Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-14 · Administracinė byla Nr. I-4470-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
I-4470-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03590-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4470-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-03590-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 72.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Jaroslavui Valickiui (Jaroslav Valickij),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su skundu (t. I, b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 10–13) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 36 000,00 Lt ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 134 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), prašo priteisti po 1 000,00 Lt už kiekvieną teismo posėdį, kuriame jis buvo laikomas su antrankiais (t. I, b. l. 12).

2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

Tarnyba pareiškėją konvojavo įstatymuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus (toliau –Lukiškių TI-K) į Alytaus pataisos namus jis buvo konvojuojamas 2011-08-02, 2011-10-25, 2012-02-07, 2012-04-17, 2012-05-15, 2012-07-24, 2012-08-07, 2012-09-11, 2012-10-02, 2012-11-27, 2012-12-29, 2013-07-16, 2014-02-27 ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį, iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K jis buvo konvojuojamas 2011-10-04, 2012-01-17, 2012-03-27, 2012-04-30, 2012-07-17, 2012-07-31, 2012-08-28, 2012-09-25, 2012-11-20, 2012-12-18, 2013-01-15, 2013-07-09, 2014-02-13 sunkvežimio tipo mašinų 3 m ilgio ir 0,5 m pločio kamerose (sunkvežimyje yra trys kameros). Kamerose buvo vientisas 20 cm pločio medinis suolas. Tokioje kameroje buvo konvojuojama po 10–12 asmenų kartu su asmeniniais daiktais. Neretai tekdavo visą kelionės laiką (2,5 val.) stovėti. Stovėti tekdavo susirietus, kadangi mašinoje žemos lubos. Jei ir gaudavo atsisėsti pareiškėjas būdavo apkrautas bagažu. Nebuvo saugos diržų, beveik nebuvo apšvietimo, šildymo sistemos, ventiliacijos. Nebūdavo kuo kvėpuoti, dėl didelės drėgmės ant sienų rinkdavosi vandens kondensatas bei varvėdavo nuo lubų, žiemos metu būdavo labai šalta, o vasara labai karšta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių, vykusių 2011-10-24, 2012-04-05, 2012-05-11, 2012-08-03, 2012-09-05, 2012-12-19, 2013-01-21, 2013-07-12, metu pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

Nuo 2007-01-04 iki 2007 metų gegužės mėnesio dėl stipraus nugaros skausmo pareiškėjas kartu su dar 7–8 asmenimis buvo laikomas LAVL įvairiose kamerose, kurių plotas buvo vos 18 m² buvo, neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų 5 m² plotą. Kameroje būdavo 5 dviejų aukštų lovos, užimančios po 2 m², sanitarinis mazgas (praustuvas su surūdijusia kriaukle), tualetas su 1,5 m sienele. Tualeto nuo kameros, išskyrus sienelę, niekas neskyrė, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse. Naudodamasis tualetu turėjo kentėti nežmoniškus skausmus. Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo prastai, tualete nebuvo ventiliacijos. Gyvenamojoje patalpoje buvo apie 80 proc. drėgmės. Nuo sienų ir lubų luposi pasidengęs grybeliu tinkas ir krito į lėkštes ir ant galvų. Dėl tarakonų kameroje būdavo baisu užmigti. LAVL nebuvo kamerų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. LAVL medicininis personalas netikėjo, kad pareiškėjo liga tikra, todėl ilgą laiką tikrino, ar jis nesimuliuoja ligos ir į nusiskundimus dėl skausmo niekas nekreipdavo dėmesio, o, kaip paaiškėjo vėliau, visą tą laiką auksinio stafilokoko bakterija graužė stuburo slankstelį. Dėl LAVL neveikimo pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias, ilgą laiką nebuvo suteikiama reikiama medicininė pagalba, dėl to liga užsisenėjo, komplikavosi.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nežmoniškų gyvenimo, konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė moralinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, buvo sužalota sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą dalyje dėl prašymo priteisti neturinę žalą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat taikyti pareiškėjo reikalavimams ieškinio senaties terminą (t. I, b. l. 21–25). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Nurodo, kad Tarnyba nurodytomis dienomis pareiškėją konvojavo MAZ, Mersedes Benz, Iveco ir Volkswagwen markės specialiaisiais automobiliais. Specialios paskirties sunkvežimiai MAZ, Mersedes Benz ir Iveco yra specialieji automobiliai – transporto priemonės sunkvežimiai-furgonai, turintys uždarą kėbulą pritaikytą žmonėms vežti ir vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 9, 9.2, 16.14 punktais yra priskirti atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM. Volkswagen Crafter yra vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti ir vadovaujantis Reikalavimų 8, 8.2, 15, 15.5, 15.6.3 punktais transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2-CWK. Visose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymu. Siekiant, kad specialios paskirties transportas atitiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintus Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkte įtvirtintus reikalavimus, yra visoms transporto priemonėms yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.

Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, taip yra besąlygiškai užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus arba atsisakoma priimti konvojuojamus asmenis apie tai pažymint konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamų asmenų daiktų pervežimo.

Pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Apie pateiktus skundus konvojaus viršininkas pažymi konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 146–148). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas buvo gydomas nuo 2007-01-05 iki 2014-05-21 LAVL Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra devynios lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11⁴ punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:1999) 6.15 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turėjo tekti 5 m² kameros ploto. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL privalo užtikrinti nuteistiesiems ir suimtiesiems izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei būtiniausi baldai. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau – Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis). Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši informacija yra iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi Tabako kontrolės įstatymo nustatytas draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti suma.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 172–176). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokio prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą apsaugą. S. R. 2012-05-11, 2012-08-03, 2012-12-19, 2013-01-21, 2013-07-12 buvo konvojuotas atliekant teisminį konvojų. Konvojavimo taisyklių 193 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį, pažymėti konvojaus atvykimo laiką, pasitikslinti teismo posėdžio pradžios laiką ir salę, kurioje vyks teismo posėdis. Konvojavimo taisyklių 195 punktas nustato, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminologinę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Duomenų, kad teismo pirmininkas buvo leidęs nuimti S. R. antrankius byloje negauta. Atsižvelgiant į surinktos medžiagos duomenis, konstatuotina, kad pareigūnai, konvojuodami pareiškėją į Vilniaus mieto apylinkės teismo posėdžius, tiksliai vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareigūnų veiksmuose teisėtumo pažeidimų nėra.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas dalyje paliekamas nenagrinėtu, dalyje atmestinas.

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Tarnybos veiksmų jį konvojuojant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, iš Vilniaus VPK pareigūnų veiksmų teismo posėdžių metu jį laikant su antrankiais, iš LAVL veiksmų jį laikant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Dėl neturtinės žalos konvojuojant pareiškėją.

3. Pareiškėjas, be kita ko, prašo teismo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 36 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, už tai, kad Tarnyba iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus 2011-08-02, 2011-10-25, 2012-02-07, 2012-04-17, 2012-05-15, 2012-07-24, 2012-08-07, 2012-09-11, 2012-10-02, 2012-11-27, 2012-12-29, 2013-07-16, 2014-02-27 ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį ir iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K 2011-10-04, 2012-01-17, 2012-03-27, 2012-04-30, 2012-07-17, 2012-07-31, 2012-08-28, 2012-09-25, 2012-11-20, 2012-12-18, 2013-01-15, 2013-07-09, 2014-02-13 jį konvojavo specialiaisiais automobiliais įstatymuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

4. Vadovaujantis Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuotas Konvojavimo taisyklėse (Teisingumo ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 redakcija su pakeitimais, galiojusiais iki 2015-01-08). Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti, inter alia: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Apibendrinant nurodytą Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose ir Konvojavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus ir iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

5. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus ir iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K buvo konvojuojamas sunkvežimio tipo mašinų 3 m ilgio ir 0,5 m pločio kamerose (sunkvežimyje yra trys kameros), kuriose buvo vientisas 20 cm pločio medinis suolas. Nurodo, kad tokioje kameroje buvo konvojuojama po 10–12 asmenų kartu su asmeniniais daiktais. Neretai tekdavo visą kelionės laiką (2,5 val.) stovėti. Stovėti tekdavo susirietus, kadangi mašinoje žemos lubos. Jei ir tekdavo atsisėsti būdavo apkrautas bagažu.

