- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- II-9-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04156-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Remigijaus Katinas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. G. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1633-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. G. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1633-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.27 val., sugadino (pradūrė) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme dešinės pusės galinio rato padangą. Dėl įvykio automobilio naudotojai A. M. padaryta 40 Eur žala. Nutarimu R. M. įpareigotas atlyginti nusižengimu padarytą 40 Eur žalą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, R. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta, o skundžiamas nutarimas panaikintas, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kaltė paremta tik vaizdo įrašu, kuriame tiesiogiai neužfiksuota, jog būtent jis pradūrė buvusios sutuoktinės automobilio ratus, nors jis ir buvo minėtame kieme 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakarą, tačiau jis atvyko tik siekdamas aplankyti sūnų. Skunde pažymėta, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog jis atvažiuoja minėtą vakarą automobiliu į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), su įjungtais žibintais, pravažiavo visą kiemą, apsisuko, atvažiavo į kiemo pradžia, iš automobilio išlipo, palikęs atidarytas automobilio dureles, dėl ko užsidegė automobilio apšvietimas, o tokie pareiškėjo veiksmai būtų nelogiški, jei jis iš tiesų būtų ketinęs daryti nusižengimą, už kurio padarymą jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2-sis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad įvykio dieną norėjo aplankyti savo sūnų, atvyko prie nukentėjusiosios namų apie 21.30 val., kadangi negalėjo prisiskambinti nei mažamečiui sūnui, nei buvusiai žmonai. Išlipdamas iš automobilio paliko atviras vairuotojo dureles, kadangi įėjimo į laiptinę duryse yra kodinė spyna, todėl labai skubėjo, nes pamatė laiptinėje užsidegančią šviesą, galvojo patekti į laiptinę prasilenkdamas su iš laiptinės išeinančiais žmonėmis. Iš laiptinės niekas neišėjo, todėl jis negalėjo patekti į laiptinę, grįžo į automobilį ir iš kiemo išvažiavo.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. M. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val. ji grįžo į namus, automobilį paliko aikštelėje ((duomenys neskelbtini)), o 2019 m. rugpjūčio 28 d. rado subadytus automobilio ratus. Nukentėjusioji nurodė, kad iš jos buto automobilio nesimatė. Paaiškino, kad į laiptinę patenkama per duris, kuriose yra kodinė spyna, R. M. durų kodo nežino. Nukentėjusioji nurodė, kad iš pradžių policijai negalėjo įvardinti, kas subadė jai padangą, tačiau, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, įtarė R. M. atlikus šiuos veiksmus. Atsakydama į savo atstovo klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad paprastai R. M., norėdamas susitikti su mažamečiu sūnumi, iš anksto su ja susisiekia ir praneša, kada nori vaiką pasiimti. Tuo tarpu nagrinėjamo įvykio vakarą R. M. jai neskambino ir dėl susitikimo su vaiku nesitarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. R. nurodė, kad pamena, jog buvo gautas iškvietimas dėl pradurtos padangos. Prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis, kurio padanga buvo pradurta. Automobilis stovėjo maždaug 4-5 metrai nuo vartelių. Buvo nustatyta, kad kiemas filmuojamas vaizdo kameros, gauti vaizdo įrašai, peržiūrėjusi vaizdo įrašus, nukentėjusioji vaizdo įraše atpažino savo buvusį sutuoktinį. Liudytojas nurodė, kad kieme aiškiai matoma vaizdo kamera, tačiau nėra aiškiai matyti, ką būtent filmuoja ta kamera. Liudytojas atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad nusižengimo tyrimo metu R. M. rašytinį paaiškinimą pateikė prieš peržiūrėdamas vaizdo įrašą. Pareiškėjas tyrimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl savo automobilį paliko važiuojamojoje dalyje. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, liudytojas nurodė, kad jis iš patirties matė, kad padanga aiškiai pradurta, be to, ir nukentėjusioji buvo nuvykusi į servisą, kur jai buvo pasakyta, kad padanga pradurta.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė N. G. nurodė, kad pamena įvykį, kuomet vyras pradūrė padangą buvusiai sutuoktinei. Pamena, kad žiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, byloje buvo paaiškinimai asmens, tačiau jie buvo labai netikslūs. Nepamena, ar pareiškėjas dalyvavo, kai buvo priimtas nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 12.46 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas (pranešėja A. M.) apie tai, kad paros laikotarpyje pranešėjos automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų pradurta padanga (b. l. 12-13).
Iš nukentėjusiosios A. M. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo nustatyta, kad ji 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo aikštelėje jos motinai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 12.50 val., priėjusi prie mašinos, aptiko supjaustytą (sugadintą) dešinės pusės galinio rato padangą, dėl įvykio padaryta 40 Eur žala. Kol kas įtariamųjų neturi (b. l. 14).
Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK vyresniojo tyrėjo P. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.47 val., kartu su tyrėja R. F. atvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko A. M., kuri informavo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., 16 val., iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 12.50 val. pradurta jos mamos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinė padanga. Kartu su pareiškėja buvo peržiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros ((duomenys neskelbtini), pastatas, atsakingas V. V. tel. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., 21.27.00 val. prie aikštelės, kur stovėjo automobilis, privažiavo pareiškėjos buvęs vyras, nuėjo link stovėjusio automobilio. 2019 m. rugpjūčio 27 d., 21.27.30 val., sugrįžo ir išvažiavo (b. l. 15).
Byloje esančiame rašytiniame R. M. paaiškinime pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvyksta su tikslu dažnai aplankyti savo sūnų. Tą vakarą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d., negali pasakyti, ar ta vakarą lankėsi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (paaiškinimo tekstą pareiškėjas perskaitė teismo posėdžio metu, b. l. 16, 55).
Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK vyresniojo tyrėjo P. R. 2019 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. A. M. pareiškimą, ROIK (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas A. M. buvęs vyras R. M., kuris negalėjo konkrečiai paaiškinti, kada buvo privažiavęs prie namo, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vakare ieškojo sūnaus, norėjo patekti į laiptinę, norėjo patekti į butą, tikslu pamatyti sūnų. Užfiksuotame vaizdo stebėjimo įraše matosi, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., 27.00 val. (taip nurodoma tarnybiniame pranešime, teismas tarnybinio pranešimo teksto nekoreguoja), kai R. M. privažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), prie namo kieme esančios aikštelės, kur stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jis paliko stovėti automobilį ant kelio pravažiuojančios dalies, automobilį paliko su įjungtu varikliu, su įjungtais žibintais, paliko atidarytas vairuotojo pusės dureles, kažką turėjo rankoje. Nuėjo link aikštelėje stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Sugrįžo po 20 sek., kažką įsikišo į kišenę, įlipo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 17).
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (b. l. 19).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtos kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (b. l. 61, 64-66, 67). Pareiškėjas nespalvotoje nuotraukoje, pateiktoje el. paštu 2019 m. gruodžio 18 d., ženklu „X“ pažymėjo automobilio stovėjimo vietą, o apskritimu pažymėjo vartelius, pro kuriuos įėjo į kiemą. Spalvotoje nuotraukoje nurodomi atstumai tarp atskirų objektų.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 115 straipsnį, jei konstatuojama, kad jis tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltės tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme nepripažino, nurodydamas, jog jis nukentėjusiosios motinai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) padangos nepradūrė ir taip jos nesugadino.
Šioje administracinio nusižengimo byloje pagal nukentėjusiosios A. M. parodymus nustatyta, kad ji automobilį (duomenys neskelbtini), kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paliko stovėti 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., o 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 12.50 val. rado sugadintą vieną minėto automobilio padangą (šios aplinkybės nustatytos tiek iš nukentėjusiosios parodymų, duotų teisme, tiek iš jos rašytinio paaiškinimo bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų). Taigi, iš to matyti, kad pareiškėjos naudojamo automobilio padanga buvo sugadinta (pradurta) būtent laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 16 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 12.50 val. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. M. būtent minėtu laikotarpiu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.26.40 val. automobiliu įvažiuoja į kiemą, (duomenys neskelbtini), apie 21.27 val. automobilį sustabdo, išlipa iš automobilio ir neuždaręs automobilio durelių nueina link vietos, kur, anot nukentėjusiosios, pareiškėjo ir teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno P. R., stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), (nuo automobilio nueina 21.27.09 val.), apie 21.27.26val. R. M. grįžta į savo automobilį ir iš minėto kiemo išvažiuoja. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad įvykio vakarą jis iš tiesų buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemą, tačiau atvyko siekdamas aplankyti savo sūnų, iš automobilio išlipo ir nuėjo nuo automobilio link laiptinės, kur pamatęs, kad laiptinės durys yra užrakintos, grįžo prie savo automobilio ir iš kiemo išvažiavo. Teismas tokius pareiškėjo parodymus vertina kritiškai kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi tokie jo teiginiai yra prieštaringi ir nenuoseklūs be to stokojantys elementarios gyvenimiškos logikos. Pirmiausia pažymėtina, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. rašytiniame paaiškinime pareiškėjas apskritai negalėjo pasakyti, ar jis konkrečiu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d., buvo adresu (duomenys neskelbtini), vėliau jis visgi nurodė itin detaliai aplinkybes, kaip jis atvyko konkretų vakarą į minėtą kiemą, kokiu tikslu jis iš automobilio išlipo net neuždaręs vairuotojo durelių bei kodėl užtruko kieme tik keliolika sekundžių. Pareiškėjas savo teismui pateiktame skunde teigė, jog jis tik priėjo prie laiptinės, pamatė, jog laiptinės durys yra užrakintos, dėl to grįžo į automobilį ir išvažiavo. Teisme pareiškėjas teigė, jog jis atvažiavęs į kiemą, pamatė, kad laiptinėje užsidegė šviesa, tikėjosi, prasilenkdamas su iš laiptinės išeinančiais žmonėmis, patekti į laiptinę. Tokie pareiškėjo teiginiai teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi pažymėtina, jog pareiškėjo nepilnametis sūnus, kurį neva jis atvažiavo aplankyti, tuo metu buvo 7 metų amžiaus, logiškų aplinkybių, paaiškinančių, kodėl tokiu paros metu, t. y. 21.30 val., pareiškėjas nusprendė aplankyti su motina pagal teismo sprendimą gyvenantį mažametį savo sūnų, nepateikė. Taip pat nelogiška ir pareiškėjo pateikta versija, kad jis savo automobilį paliko važiuojamojoje dalyje praviromis durelėmis, nes neva skubėjo patekti į laiptinę. Teismas minėtą pareiškėjo versiją laiko nelogiška ir neįtikinančia, kadangi, pareiškėjui turint tikslą patekti į laiptinę ir aplankyti sūnų, akivaizdu, kad tai truktų tam tikrą laiko tarpą ir tai nebūtų trumpalaikis pasitraukimas nuo automobilio, t. y. patekus į laiptinę pareiškėjui, jo automobilis važiuojamojoje dalyje su praviromis vairuotojo durelėmis būtų paliktas ilgesniam laiko tarpui be jokios priežiūros.
Taigi, nors vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip R. M. padaro jam inkriminuojamą nusižengimą, pradurdamas A. M. naudoto automobilio padangą, tačiau vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjo elgesys, kuomet jis automobilį paliko važiuojamojoje kiemo dalyje, taip sudarydamas kliūtį kitiems vairuotojams, kurie galėjo tuo pačiu metu važiuoti kieme, ir palikęs atidarytas vairuotojo dureles išeina iš automobilio ir į jį grįžta vos po keliolikos sekundžių, rodo, jog R. M. į (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakarą akivaizdžiai atvažiavo tik trumpam laikui, iškart žinodamas, jog iš šios vietos greitu metu išvažiuos. Remiantis kitų byloje pateiktų įrodymų visuma (nukentėjusiosios paaiškinimais, vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, fotonuotraukomis, liudytojų paaiškinimais), kartu su aplinkybe, jog iš R. M. veiksmų akivaizdu, jog jis nagrinėjamo įvykio metu į kiemą (duomenys neskelbtini), atvyko tik itin trumpam laikui, darytina išvada, jog R. M. kaltė yra visiškai įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta R. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą R. M. paskirta šio straipsnio sankcijos nustatyta nuobauda, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo R. M. skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Skundo nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios A. M. įgaliotas atstovas advokatas R. Mikulskas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 650 Eur sumai bei prašė atlyginti nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.
Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų nukentėjusiajai priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad pati nukentėjusioji pasirinko savo interesus įgalioti vesti atstovui - advokatui, nors tokios pareigos neturėjo. Nukentėjusiosios pasirinktas advokatas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose - 2019 m. lapkričio 12 d. (posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas dėl nukentėjusiosios neatvykimo į teismo posėdį), 2019 m. gruodžio 18 d. (posėdžio trukmė 1 val. 30 min.) bei 2020 m. sausio 15 d. (posėdžio trukmė 36 min) ir pasakė baigiamąją kalbą. Šioje byloje nukentėjusiosios įgaliotas atstovas nepateikė jokių savo surašytų procesinių dokumentų (prašymų, atsiliepimų ar pan.), administracinio nusižengimo byla yra nedidelės apimties (81 lapas), joje nėra nagrinėjami klausimai, reikalaujantys itin specifinių ir kompleksinių teisės doktrinos ar teismų praktikos žinių. Vertindamas aukščiau aptartus kriterijus, teismas sprendžia, kad išlaidos, prašomos priteisti nukentėjusiosios atstovo pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 200 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą nukentėjusiosios atstovas pateikė dokumentus, kad už padangos remontą nukentėjusioji sumokė 39 Eur, skundžiamas nutarimas tikslintinas, nurodant, kad A. M. padaryta ne 40 Eur turtinė žala, o 39 Eur turtinė žala (sugadinto turto vertė 39 Eur, o ne 40 Eur) bei kad R. M. įpareigotinas atlyginti ne 40 Eur, o 39 Eur žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1633-2019, palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1633-2019, nurodant, kad nukentėjusiajai A. M. padaryta ne 40 Eur turtinė žala, o 39 Eur turtinė žala (sugadinto turto vertė 39 Eur, o ne 40 Eur) bei kad R. M. įpareigotinas atlyginti ne 40 Eur, o 39 Eur žalą.
Iš pareiškėjo R. M. nukentėjusiosios A. M. naudai priteisti 200 Eur įgalioto atstovo byloje išlaidoms apmokėti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.