Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-15713-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-15713-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10250-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
D. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15713-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10250-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.2.6.6.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 166,63 EUR dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta 2018-03-15 Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktos 2018-06-18 eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino R. F. individualiai įmonei priklausančios autoplovyklos, esančios (duomenys neskelbtini)įrangą. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltas A. T., valdęs transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas 2018-06-18 eismo įvykio metu apgadintos autoplovyklos įrangos savininkui išmokėjo iš viso 387,50 EUR sumą (2018-07-16 mokėjimo nurodymas).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos.

Ieškovas apdraudė transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe už eismo įvykio metu padarytą žalą. Sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punkte numatyta, kad draudimo rizika paskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, į tai, kad transporto priemonės savininko vairavimo stažas yra ne mažesnis nei 9 metai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama kito jaunesnio nei 33 metų amžiaus asmens arba asmens turinčio mažesnį nei dviejų metų vairavimo stažą. Minėtos sutarties 1.5.7. punkte numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo sumos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje numatyta tvarka.

Transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu valdęs A. T. eismo įvykio dieną buvo sulaukęs 19 metų ir neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, o apie šias aplinkybės atsakovė ieškovo neinformavo, kaip tą numato minėtoji draudimo sutartis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė sumokėjo skolą ieškovui, taip pat negauta jokių prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas 166,63 EUR dydžio nuostolių atlyginimas ieškovo naudai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (166,63 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, t.y. 3,65 EUR, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,63 EUR (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 63 centų) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (166,63 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR (penkiolikos eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo Seesam Insurance AS veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,56 EUR (trijų eurų 56 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė