- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2YT-1449-292/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00857-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės turto bankui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime (b. l. 1-2) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad P. J. po sutuoktinės E. J. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo sutuoktinė E. J. Mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarę, kadangi manė, jog turtas priklauso jam vienam. Santuokos metu pagal pirkimo pardavimo sutartį įgijo butą, esantį(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį ir kuriame jis su sutuoktine gyveno visą laiką iki sutuoktinės mirties. Po jos mirties jis ir toliau gyvena minėtame bute bei naudojasi jame esančiais daiktais, moka mokesčius už butą, prižiūri bei remontuoja jį. Po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą faktiškai valdydamas ne tik butą, bet ir mirusiosios asmeninius daiktus (knygas, indus, baldus, fotonuotraukas ir kt.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 41), gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 32-33). Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 32-33) prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos E. J. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. mirė(duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Mirusiosios turto įstatyminis įpėdinis yra pareiškėjas P. J., kuris yra mirusiosios sutuoktinis (b. l. 4). Paveldėjimo byla po E. J. mirties nėra užvesta (b. l. 7). Po E. J. mirties atsirado palikimas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), baldai, buities daiktai, knygos, fotonuotraukos, kurie likę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuriuos pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties pradėjo valdyti. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios E. J. palikimą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po E. J. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo sutuoktinės E. J. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 3,16 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.