Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – P. Č. ir B. I. Č. santuokos liudijimu Nr. 315426 (b. l. 3), P. Č. mirties liudijimu Nr. 013652 (b. l. 5), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie B. I. Č. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), Gyventojų registro išrašu apie B. I. Č. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), Testamentų registro išrašu (b. l. 22) – nustatyta, kad P. Č., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir B. I. Č., mirusiai (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kur B. I. Č. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. Č. palikimo priėmimo faktų.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK 587 straipsnis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad B. I. Č. kaip sutuoktinė, nepraėjus šešiems mėnesiams po sutuoktinio P. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes palikimo turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu.

Pareiškėjas nurodė, kad jo motina po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo teiginių dėl palikimų priėmimo aplinkybių neginčija. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu.

Darytina išvada, kad pareiškėjo motina, būdama įpėdine pagal įstatymą, po sutuoktinio P. Č. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jo motina B. I. Č. po sutuoktinio P. Č. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusios motinos B. I. Č. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusios motinos B. I. Č. palikimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.