- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1896-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Skolininkas
- R. R.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą skolininkui R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. L2-414-673/2012 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko R. R. 1 222 577,46 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 056,00 Lt žyminį mokestį kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“. Skolininkui R. R. per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, teismas 2012 n. vasario 22 d. išsiuntė kreditoriui pranešimą ir informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 439 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę nė vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Kreditoriui per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 439 straipsnio 6 dalimi, kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą skolininkui R. R. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui bei panaikino 2012 m. vasario 2 d. išduotą teismo įsakymą. Nutartis įsiteisėjusi. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ 16 226,00 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkino iš dalies. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834), 12 170 Lt žyminį mokestį, prašymą dalyje dėl 4 056 Lt žyminio mokesčio grąžinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad grąžinus kreditoriui pareiškimą CPK 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas (CPK 439 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo grąžinti 4 056 Lt žyminį mokestį ir priimti nutartį dėl 4 056 Lt žyminio mokesčio grąžinimo.
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, kadangi žyminis mokestis kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ turėjo būti grąžintas CPK 87 straipsnio 8 punkto pagrindu, nes byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nesant kreditoriaus kaltės. AB „Lietuvos draudimas“ neteikė teismui ieškinio, kadangi ketino sudaryti su R. R. taikos sutartį. Šiuos ieškovo ketinimus patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas jau buvo sumokėjęs trūkstamą žyminio mokesčio dalį (12 170 Lt) už ieškinio pateikimą. Žyminio mokesčio negrąžinimo institutas yra taikomas kaip sankcija proceso šaliai, kuri dėl savo kaltų veiksmų nėra operatyvi, vilkina teismo procesą ar kitu būdu elgiasi nesąžiningai, nesiekdama operatyviai, teisingai ir greitai išnagrinėti bylą, aiškiai nepagrįstai iškelia teisme bylą. Šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus veiksmai patvirtina, jog jis elgėsi kaip sąžininga ir rūpestinga proceso šalis – primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kadangi ruošėsi teikti teismui ieškinį, o, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, siekė spręsti ginčą su atsakovu ekonomiškiausiu būdu, sudarydamas taikos sutartį. Taikos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl nuo AB „Lietuvos draudimas“ priklausančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. L2-414-673/2012 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko R. R. 1 222 577,46 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 056,00 Lt žyminį mokestį kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“. Skolininkui R. R. per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, teismas 2012 m. vasario 22 d. pranešimu informavo kreditorių, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 439 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę nė vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Kreditoriui per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismas 2012 n. kovo 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 439 straipsnio 6 dalimi, nutarė kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą skolininkui R. R. dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui bei panaikino 2012 m. vasario 2 d. išduotą teismo įsakymą. Nutartis įsiteisėjusi. AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė prašymą įpareigoti mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ 16 226,00 Lt žyminį mokestį. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkino iš dalies. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834), 12 170,00 Lt žyminį mokestį, prašymą dalyje dėl 4 056 Lt žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.
Atskiruoju skundu kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ prašo teismo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo grąžinti 4 056 Lt žyminį mokestį ir priimti nutartį dėl 4 056 Lt žyminio mokesčio grąžinimo.
Pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ argumentas, jog žyminis mokestis kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ turėjo būti grąžintas CPK 87 straipsnio 8 punkto pagrindu, nes byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nesant kreditoriaus kaltės, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ši ginčijama žyminio mokesčio dalis, t. y. 4 056 Lt, buvo sumokėta kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK XXIII skyriaus nuostatas, kaip specialiąsias, nustatančias bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 434 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinus kreditoriui pareiškimą CPK 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju – jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami – sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas. Kadangi kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas buvo grąžintas būtent CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, grąžinti kreditoriui paduodant pareiškimą sumokėtą 4 056 Lt žyminį mokestį nėra pagrindo (CPK 434 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui ieškinio, nors ketino tą padaryti, ką įrodo sumokėtas žymis mokestis už ieškinio padavimą (12 170 Lt), nes sudarė taikos sutartį su atsakovu. Apelianto teigimu, žyminio mokesčio negrąžinimo institutas yra taikomas kaip sankcija proceso šaliai, kuri dėl savo kaltų veiksmų nėra operatyvi, vilkina teismo procesą ar kitu būdu elgiasi nesąžiningai, nesiekdama operatyviai, teisingai ir greitai išnagrinėti bylą, aiškiai nepagrįstai iškelia teisme bylą, o jis taip nesielgė. Šis apelianto argumentas atmestinas, kadangi vien ta aplinkybė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ketino kreiptis su ieškiniu į teismą, sumokėdamas už ieškinio padavimą reikalingą žyminio mokesčio sumą, ar ketino sudaryti taikos sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo netaikytina CPK 439 straipsnio 6 dalis bei 434 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, jog jokių išlygų šios normos nenumato.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimą išsprendė teisingai, atskirojo skundo motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.