Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-593-618/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2-593-618/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09831-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
D. D.
Atsakovas
J. B., E. K.
Trečiasis asmuo
A. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Danės būstas“, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, AB DNB bankas
Kategorijos
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-593-618/2014(Proceso Nr. 2-06-3-09831-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.10.; 30.9.1.; 99.5.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovo D. D. (D. D.) atstovui advokatui K. G., atsakovams J. B. ir E. K., atsakovų atstovei advokatei V. L., trečiajam asmeniui A. M., trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. D. (D. D.) patikslintą ieškinį atsakovams J. B. ir E. K. dėl atsisakymo duoti sutikimą patalpų rekonstrukcijai pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys A. M., UAB „Danės būstas“, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų atsakovų J. B. ir E. K. atsisakymą pritarti ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 1, paskirties pakeitimui iš gyvenamosios į negyvenamosios, pripažinti neteisėtu; pripažinti ieškovui teisę be atsakovų J. B. ir E. K. sutikimo gauti kompetentingose institucijose prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus bei kitus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto pagal ieškovo pateiktą preliminarų projektinį siūlymą, kurio sprendiniams atsisakė pritarti atsakovai, rengimui; pripažinti ieškovui be daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkų atsakovų J. B. ir E. K. sutikimo pakeisti ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš gyvenamosios patalpos į negyvenamosios (prekybos ne maisto produktais ir ne gėrimais); priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 67-70). Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas ketina pradėti techninio projekto rengimą, pagal kurio sprendinius būtų numatomas šios gyvenamosios patalpos kapitalinis remontas bei naudojimo paskirties keitimas į negyvenamosios (prekybos) paskirties patalpas, tačiau atsakovai, kuriems priklauso kiti du nekilnojamojo turto objektai, t. y. gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kaip bendraturčiai atsisakė duoti sutikimą. Ieškovo nuomone atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, atsakovai visiškai nepagrindžia savo pozicijos, nenurodo, kaip šių veiksmų atlikimas galėtų pakenkti jų teisėms ir teisėtiems interesams. Techninio projekto rengimo ir jo įgyvendinimo procesas yra detaliai reglamentuotas, jame dalyvauja daugybė įvairių sričių kompetentingų specialistų bei institucijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ketinamas rengti projektas ir jo įgyvendinimas gali pakenkti pastatui ar jo atskiroms konstrukcijoms. Paaiškino, kad bendraturčių sutikimas yra reikalingas tik keičiant patalpų paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąsias, tačiau dėl paties techninio projekto sprendimų ir jo įgyvendinimo bendraturčiai negali prieštarauti. Be to, ieškovo ketinamo rengti techninio projekto sprendimai numato atskirą įėjimą į patalpas, todėl pačiame pastate jokios kamšaties nebus, ketinama vykdyti komercinė veikla ne maisto produktais ir ne gėrimais, todėl triukšmo taip pat nebus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas K. G. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas ketina atidaryti antikvarinių daiktų parduotuvę, todėl papildomo triukšmo nebus. Atsakovų sutikimas reikalingas tam, kad būtų galima pradėti visas procedūras dėl remonto ir paskirties keitimo, tik vėliau bus aišku, kiek bus leista atlikti darbų, visą procedūra kontroliuoja valstybinės institucijos, jei projektas neatitiks techninių reikalavimų ieškovui nebus leista atlikti jokių darbų. Be to, pagal teisės aktų normas ieškovas pirmiausia turi gauti bendraturčių sutikimą dėl paskirties keitimo ir tik po to bus galima gauti reikiamus leidimus ir ruošti projektą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 45-49, 85-87). Nurodė, kad parduotuvės įrengimas gyvenamajame name, nesvarbu kokie daiktai joje pardavinėjami, sukels didesnį žmonių ir automobilių srautą, triukšmą, kitus nepatogumus, be to, projektiniuose pasiūlymuose nurodoma patalpų paskirtis yra „prekyba“, nekonkretizuojant kokios pobūdžio prekyba bus užsiimama ir gavęs atsakovų sutikimą ieškovas be jokio papildomo informavimo galės užsiimti bet kokios pobūdžio prekyba. Paaiškino, kad gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, išorinis jo vaizdas negali būti keičiamas, o iškirtus didesnius langus ir papildomas duris būtų sudarkytas namo architektūrinis vaizdas, taip pat būtų daroma įtaka namo šiluminei varžai, jos naudojamam kiekiui. Gyvenamasis namas yra pastatytas 1900 metais, jam būtinas kapitalinis remontas, iškirtus papildomas duris, padidinus langų angas ir pažeminus grindis, kaip pageidauja ieškovas, būtų ženkliai pabloginta viso namo būklė. Nurodė, kad teismas gali leisti atlikti tam tikrus veiksmus ar gauti tam tikrus dokumentus tik tokiu atveju, jeigu tam reikalingas bendraturčių sutikimas ir tokiu atveju, jei sutikimo buvo prašoma, o bendraturčiai atsisakė jį duoti. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė V. L. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas J. B. paaiškino, kad ieškovo pateiktas projektas yra neprotingas, sudarko viso namo fasado vaizdą, ieškovas nori pažeminti grindis rūsio sąskaita. Be to, ieškovas jokių paaiškinimų dėl projekto neteikė, į atsakovų pasiūlymus dėl projekto pakeitimo nereagavo, ekspertizę dėl remonto poveikio namui atlikti atsisakė. Nurodė, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 1900 metais, toje pačioje gatvėje rekonstruojant namus ir statant naujus pastatus buvo pakenkta šalia esantiems seniems namams, kai buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) namas, nugriuvo (duomenys neskelbtini) namo siena. Atsakovo nuomone, pirmiausia reikia remontuoti patį namą, tik po to bus galima kalbėti apie rekonstrukcijas.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Paaiškino, kad ieškovui sutikimą keisti patalpų paskirtį davė tik todėl, kad tikėjosi, jog ieškovas imsis veiksmų kartu su kitais bendraturčiais remontuoti patį pastatą, sutikimą davė tik dėl paskirties keitimo, o ne dėl namo rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto pagal ieškovo pateiktus dokumentus. Nurodė, kad dabartinis ieškovo pateiktas planas neparemtas jokiais faktiniais duomenimis, trūksta informacijos apie tikslius techninius sprendimus, turi būti kvalifikuoto architekto paruoštas planas.

Trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant nepateiktas, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra (b. l. 90). Nurodė, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas. Trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiojo asmens atstovas R. G. prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, nurodė, kad, kai ieškovas kreipsis į atitinkamas institucijas dėl projekto ar leidimų, bus sprendžiamas klausimas, ar procedūros ir ketinami atlikti pakeitimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kurio kapitalinį remontą ir paskirties pakeitimą nori atlikti ieškovas, yra įkeistas trečiajam asmeniui AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį, todėl ieškovas norėdamas atlikti kapitalinį remontą ir pakeisti turto paskirtį turi gauti banko sutikimą, tokio leidimo ieškovui kol kas nėra duota (b. l. 148-149). Trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei E. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9, 10, 11). Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), jam nustatytas turto administravimas, administratoriumi paskirtas UAB „Danės būstas“ (b. l. 12). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, yra įkeistas bankui hipotekos lakštu Nr. 03120060007099, siekiant užtikrinti prievolės pagal 2006-06-14 kreditavimo sutartį įvykdymą (b. l. 151-158). 2012-01-27 įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų viešas aptarimas dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo į prekybines patalpas projektinio pasiūlymo, projektiniam siūlymui nepritarta (b. l. 13-15). 2013-08-02 įvyko pakartotinis viešas aptarimas dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo į prekybines patalpas projektinio pasiūlymo, tačiau neatvyko kiti trys patalpų savininkai (b. l. 26-28).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo ketinamo pradėti rengti techninio projekto, pagal kurio sprendinius būtų numatomas gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas bei naudojimo paskirties keitimas į negyvenamosios (prekybos) paskirties patalpas, nes atsakovai atsisako duoti sutikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-604/2004). Bendraturčio teisė tapti statytoju, įgyvendinama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Ši teisės norma turi būti vykdoma kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nustatyta sąlyga visas bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendinti, tariantis su kitais bendraturčiais. Pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, statyti naują statinį, kurį sujungus su rekonstruojama patalpa, suformuojamas kokybiškai naujas statinys, galima tik aptarus su bendraturčiais. Siekiant pakeisti nuosavybės teise valdomų patalpų paskirtį, jas rekonstruoti, reikalingos ne tik techninės sąlygos, projektiniai sprendimai, bet ir bendraturčių sutikimas, tik tada atsiranda teisinis pagrindas gauti projekto sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja momento, kada turi būti gaunamas bendraturčių sutikimas, tačiau rašytinis bendraturčių sutikimas yra vienas iš dokumentų, kurį turi pateikti asmuo norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, nutaręs pakeisti jam priklausančios gyvenamosios patalpos paskirtį į negyvenamąją, užsakė parengti projektinį pasiūlymą (eskizą). Prie parengto projektinio pasiūlymo taip pat paruoštas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyti projekto sprendiniai: buto paskirtis keičiama į prekybos paskirtį, kertamos angos esamose vidaus sienose, žeminamas pirmo aukšto grindų lygis (patalpų po kuriomis nėra rūsio), gatvės fasade didinamos langų angos, gatvės fasade projektuojamas tiesioginis įėjimas į patalpas iš lauko, daroma fasado apdaila tinku, kuris pritaikomas prie esamos fasado apdailos (b. l. 16-18). Šis ieškovo projektinis pasiūlymas buvo pateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimui viešam aptarimui, pagal 2012-01-27 viešojo aptarimo protokolą Nr. 1, (duomenys neskelbtini), buto savininkas atsakovas J. B., ir (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė E. K. pateiktam projektiniam pasiūlymui nepritarė, nurodė, kad nesutinka kirsti angų vidaus sienose, didinti angas iš gatvės pusės, keisti patalpų paskirtį, siūlė geriau pirmiausia atlikti viso namo renovaciją (b. l. 13-15). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas trečiasis asmuo A. M. dėl projektinio pasiūlymo balsavo raštu, balsavimo raštu biuletenyje nurodė, jog pritaria patalpų paskirties pakeitimui į negyvenamosios paskirties, tačiau pastabose nurodė, kad atliekant darbus būtina laikytis techninio reglamento normų vykdant kapitalinio remonto darbus, ypač namo išorėje, kompensuoti visus galimus nuostolius ir nedelsiant pašalinti atsiradusius namo defektus (b. l. 20). 2013-08-02 buvo organizuotas pakartotinis ieškovo projektinio pasiūlymo viešas aptarimas, tačiau neatvykus pastato patalpų savininkams susirinkimas laikytas neįvykusiu (b. l. 26-28). Tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, tiek ir poįstatyminiuose aktuose – aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06.2005 „Statinio projektavimas“, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07.2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ – nustatytas projektinių pasiūlymų rengimas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalį projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti. Be to, projektiniai pasiūlymai (jeigu jie buvo rengiami), kaip ir statinio projektavimo sąlygų sąvadas, yra ir privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai. Projektiniuose pasiūlymuose bendruoju atveju turi būti pateikiama statinio architektūros idėją iliustruojantys eskizai (planai, fasadai) su statinio laikančiųjų konstrukcijų schemomis ir šių sprendinių aprašymu, kitų projektinių sprendinių aprašymas bei schemos ir kt. Taigi projektiniai pasiūlymai yra skirti ir bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimai atlikti statinio dalies rekonstrukcijai, ar ši nepažeis jų teisėtų interesų, taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar norima atlikti statinio rekonstrukcija, kapitalinis remontas, patalpų paskirties keitimas nepažeis statinio bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-227/2006).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Vienam iš bendraturčių atliekant pastato dalies rekonstrukciją, kapitalinį remontą, keičiant patalpų paskirtį, neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems pastato bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų bei patalpų paskirties pakeitimo. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Ieškovas teigia, kad patalpų paskirties pakeitimas niekaip nepažeis atsakovų teisių, ketinama įrengti antikvarinių daiktų parduotuvę, o ne maisto ar gėrimų parduotuvę. Atsakovai nurodo, kad parduotuvės įrengimas gyvenamajame name, nesvarbu kokie daiktai joje pardavinėjami, sukels didesnį žmonių ir automobilių srautą, triukšmą, kitus nepatogumus, be to, projektiniuose pasiūlymuose nurodoma patalpų paskirtis yra „prekyba“, nekonkretizuojant kokios pobūdžio prekyba bus užsiimama ir gavęs atsakovų sutikimą ieškovas be jokio papildomo informavimo galės užsiimti bet kokios pobūdžio prekyba. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Dėl statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.14. punktą, statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Tame pačiame reglamente nurodyta, jog negyvenamieji pastatai, kurių paskirtis prekyba yra skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės – operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.) (8.3. punktas). Taigi nėra jokių apribojimų, kokios rūšies prekyba galima užsiimti patalpose, kurių tikslinė paskirtis yra prekyba, ir ieškovas, jei atsakovai duoda sutikimą keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamųjų patalpų prekybos paskirtį, bet kada gali įkurti kokio nori pobūdžio parduotuvę. Atsakovai name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei dvidešimt metų, pastatas visada buvo gyvenamosios paskirties, o ne prekybinės, tuo tarpu ieškovas butą (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2006-06-20 ir turėjo įvertinti, jog gali kilti problemų norint gyvenamąsias patalpas paversti prekybinėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog gyvenamojo namo, kuriame yra iš viso tik keturi butai, pirmame aukšte įrengus bet kokią parduotuvę, tikrai atsiras papildomas triukšmas, padidės automobilių ir žmonių srautas, gali kilti problemų dėl automobilių statymo ir pan.

Ieškovas nurodo, kad visi darbai bus atliekami tik gavus reikiamus leidimus, su įgaliotų institucijų priežiūra, todėl nepagrįstos atsakovų baimės, kad bus pakenkta pastatui. Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. paaiškino, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 1900 metais, toje pačioje gatvėje rekonstruojant namus ir statant naujus pastatus buvo pakenkta šalia esantiems seniems namams, kai buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) namas, nugriuvo (duomenys neskelbtini) namo siena. Atsakovo nuomone, pirmiausia reikia remontuoti patį namą, tik po to bus galima kalbėti apie rekonstrukcijas, nes iškirtus papildomas duris, padidinus langų angas ir pažeminus grindis, kaip pageidauja ieškovas, būtų ženkliai pabloginta viso namo būklė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad prieš tam tikrą laiko tarpą buvo atliktas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinių laikančių konstrukcijų techninės būklės tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pastato fasadinių sienų pamatuose susiformavę plyšiai, pamatai netvirti, pastato sienos supleišėjusios vertikaliais pasvirusiais plyšiais, kurių maksimalus plotis 8 mm, didelę įtaką plyšių atsiradimui turėjo vibracijos poveikis, vykdant greta statomo pastato polinių pamatų įgilinimą, taip pat pamatų pagrindo sėdimas (b. l. 51-53). Šalys pripažino, kad po šio būklės tyrimo buvo tik perdengtas stogas, kad nesisunktų lietaus vanduo, problema dėl pamatų ir sienų nepatvarumo iš esmės spręsta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas pastatytas prieš daugiau nei šimtą metų ir nuo tada iš pagrindų tvarkytas nebuvo, įvertinus byloje esančią pastato tyrimo ataskaitą, pripažintina, kad ieškovo projekte numatyti darbai pažeminti buto grindis, padidinti langų angas, taip pat iškirsti vidaus sienose angas, labiausiai tikėtina sukels grėsmę viso pastato stabilumui ir techninei būklei. Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, lemiančių bendraturčio apsisprendimo galimybę – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Neabejotinai ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo pateikta informacija atsakovams projektinio pasiūlymo forma apie pageidaujamą vykdyti patalpų paskirties keitimą ir kapitalinį remontą nėra pakankama, iš ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo nėra aišku, kaip pagal jį numatytas ieškovo buto kapitalinis remontas paveiks atsakovų butų sienas, namo pamatus. Tokiu atveju, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateikto projektinio pasiūlymo ir jo techninių sprendimų, projektinis pasiūlymas turi būti tikslinamas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas parengė projektinį pasiūlymą ir atsakovams net du kartus nepritarus dėl jame numatytų techninių sprendimų projektinis pasiūlymas nebuvo tikslinamas, koreguojamas, ieškoma kitų būdų remonto darbams atlikti. Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia reikėtų atlikti kapitalinį viso namo remontą. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl viso pastato kapitalinio remonto ar atnaujinimo (modernizavimo) turi būti sprendžiamas visų butų ir kitų patalpų savininkų bei namui paskirto administratoriaus kartu, taigi atsakovai taip pat turi teisę inicijuoti šių klausimų iškėlimą.

Atsakovai nurodo, kad gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, išorinis jo vaizdas negali būti keičiamas, o iškirtus didesnius langus ir papildomas duris būtų sudarkytas namo architektūrinis vaizdas. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsniu, rengiant statinio projektą remiamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. B. 2012-02-20 raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį dėl kapitalinio remonto bute, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovui buvo atsakyta, jog su prašymu patekti preliminarius reikalavimus kapitalinio remonto patalpai jau kreipėsi ieškovo atstovas advokatas H. M., ir jis 2011-12-05 raštu buvo informuotas apie tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra kultūros vertybės teritorijoje Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, pripažintoje saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, todėl planuojamas langų angų išdidinimas keistų esamą pastato architektūrinę išraišką, žalotų kultūros paveldo vertingąsias savybes, projektiniuose pasiūlymuose pateiktas langų išdidinimas būtų įmanomas, jeigu projektuotojai pagrįstų sprendinius istorinių – architektūrinių tyrimų išvadomis (b. l. 60). Byloje duomenų apie tai, kad istoriškai – architektūriškai minėtose vietose buvo didesnės langų angos nei yra dabar, nėra. Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, t. y. jų apsaugos zonoje, atsakovai, būdami pastato bendrųjų objektų bendraturčiai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, bei atlikti kitas pareigas, reikalingas objektui išsaugoti, ir už šių pareigų įgyvendinimą yra atsakingi, taigi atsakovų argumentas, jog iškirtus didesnius langus ir papildomas duris būtų sudarkytas namo architektūrinis vaizdas, pripažintinas pagrįstu, be to, jei atsakovai duotų sutikimą atlikti minėtus darbus iš esmės pažeistų savo pareigą prižiūrėti saugomą objektą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovai įrodė, jog jų atsisakymas pritarti ieškovo projektiniam siūlymui motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų atsisakymą pritarti ieškovo projektiniams pasiūlymams dėl patalpų paskirties pakeitimo neteisėtu, taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo pakeisti patalpų paskirtį.

Ieškovas prašo pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti kompetentingose institucijose prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus bei kitus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto pagal ieškovo pateiktą preliminarų projektinį siūlymą, kurio sprendiniams atsisakė pritarti atsakovai, rengimui. Visų pirma, ne visiems ieškovo išvardintiems veiksmams yra būtinas bendraturčių rašytinis sutikimas. Antra, ieškovas nenurodo visų konkrečių veiksmų, kuriuos prašo leidimo atlikti be atsakovų sutikimo, pateiktas sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas neturi galimybės įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Be to, nėra duomenų, kad ieškovas prašė atsakovų duoti sutikimą tam tikriems ieškovo nurodytiems veiksmams ir atsakovai tokio sutikimo nedavė, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pripažintina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3100,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš jų – 1600,00 Lt atsakovės E. K. patirtos išlaidos, o 1500,00 Lt atsakovo J. B. patirtos išlaidos (b. l. 163-166) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 21,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. D. (D. D.) 1600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. K..

Priteisti iš ieškovo D. D. (D. D.) 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. B..

Priteisti iš ieškovo D. D. (D. D.) 21,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė