Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. e2A-586-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
e2A-586-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01100-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, I. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-586-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01100-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.3.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4789-894/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį pareikštą atsakovei valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir I. Ž..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VĮ „Kauno regiono keliai“ 1 266,68 Eur turtinės žalos atlyginimą, 155,96 Eur palūkanų, 6 procentus metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.2013 m. birželio 21 d. transporto priemonė „Lexus IS 220D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama valstybinės reikšmės rajoniniu automobilių keliu Nr. 2610 (duomenys neskelbtini) – jame kilometre įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes vairuotojo I. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti abu transporto priemonės kairės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. liepos 11 d. transporto priemonė „Lexus IS220“ ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos, bei priekinės ir galinės kairės pusės ratlankiai. Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą, išmokėdama draudimo išmoką už 4 vienetus padangų, 2 vienetus ratlankių, balansavimo, montavimo medžiagų, ratų montavimo, balansavimo, ratų geometrijos darbų atlikimą – buvo išmokėta 1 575,38 Eur (5 439,47 Lt) dydžio draudimo išmoka. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė atsisakė ją atlyginti, dėl to reikalauja priteisti iš atsakovės 1 266,68 Eur turtinę žalą, įvertinusi 308,70 Eur (1 065,87 Lt) nusidėvėjimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 1 070,83 Eur žalos atlyginimą, 131,84 Eur palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 414,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovei iš ieškovės priteisė 63,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad transporto priemonė Lexus IS 220D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinta dėl to, kad įvažiavo į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Kelias, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apgadintas automobilis, priskiriamas valstybinės reikšmės regioniniams keliams, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Teismo vertinimu, atsakovė netinkamai vykdė kelio (duomenys neskelbtini) priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Atsakovei atsakomybė atlyginti kilusius nuostolius kyla ne tik dėl to, kad kelyje buvo duobė, bet ir dėl to, kad nebuvo imtasi jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių, siekiant išvengti transporto priemonių įvažiavimo į duobę. Spręsta, kad atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, todėl priežastis ryšys tarp atsakovės netiesėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, teismo vertinimu, yra akivaizdus. Atsakovė, kaip kelio valdytoja, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę. Teismas padarė išvadą, jog tam, kad automobilis atitiktų jam keliamus techninius reikalavimus, sugadinus dvi kairės pusės ginčo transporto priemonės padangas, sugadintosios padangos turėjo būti keičiamos analogiškomis dešinės pusės padangoms, tačiau vertino, jog ieškovė neįrodė, kad dvi nesugadintas padangas buvo būtina keisti naujomis, o dėl to, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės (ne)veikimo ir ieškovės žalos, patirtos sumokant dviejų dešinės pusės padangų kainą.Sumažinus priteistiną žalos dydį dviejų dešinės pusės padangų kaina, ratų geometrijos reguliavimo, ratų montavimo ir balansavimo išlaidos nemažintos, kadangi šie darbai buvo reikalingi automobilio atstatymui į prieš įvykį buvusią būklę ir nepriklauso nuo keistinų padangų kiekio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pažeista įrodymų vertinimo taisyklė – buvo neteisinga paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Byloje nėra paneigta aplinkybė, jog analogiškų sugadintoms padangomis padangų nebuvo rasta. Šią aplinkybę privalėjo paneigti atsakovė, pateikdama į bylą įrodymus, kad tuo metu rinkoje buvo galima surasti analogiškas padangas. Ginčijama sprendimo dalis paremta prielaida, jog sugadintas dėvėtas padangas pakeitus analogiškomis dėvėtomis padangomis būtų įmanoma automobilį eksploatuoti saugiai. Atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Kauno regiono keliai“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad į ylą nebuvo pateikta įrodymų, jog analogiškų padangų sugadintomis rasti nepavyko, pagrįstai iš atsakovės priteistiną sumą sumažino dėl dviejų naujų padangų, įvertinus nusidėvėjimą, kuriomis buvo pakeistos nesugadintos padangos, kainą. Atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pritaria VĮ „Kauno regiono keliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymą ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).Byloje nustatyta, jog I. Ž., vairuodamas transporto priemonę Lexus IS 220D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 26 d. eismo įvykio metu, kelyje (duomenys neskelbtini) 15 km. 300 m. įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas, todėl tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir I. Ž. esant sudarytai šios transporto priemonės draudimo sutarčiai, ieškovė už automobilio remontą išmokėjo 1 266,68 Eur draudimo išmoką (draudėjui I. Ž. 654,60 Eur ir UAB „Autotoja“ 920,78 Eur). Ieškovė atsakovei, kuri yra atsakinga už kelių priežiūrą 2013 m gruodžio 12 d. pateikė pretenziją dėl išmokėtos sumos atlyginimo, tačiau atsakovei jos neatlyginus, ieškovė remdamasi CK 6.266 straipsniu, 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad dvi nesugadintas padangas buvo būtina keisti naujomis. Atitinkamai teismas vertino, jog neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės (ne)veikimo ir ieškovės žalos, patirtos sumokant dviejų dešinės pusės padangų kainą. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl 2013 m. gegužės 26 d. įvykusio eismo įvykio metu atsiradusios žalos dėl dešinės pusės automobilio padangų įsigijimo išlaidų atlyginimo.Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pažymos ROIK Nr. 0113000270499 dėl 2013 m. gegužės 26 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 2013 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 79NT-2649132-13 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes I. Ž. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir šiame nutarime nurodė automobilio sugadinimus – kairės pusės abiejų ratų pažeidimas. Taigi, pirminė minėto eismo įvykio medžiaga patvirtina abiejų tiek priekinio, tiek galinio kairės pusės ratų pažeidimą.Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo I. Ž. į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti automobiliui padarytą žalą kreipėsi 2013 m. birželio 21 d., kuriame nurodė, jog yra apgadinti jo transporto priemonės kairės pusės abu ratai. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte žalos byloje Nr.1367155 d. nurodyta, kad keičiamos dalys yra: kairės pusės ratlankiai ir padangos. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000300 nurodyta, kad trečiasis asmuo I. Ž. iš UAB „Elektros automatika“ įsigijo keturias prekes, kurios identifikuojamos prekės ženklo pavadinimu ir matmenimis. Ginčas byloje, kad šia nurodyta sąskaita įsigytos prekės yra padangos, nekyla.Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, visuose pirminiuose dokumentuose yra užfiksuoti kairės pusės ratų apgadinimai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai vadovavosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytais reikalavimais. Pažymėjo, kad Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pateiktame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nėra identifikuota, kokio gamintojo padangos buvo sumontuotos iki eismo įvykio, tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai spręsta, kad priekinės ir galinės ašių padangos buvo skirtingos.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skiriasi ne tik protektoriaus raštas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet ir padangų matmenys. Nors vienodai dėvėtas padangas ant tos pačios ašies naudoti nėra draudžiama, tačiau nustačius, kad ginčo atveju ant automobilio buvo sumontuotos skirtingų matmenų (dydžių) padangos, panaudoti įvykio metu nesugadintas padangas, jas sumontuojant ant tos pačios ašies yra draudžiama. Taigi ir kitos, nesugadintos padangos, naudojimui, nesuradus analogiškų sugadintoms padangoms, tapo netinkamos. Tokiu atveju, siekiant patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, tam, kad automobilis atitiktų jam keliamus techninius reikalavimus, sugadinus abi kairės pusės ginčo transporto priemonės padangas, šios padangos turėjo būti pakeistos analogiškoms tiek pagal gamintoją, konstrukcinį tipą, matmenis, paskirtį ir nusidėvėjimo laipsnį.Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl galimybės sugadintas įvykio metu padangas pakeisti jas analogiškoms tiek pagal dydį, tiek pagal nusidėvėjimo laipsnį. Pirmosios instancijos teismo taikyto nuostolių atlyginimo principo, kad sugadintas padangas būtina keisti naujomis, atskaičius jų nusidėvėjimą, šalys neginčijo. Ant atskirų ašių, vietoje sugadintų įvykio metu, sumontavus automobilyje naujas padangas, dešinėje automobilio pusėje privalomai turi būti montuojamos analogiškos padangos tiek pagal gamintoją, konstrukcinį tipą, matmenis, paskirtį ir nusidėvėjimo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akcentuotos aplinkybės apie dėvėtų padangų paieškos galimybes, šalių veiksmus atliekant tokią paiešką yra nereikšmingos, kadangi pripažinus, jog yra būtinybė keisti sugadintas padangas naujomis, turi būti analogiškomis keičiamos ir kitoje automobilio pusėje naudojamos padangos.Priešingai nei teigia atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovei pateikus duomenis apie žalos dydį, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, atsakovei teko pareiga juos paneigti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK 177 straipsnyje (CPK 178 straipsnis). Ieškovei nurodžius, kad sugadintų padangų analogiškoms pakeisti nėra galimybės-rinkoje nėra analogiškų tiek pagal gamintoją, konstrukcinį tipą, matmenis, paskirtį ir nusidėvėjimo laipsnį padangų, žalą padariusiam asmeniui teko pareiga paneigti ieškovės taikytą nuostolių atlyginimo principą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nesutikdama su ieškovės nurodytu žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, atsakovė savo nesutikimą grindė vien tik teiginiais, anot atsakovės – automobilio eksploatavimo metu gali būti naudojamos ir nesugadintos padangos. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad naudojant nesugadintas padangas automobilis atitiktų Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytus reikalavimais.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas pagal kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų, netinkamai taikė ir įrodinėjamą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą (CPK 185, 233 straipsniai). Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą ieškovei žalos atlyginimą padidinti iki apeliaciniame skunde nurodytų sumų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog apeliantės apeliacinis skundas yra tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. žalos atlygintina suma didintina iki prašomos priteisti sumos, atitinkamai atsižvelgus į ieškovei priteistinos žalos dydį ir į tai, kad reikalavimas priteisti kompensuojamas palūkanas yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo, sprendžia, jog kompensuojamų palūkanų suma taip pat didintina iki prašomos priteisti sumos, t. y. 155,96 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir sprendimu ieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai padidintinas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. ieškinį tenkinus 100 procentų, ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 487,85 Eur sumos. Be to, ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis), o sprendimas šioje dalyje naikintinas. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jos naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš atsakovės VĮ „Kelių regiono keliai“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistina 105,14 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Be to ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, taip pat priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai, ir iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 120,14 Eur suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis)Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteistą iš atsakovės valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“, j. a. k. 232112130, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai žalos atlyginimo sumą padidinti 195,85 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 85 ct) suma, t. y. iki 1 266,68 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 68 ct), palūkanų sumą padidinti 24,12 Eur (dvidešimt keturių eurų 12 ct) suma, t. y. iki 155,96 Eur (šimto penkiasdešimt penkių eurų 96 ct), priteistas 6 procentus dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos – 1 422,64 Eur sumos.

Priteistą iš atsakovės valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“, j. a. k. 232112130, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, sumą padidinti iki 487,85 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 85 ct).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“, j. a. k. 232112130, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, priteista 63,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“, j. a. k. 232112130, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 120,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas