- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-599/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00269-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Megava“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Megava“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu trūkumams šalinti, civilinėje byloje Nr. B2-730-221/2013 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Ritra“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megava“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) UAB “Ritra” kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Megava“. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Megava“ bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė A. S..
Administratorius 2012 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Megava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad iki šio prašymo pateikimo dienos jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, įmonės antspaudas ir dokumentai, nors tai turėjo būti padaryta pagal Įmonių bankroto įstatymą. Su dabartiniu akcininku ir direktoriumi V. S. susisiekti nepavyksta, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius buvo keičiamas tris kartus, nuvykus į paskutinę žinomą įmonės buveinės vietą UAB „Megava“ nerasta, gauta informacija, kad įmonės nebėra, o buvę įmonės vadovai ir akcininkai įsteigė naują bendrovę.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė BUAB „Megava“ administratoriui 7 darbo dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad prašyme nėra įvardyti visi suinteresuoti asmenys, taip pat nepateiktos šiems asmenims prašymo kopijos, tuo pažeidžiant CPK 111 straipsnio 2 dalį, 113 straipsnį. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Administratorius, nurodydamas galimai tyčinį bankrotą pagrindžiančias aplinkybes, t. y., kad tris kartus per du mėnesius pasikeitė BUAB „Magava“ įmonės akcininkai ir direktoriai, buvo įkurta nauja įmonė, užsiimanti ta pačia veikla kaip ir BUAB „Magava“, įmonės dokumentai slepiami, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių šias ir kitas prašyme išdėstytas aplinkybes.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Megava“ administratorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 14 d. nutartį, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal teismų praktiką bankroto byloje suinteresuotais asmenimis laikomi visi kreditoriai. Kreditorių sąrašas teismui žinomas, nes pats jį patvirtino 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi. Priimant nutartis rašytinio proceso tvarka dėl administratoriaus prašymų, tretiesiems asmenims paprastai procesiniai dokumentai neteikiami.
2. Teismas, priimdamas nutartį dėl UAB „Megava“ bankroto bylos iškėlimo, pats iš VĮ „Registrų centras“ išreikalavo akcininkų ir direktorių sąrašus. VĮ „Registrų centras“ išrašai yra bankroto byloje, todėl administratorius papildomai jų neteikė. Buvę direktoriai ir akcininkai administratoriui turto ir dokumentų neperdavė, todėl administratorius negali pateikti teismui jokių papildomų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria BUAB „Megava“ administratoriui nustatytas terminas pašalinti prašymo pripažinti BUAB „Megava“ bankrotą tyčiniu trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Įmonių bankroto procesai gali turėti poveikį ne tik privatiems asmenims, bet ir sukelti rimtų padarinių valstybės ekonomikai, kitiems visuomenės interesams. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose. Tokiose bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, teismui suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia (ĮBĮ 2 str. 12 d.), t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. ĮBĮ 20 straipsnyje yra įtvirtinta administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą. Sistemiškai vertinant šias nuostatas ir teismo vaidmenį bankroto procese, darytina išvada, kad teismas, siekdamas viešojo intereso apsaugos, turi pats savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų ir išsiaiškinti tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Esant nepakankamai duomenų priimti procesinį sprendimą dėl įmonės tyčinio bankroto nustatymo, teismas turi įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prielaidas apie galimą tyčinį bankrotą. Teisė kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo įstatymu tiesiogiai yra suteikta bankrutuojančios įmonės kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.), tačiau tai nereiškia, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir bankroto administratorius, negali pateikti teismui, jų nuomone, svarbios informacijos ir prašyti nustatyti tyčinį bankrotą. Dar daugiau, teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, turi savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų tyčinio bankroto požymiams nustatyti net ir nesant byloje dalyvaujančio asmens kreipimosi dėl tyčinio bankroto nustatymo. Taigi, tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie galimą tyčinį bankrotą arba teismas gauna procesinį dokumentą, kuriame yra informacijos apie galimą tyčinį bankrotą, tačiau įrodymų, leidžiančių teismui priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl tyčinio bankroto nustatymo, nepakanka, teismas turėtų įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis (taip pat, esant poreikiui, naujai į bylą įtrauktus asmenis) pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyčinio bankroto požymius. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų prašymų nustatyti tyčinį bankrotą formaliems turinio trūkumams pašalinti CPK įtvirtintą procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str.).
Nagrinėjamu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo kreipėsi BUAB „Magava“ administratorius. Skundžiama 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas administratoriui nustatė terminą paduoto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti tiek prašymo kopijų, kiek yra suinteresuotų asmenų, bei pateikti rašytinių įrodymų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas, pagrindžiančias prašyme nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas, būdamas aktyvus ir gindamas viešąjį interesą, gavęs informacijos apie galimą tyčinį bankrotą, procesiniu sprendimu turėjo įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti reikalingus įrodymus, o ne taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Be to, pateiktas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu yra atskiras procesinis veiksmas, kuriuo prašoma svarstyti procesinį klausimą bankroto byloje, juo nėra inicijuojamas ginčas iš esmės, todėl, įvertinus bankroto proceso specifiką, teismo reikalavimas pateikti tiek prašymo kopijų, kiek yra suinteresuotų asmenų, yra neracionalus ir neekonomiškas (CPK 7 str.), neatitinka protingumo kriterijų. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti dalyvaujančių byloje asmenų pateikiamų procesinių dokumentų turiniui ir priedams proceso teisės normų nustatytus reikalavimus (CPK 111, 113 str.). Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas administratorių pašalinti trūkumus ir pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas, neįvertino aplinkybės, kad administratoriui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dienos (2012 m. lapkričio 8 d.) nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.) (b. l. 122). Teisėjų kolegija pagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą, kad byloje yra paties teismo gauta informacija iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (b. l. 36-40), kurioje matyti BUAB „Megava“ direktorių bei akcininkų sąrašai, todėl papildomai jų reikalauti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BUAB „Megava“ administratoriui terminą procesinio dokumento – prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu – trūkumams pašalinti ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad BUAB „Megava“ administratoriaus atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.