Iš atsakovės atstovės pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad 2011-08-02 iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus ir atgal vyko dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vertinant šiuos numerius kitų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nurodytame kelionės žiniaraštyje padarytas rašymo apsirikimas, o nurodytų autotransporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 26, 27); 2011-10-04 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 29, 30); 2011-10-25 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 32, 33); 2012-01-17 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 35, 36); 2012-02-07 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 38, 39); 2012-03-27 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 41, 42); 2012-04-17 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertinant šiuos numerius kitų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nurodytame kelionės žiniaraštyje padarytas rašymo apsirikimas, o nurodytų autotransporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 44, 45); 2012-04-30 – viena autotransporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi autotransporto priemonės VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47, 48); 2012-05-15 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 50, 51); 2012-07-17 – viena autotransporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi autotransporto priemonės VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertinant šiuos numerius kitų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nurodytame kelionės žiniaraštyje padarytas rašymo apsirikimas, o nurodytų autotransporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 53, 54); 2013-07-24 – viena autotransporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 56, 57); 2012-07-31 – trys autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 59, 60); 2012-08-07 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 62, 63); 2012-08-28 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 65, 66); 2012-09-11 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 68, 69); 2012-09-25 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter valst., Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 71, 72); 2012-10-02 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 74, 75); 2012-11-20 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 77, 78); 2012-11-27 – viena autotransporto priemonė MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viena autotransporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 80, 81); 2012-12-18 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 83, 84); 2012-12-28 – viena autotransporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viena autotransporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 86, 87); 2013-01-15 – dvi autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 89, 90); 2013-07-09 – viena autotransporto priemonė Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 92, 93); 2013-07-16 – viena autotransporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viena autotransporto priemonė Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 95, 96); 2014-02-11 – viena autotransporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viena autotransporto priemonė Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena autotransporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 98, 99); 2014-02-25 – viena autotransporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi autotransporto priemonės VE Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 101, 102).

Pagal Vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių. Iš Tarnybos į bylą pateiktų registracijos liudijimų matyti, kad autotransporto priemonėse VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant vairuotojo vietą yra 19 sėdimų vietų (t. I, b. l. 104, 106, 108, 110, 112, 114, 116, 118); autotransporto priemonėje MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 33 sėdimos vietos (t. I, b. l. 120); autotransporto priemonėse MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra 43 sėdimos vietos (t. I, b. l. 123, 126); autotransporto priemonėje Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nesimato kiek vietų) (t. I, b. l. 128); autotransporto priemonėje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 sėdimos vietos (t. I, b. l. 130). Taigi, įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo datas (t. I, b. l. 28, 31, 34, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 73, 76, 79, 82, 85, 88, 91, 94, 97, 100, 103) ir Tarnybos kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti vienu metu konvojuotų asmenų skaičius (t. 1, b. l. 26, 27, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 50, 51, 53, 54, 56, 57, 59, 60, 62, 63, 65, 66, 68, 69, 71, 72, 74, 75, 77, 78, 80, 81, 83, 84, 86, 87, 89, 90, 92, 93, 95, 96, 98, 99, 101, 102).

Nurodytas faktines aplinkybes įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Tarnybai iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus 2011-08-02, 2011-10-25, 2012-02-07, 2012-04-17, 2012-05-15, 2012-07-24, 2012-08-07, 2012-09-11, 2012-10-02, 2012-11-27, 2012-12-29, 2013-07-16, 2014-02-27 ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį ir iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K 2011-10-04, 2012-01-17, 2012-03-27, 2012-04-30, 2012-07-17, 2012-07-31, 2012-08-28, 2012-09-25, 2012-11-20, 2012-12-18, 2013-01-15, 2013-07-09, 2014-02-13 konvojuojant pareiškėją specialiaisiais automobiliais maksimalus vienu metu konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo viršytas.

6. Išanalizavus teismui pateikus kelionės žiniaraščius matyti, kad juose nėra įrašų apie gautus R. R. skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 146 punkte įtvirtintą specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą, specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Taisyklių 146 punktas taip pat nenumato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.

7. Pareiškėjas nurodo, kad specialiose autotransporto priemonėse beveik nebuvo apšvietimo, šildymo sistemos, ventiliacijos. Nebūdavo kuo kvėpuoti, dėl didelės drėgmės ant sienų rinkdavosi vandens kondensatas bei varvėdavo nuo lubų, žiemos metu būdavo labai šalta, o vasara labai karšta. Šioje byloje nustatyta, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius 2012-10-24 atklikęs specialios autotransporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 138), 2013-03-27 atlikęs specialios autotransporto priemonės Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 163) ventiliacijos efektyvumo matavimus pažeidimų nenustatė. Taip pat, 2012-10-24 atlikęs specialios autotransporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 138), 2012-11-16 atlikęs specialios autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 135), 2012-11-30 atlikęs specialiosios autotransporto priemonės MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 134) ir 2013-03-27 specialios autotransporto priemonės Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 136) apšvietos patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Iš teismui pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad 2011-10-04, 2011-10-25, 2012-01-17, 2012-02-07, 2012-04-30, 2012-05-15, 2013-01-15, 2013-07-09, 2013-07-16 ( t. I, b. l. 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 47, 48, 50, 51, 89, 90, 92, 93, 95, 96) atlikus specialių autotransporto priemonių, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, patikrinimus inžinerinių techninių priemonių gedimų nenustatyta. Taip pat, kaip jau ir buvo minėta anksčiau, iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių matyti, kad nėra nei vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl apšvietimo, šildymo sistemos, ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba pareiškėją būtų konvojavusi 2012-07-24, 2014-02-27 ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį, 2012-04-30, 2012-08-28, 2012-09-25, 2012-11-20, 2012-12-18, 2013-01-15, 2014-02-13.

8. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus 2011-08-02, 2011-10-25, 2012-02-07, 2012-04-17, 2012-05-15, 2012-07-24, 2012-08-07, 2012-09-11, 2012-10-02, 2012-11-27, 2012-12-29, 2013-07-16, 2014-02-27 ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį ir iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K 2011-10-04, 2012-01-17, 2012-03-27, 2012-04-30, 2012-07-17, 2012-07-31, 2012-08-28, 2012-09-25, 2012-11-20, 2012-12-18, 2013-01-15, 2013-07-09, 2014-02-13 pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia, Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos, ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 36 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestina nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos pareiškėją gydant LAVL ir senaties termino taikymo.

9. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2007-01-04 iki 2007 metų gegužės mėnesio dėl stipraus nugaros skausmo buvo laikomas įvairiose LAVL kamerose, kurių plotas vos 18 m² su 7–8 asmenimis, neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų 5 m² plotą. Kameroje būdavo 5 dviejų aukštų lovos, užimančios po 2 m², sanitarinis mazgas (praustuvas su surūdijusia kriaukle), tualetas su 1,5 m sienele. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-01-05 iki 2007-05-21 buvo laikomas LAVL Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje stovėjo 9 lovos (t. I, b. l. 153). Dėl to jis iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos LAVL, prašo priteisti 134 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

10. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpos ir jų ploto normos“ 2 lentelėje nustatyta, kad kamerų tipo patalpos kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 m² vienam žmogui. Pasak pareiškėjo jis LAVL palatose buvo laikomas su 7–8 asmenimis. Atsakovas teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, tačiau neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo LAVL laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas. Palatose vienam asmeniui tenkantis plotas nuo 2007-01-05 iki 2007-05-21 neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui gydantis LAVL buvo pažeista jo teisė į minimalų 5 m² plotą.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.

Pareiškėjas teigia, kad dėl nežmoniškų gyvenimo jo laikymo LAVL sąlygų patyrė moralinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, buvo sužalota sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Šiuos teiginius paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nenustatytos aplinkybės, galėjusios kompensuoti santykinai mažą palatos plotą, pvz., suteikta papildoma judėjimo laisvė ar pan.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Vadinasi, valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas neužtikrino pareiškėjui LAVL minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems; LAVL privalo užtikrinti nuteistiesiems ir suimtiesiems izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

11. Pareiškėjas nurodo, kad tualeto nuo kameros, išskyrus sienelę, niekas neskyrė, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse. Naudodamasis tualetu turėjo kentėti nežmoniškus skausmus. Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo prastai, tualete nebuvo ventiliacijos. Gyvenamojoje patalpoje buvo apie 80 proc. drėgmės. Nuo sienų ir lubų luposi pasidengęs grybeliu tinkas ir krito į lėkštes ir ant galvų. Dėl tarakonų kameroje būdavo baisu užmigti. LAVL nebuvo kamerų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Vertinant šiuos argumentus, reikšminga yra tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2007-07-01) 5 straipsnio 1 dalį įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Iš Įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų sąrašo (žr., http://www.vaspvt.gov.lt) matyti, kad LAVL 1999-12-17 buvo išduota asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1080, kuri Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veikalai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011-02-19 įsakymu Nr. T1-148 „Dėl įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų galiojimų panaikinimo“ buvo panaikinta. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-03-01 įsakymu Nr. 97 patvirtintą Įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklių 4.1.4. punktą įstaiga ar jos steigėjas, norintis gauti licenciją, pateikia Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kita ko, higienos paso-leidimo vykdomai veiklai kopiją (išduoto pagal higienos normą HN 47). Kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL turėjo asmens sveikatos priežiūros licenciją, darytina išvada, kad LAVL vykdoma veikla atitiko Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995-03-22 įsakymu Nr. 17 patvirtintoje Higienos normoje HN 47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl tualeto įrengimo, palatoje buvusios drėgmės, palatos įrengimo ir tarakonų atmestini kaip nepagrįsti.

12. Atsakovės atstovė LAVL savo atsiliepime prašo teismo skunde išdėstytam reikalavimui dėl 134 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nuo 2007-01-04 iki 2007 metų gegužės mėnesio pareiškėją gydant LAVL, taikyti senaties terminą.

CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 str.); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 str. 8 d.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 str. 1 d.); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 str. 5 d.); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 str. 2 d. teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2007-05-21, o skundą pateikė 2014-07-24 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo LAVL sąlygas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau negalėjo kreipti į teismą kadangi Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnį, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teismo vertinimu, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro svaraus pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas nuo 2007-01-05 iki 2007-05-21 ir buvo laikomas LAVL pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, tačiau į teismą jis kreipėsi praėjus daugiau kaip 7 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas dėl 134 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų, priteisimo atmestina kaip praleidus ieškininės senaties terminą.

Dėl netinkamai suteiktų LAVL sveikatos priežiūros paslaugų.

13. Pareiškėjo teigimu, jis LAVL susidūrė su med. personalo nepatiklumu, kad jo liga tikra. Ilgą laiką buvo tikrinamas dėl simuliavimo, į nusiskundimus dėl skausmo niekas nekreipdavo dėmesio, ilgą laiką nieko nedarė, o kaip paaiškėjo vėliau, visą tą laiką auksinio stafilokoko bakterija graužė stuburo slankstelį. Dėl LAVL neveikimo patyrė nežmoniškas kančias, ilgą laiką nebuvo suteikiama reikiama medicininė pagalba, dėl to liga užsisenėjo, komplikavosi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, padarytą iš esmės LAVL nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006 ir 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalį, teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisi iš LAVL neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, palieka nenagrinėtą.

Dėl neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų.

14. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių, vykusių 2011-10-24, 2012-04-05, 2012-05-11, 2012-08-03, 2012-09-05, 2012-12-19, 2013-01-21, 2013-07-12, metu buvo laikomas su antrankiais, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, prašo priteisti po 1 000,00 Lt už kiekvieną teismo posėdį, kuriame jis buvo laikomas su antrankiais (t. I, b. l. 12).

Pagal Konvojavimo taisyklių 193.3. punktą konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį, pažymėti konvojaus atvykimo laiką, pasitikslinti teismo posėdžio pradžios laiką ir salę, kurioje vyks teismo posėdis; nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti (195 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad teismo posėdžių vykusių Vilniaus miesto apylinkės teisme metu teismo posėdžio pirmininkas būtų leidęs nuimti pareiškėjui antrankius, o konvojaus pareigūnai šio nurodymo nebūtų vykdę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad konvojaus pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklėse nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas pareiškėjo skundo reikalavimas šioje byloje nebuvo tenkintas, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundo dalį dėl prašymo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas