelių b2, b3 užimamoje teritorijoje turėtų būti žalioji zona, todėl betoninių trinkelių aikštelių įrengimas prie pastato esančioje žaliojoje zonoje laikytinas naujo inžinerinio nesudėtingo II grupės statinio statyba, kuriai būtinas supaprastintas projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Nutartyje pažymėta, jog teismų praktikoje yra pripažinta, jog betono trinkelių dangos įrengimas atitinka statybos požymius, apibūdintus Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A5-1265/2006). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyrius tinkamai pritaikė 2003-070-04 Nr. IX-1702 redakcijos ATPK 159 straipsnio 1 dalį, kadangi aktai, sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2754/08). Įvertinęs minėtą, teismas sprendė, jog Nutarime buvo tinkamai nustatytas D. V. pažeidimo padarymo faktas, tinkamai kvalifikuoti jo veiksmai bei skirta nuobauda, atitinkanti padarytų pažeidimų sunkumo laipsnį, be to, skiriant nuobaudą visos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios pažeidėjo atsakomybę aplinkybės buvo įvertintos, dėl ko pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, jog pagrindo atikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra.
VI.
D. V. atstovas advokatas V. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-06-06 nutartį ir priimti naują sprendimą: patenkinti D. V. skundą dėl Nutarimo. Skundą atstovas grindė Šiaulių apygardos administraciniam teismui išdėstytais argumentais papildomai nurodydamas, jog aikštelės b2, b3 yra tik betono trinkelių danga, kuri yra ant kiemo asfalto aikštelės (kurios likusi dalis pažymėta b1) pagrindo. Kiemo aikštelė b1 egzistavo jau nuo 1985 m. Asfalto aikštelė kartu su pastatu 12P3p buvo įsigyta 2002-02-06 Pirkimo-pardavimo sutartimi tarp D. V. ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Asfalto aikštelė, naudojama kaip įvažiavimo į pastatą dalis, buvo suremontuota pakeičiant asfalto dangą. Asfalto danga buvo pakeista betono trinkelių danga, kadangi dėl nuolatinio įvažiavimo į pastatą apkrovimo sunkiasvorėms krovininėms mašinoms, važiuojant į ir iš pastato, asfalto danga suiro, ir jos keisti nauja asfalto danga paprasčiausiai nebuvo tikslinga. Skunde pažymėta, jog formuojant asfalto aikštelės kadastrinių matavimų bylą, asfalto aikštelė buvo padalinta į tris kiemo aikšteles, vadovaujantis tuo, jog absoliučiai didžioji asfalto aikštelės dalis b1 buvo padengta asfalto danga, o likusi dalis - betono trinkelėmis. Kadastrinių matavimų byla buvo suformuota, neatsižvelgiant į faktą, kad visos po asfalto danga esančios konstrukcijos (akmens skaldos ir žvyro danga) keičiamos nebuvo. Taigi realiai nuo pat 1985 m., kuomet buvo pastatyta asfalto aikštelė, jokie statybos darbai aikštelėje nebuvo vykdomi, tačiau nuo 1985 m. asfalto aikštelė buvo nuolat remontuojama, kaskart keičiant asfalto dangą. Apelianto atstovas taip pat nurodė, jog Institucija, priimdama Nutarimą, bei pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nenustatė visų privalomų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, t.y.: nenustatė konkretaus aikštelės b2, b3 statybos momento, neanalizavo, kada konkrečiai minėtosios aikštelės buvo sukurtos bei neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus (VĮ „Problematika“ 2006-09-12 bandymų protokolą Nr. 5-543), patvirtinančius aikštelių statybos 1985 m. faktą. Pažymėjo, kad 2002 m. inžinerinių tinklų brėžinys, skirtas detaliojo plano suformavimui adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aikštelių b2, b3 remonto neteisėtumą, kadangi detalusis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planas buvo pradėtas ruošti jau po to, kai D. V. nuosavybės teise įgijo pastatą ir aikštelę b1, esančius minėtame sklype. Be to, ginčo aikštelė b1 detaliojo plano rengimo metu nebuvo registruota nekilnojamojo turto kadastre, o minėtojo sklypo detaliojo plano brėžiniai buvo ruošiami atsižvelgiant tik į nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus nekilnojamos daiktus, dėl ko minėtasis brėžinys yra klaidingas ir negali patvirtinti aikštelių b2, b3 statybos neteisėtumo fakto. Argumentą dėl aikštelių b1, b2 ir b3 registracijos nekilnojamojo turto kadastre apelianto atstovas grindė VĮ Registrų centras Šiaulių filialo 2007-09-07 pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, jog D. V. įgytas pastatas ir šalia jo esančios aikštelės realiai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, tačiau neaiškiu pagrindu ir nežinomu metu, kiemo statiniai (tame tarpe ir aikštelė b1) buvo išregistruoti iš nekilnojamojo turto kadastro.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad: pirma, savavališka statyba yra trunkamasis teisės pažeidimas, kuris fiksuojamas nuo jo sužinojimo momento. 2007-01-22 atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota, jog D. V. savavališkai įrengė betoninių trinkelių aikšteles b2, b3, todėl apelianto teiginys, kad nenustatytas aikštelių statybos laikas, yra visiškai nepagrįstas, nes pagal 2006-05-04 kadastro duomenis yra užfiksuota, jog betono trinkelių dangos aikštelių b2, b3 statybos metai yra 2003, o ne 1985 m. Institucija pažymėjo, kad su statyba susijusių dokumentų D. V. nepateikė, nors aikštelių, kaip nekilnojamųjų daiktų, statyba atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. turint parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą. Be šių dokumentų laikytina, kad aikštelės įrengtos savavališkai. Antra, Statybos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja teisę būti statytoju bei šios teisės įgyvendinimą. Institucija pažymėjo, kad D. V. nuosavybės teise valdo tik pastatą 12P3p, bet ne žemės sklypą. Žemės sklypas yra valstybės ir nėra patikėjimo teise perleistas ar išnuomotas D. V., dėl ko jis apskritai neturėjo teisės vykdyti bet kokius statybos darbus valstybės žemėje. Trečia, prie apelianto atstovo skundo pridėta 2007-09-07 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažyma ir registro duomenys apie visai kitais adresais esančius statinius, kurie neturi jokio ryšio su savavališkai įrengtomis aikštelėmis b2, b3, adresu (duomenys neskelbtini). Ši pažyma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta, nors pareiškėjas galėjo tai padaryti, dėl ko Institucija prašo apeliacinės instancijos teismo šios pažymos nevertinti. Ketvirta, apeliantas nepagrįstai teigia, kad aikštelės b2, b3 yra ta pati aikštelė b1. Institucija pažymėjo, kad D. V., įsigijęs pastatą, jį rekonstravo, nes toje vietoje, kur dabar padaryti įvažiavimai į pastatą, buvo langai, dėl ko akivaizdu, kad anksčiau mašinos ten nevažinėjo ir po langais buvo žalia veja, kaip ir pažymėta genplane.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : V.
apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, pilnai sutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo išvada, jog D. V. kaltė padarius ATPK 159 straipsnio 1 dalies pažeidimą, yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
ATPK 159 straipsnio 1 dalis (2003-07-04 redakcija) numatė, kad statinio statyba (griovimas) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Byloje yra nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad aikštelės b2 plotas yra 229,7 m², aikštelės b3 plotas yra 105,32 m² (b.l. 6). Todėl įvertinusi minėtą bei vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarpu jų laikini) statiniai“ (toliau – STR) 1 priedo 2 lentelės 27 eilute, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos aikštelės b2, b3 yra priskirtinos prie II grupės nesudėtingų statinių, kadangi jų plotas viršija 100 m². Vadovaujantis STR 12.4 punkto 12.4.2, 12.4.3 papunkčiais, statytojas II grupės nesudėtingiems statiniams turi parengti supaprastintą projektą, kurį tvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus bei gauti įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišką sutikimą. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas nurodo, jog statinio paprastasis remontas (sąvoka atitinkanti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – <...> šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; <...>. Įvertinusi minėtą, teisėjų kolegija apelianto atstovo argumentą, jog aikštelių b2, b3 dangos keitimas, turi būti vertinamas kaip paprastasis remontas, atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog įrengus betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles, buvo pakeistas aikštelių dangos tipas. Pažymėtina, jog tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1265/2006 ir kt.).
Teisėjų kolegija D. V. atstovo teiginį, jog aikštelės b2, b3 buvo įrengtos 1985 m., taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančio mašinų stovėjimo aikštelės plano, taip pat Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, matyti, jog aikštelės b2, b3 buvo įrengtos 2003 m., be to, priešingai nei nurodė D. V. atstovas, minėtos aikštelės nebuvo įrengtos aiktelės b1 teritorijoje (b.l. 14). Iš 2002 m. inžinerinių tinklų brėžinio (b.l. 78) matyti, jog aikštelių b2, b3 užimamoje teritorijoje turėtų būti žalioji zona. Įvertinusi minėtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aikštelės b2, b3 yra laikytinos naujais nesudėtingais II grupės statiniais, kuriems buvo būtinas supaprastintas projektas bei raštiškas įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. V., savavališkai įrengdamas aikšteles, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 23 straipsnio 24 dalies, STR 12.4 punkto 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčius reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. atstovo advokato V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.