Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-13 · Byla Nr. ATP-22-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
ATP-22-317/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07226-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-22-317/2012;Teisminio proceso Nr.4-05-3-07226-2011-3;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio (toliau- Institucija) patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. dėl to, kad šis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, 2011-10-28 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo R. L. vardu registruotą transporto priemonę-automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą ir ją bei automobilį apgadino t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė R. R. administracinę nuobaudą – 15 (penkiolikos) parų areštą su konfiskavimu R. L. priklausančios transporto priemonės-automobilio VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ATPK 26 str. 1 d., 29 str. 1 d.), buvusio administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu. Teismas tokį sprendimą priėmė dėl to, kad atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes bei tai, kad R. R. 2007-04-04 ir 2009-06-17 jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir be vairuotojo pažymėjimo, paskirtų baudų už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra nesumokėjęs. Teismas padarė išvadą, jog už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.

Šalies argumentai

R. R. ir R. L. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nutarimą pakeisti: perkvalifikuoti R. R. veiksmus iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 129 str. bei paskirti jam baudą ATPK 129 str. sankcijos ribose. Jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perkvalifikuoti nubaustojo veiksmus į ATPK 129 str., paskirti R. R. pagal ATPK 127 str. 3 d. baudą, netaikant R. L. transporto priemonės konfiskavimo.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjo veiksmus vertino pagal ATPK 127 str. 3 d., nes įvykio metu nebuvo apgadinta nutarime minima tvora, tvoros savininkui nebuvo padaryta jokia žala, be to, apgadintas automobilis priklauso R. R. sugyventinei R. L., o įstatymų leidėjas, suformulavęs ATPK 127 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, įstatyme numatė būtiną požymį-svetimo turto apgadinimą. Pažeidėjas bei pareiškėja mano, jog įvertinus R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, šeimyninę padėtį (kad šeimoje sunki šeiminė padėtis, kad nei R. R. nei jo sugyventinė R. L. niekur nedirba, o transporto priemonė yra būtina auginant mažamečius vaikus), yra pagrindas taikyti R. R. atžvilgiu kitą nuobaudą-baudą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302² straipsnyje yra reglamentuojamas apylinkės teismų nutarimų (nutarčių) apskundimas apeliacine tvarka. Jame numatyta, kad apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, ATPK 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.

ATPK 291 straipsnyje teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje numatyta asmeniui, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bei institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė apylinkės teismo sprendimu nubaustas administracine nuobauda asmuo - R. R. bei R. L., dėl kurios turto-automobilio konfiskavimo nutarimas taip pat buvo priimtas. Taigi, įstatymas suteikia teisę apskųsti nutarimą tiek nubaustam už administracinį teisės pažeidimą asmeniui, tiek ir asmeniui, dėl kurio nagrinėjamu atveju taip pat yra priimtas nutarimas, šiuo atveju teismo sprendimu konfiskuoto automobilio savininkei, todėl abu skundą padavę asmenys laikytini turinčiais teisę paduoti apeliacinį skundą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 15 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu - už pažeidimo numatyto 127 str. 3 d. padarymą. Pats nubaustasis neginčija fakto, jog vairavo transporto priemonę pakartotinai būdamas neblaivus, tačiau ginčija aplinkybę, jog padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, ar nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

R. R. iš esmės neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 129 straipsnį. Šiame ATPK straipsnyje numatyta atsakomybė už neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių vairavimą, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apeliantas nurodo, kad dėl jo automobilio atsirėmimo į tvorą nebuvo ženkliau apgadinta nutarime minima tvora, tvoros savininkui jokia žala padaryta nebuvo, o apgadintas automobilis priklauso jo sugyventinei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir šio straipsnio 3 dalyje) numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, jog formuluojant kaltinimą R. R., buvo nurodyta, kad jis nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą, kurią sugadino. Pažymėtina, kad R. R. neginčijo savo kaltės padarant eismo įvykį t.y. neneigė atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d., pripažino savo kaltę dėl tvoros ir transporto priemonės apgadinimą nulėmusio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Eismo įvykis įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), paties pažeidėjo prisipažinimu, asmens blaivumo testo parodymais (R. R. buvo nustatytas 1,60 ‰ girtumas), pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5). Eismo įvykio faktas bei aplinkybės patvirtinami ir eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė „VW Passat“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (apgadintas priekinis bamperis, valstybinis numeris), bei Mažeikių g. 13 namo tvora. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat nurodoma, kad vairuotojas R. R. su schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutinka ir tai patvirtinta jo parašu. Pažymėtina, kad automobilio ir namo tvoros apgadinimai nors ir nedideli, tačiau akivaizdžiai, ryškūs ir žymūs, jie nėra nepastebimi. Taigi nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik paties pažeidėjo vairuojamas, tačiau kitam asmeniui priklausantis automobilis, bet ir kitas svetimas turtas (kiemo tvora), todėl R. R. padaryti veiksmai pagristai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma paskirti baudą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo. ATPK 127 straipsnio 3 d. sankcijoje numatyta, kad asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinis areštas nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad paminėtas įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Tai, kad R. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei, kad jo atžvilgiu nenustatyta sunkinančių aplinkybių, buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Byloje esantys duomenys rodo, kad R. R. praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. 2007-04-04 ir 2009-06-03 jis nubaustas už šiurkščius analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra, kad neblaivus vairavo transporto priemones. Jis jau buvo nubaustas baudomis (apie kurių sumokėjimą duomenų byloje nėra). Tai rodo, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau R. R. ir vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, būdamas neblaivus. Taigi, R. R. praeityje taikytos administracinio poveikio priemonės visiškai nebuvo efektyvios-jis toliau ignoruoja nusistovėjusias elgesio normas, piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių ir daro šiurkščius pažeidimus. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą, piktybišką Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, nenorą taisytis iš savo padarytų klaidų, padidintą šio asmens pavojingumą visuomenei. Atsižvelgus į tai, apylinkės teismas pagrįstai parinko nuobaudos rūšį ir dydį –15 parų administracinį areštą su transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (ATPK 26 str. 1 d., 29 str. 1 d.), kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. R. charakterizuojančią medžiagą (nedirbantis, neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet sistemingai važinėja transporto priemonėmis ir daro ne tik eismo saugumui bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai pavojingus pažeidimus), kitas aplinkybes, konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentai, kad R. R. sunki materialinė padėtis, kad nei jis, nei jo sugyventinė nedirba, tačiau augina du mažamečius vaikus, būtų svarbūs skiriant tokią bausmę, kaip baudą. Šiuo atveju tai negali būti pagrindu švelninti paskirtą administracinę nuobaudą-areštą bei konfiskuojant transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutarimą, o skirdamas administracinę nuobaudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo ir apylinkės teismo nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. R. ir R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas