- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-5180-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00105-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. C., valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Jurgita Žiužn
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. C., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. (buvusios B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. C., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji yra L. B. dukra. L. B. turėjo dar vieną dukterį – suinteresuotą asmenį D. C.. L. B. tėvas buvo S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens senelis. S. M. ir jo sutuoktinė P. M., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo tik vieną dukterį – L. B.. S. M. žmona P. M. mirė (duomenys neskelbtini), o S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo ir statinių priklausė S. M. brolio B. M. sutuoktinei P. M.. S. ir B. M. nurodytus namus buvo paveldėję iš savo tėvų M. ir S. M.. Mirus pareiškėjos seneliui S. M., per įstatyme nustatytą terminą niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėjos motina L. B., kuri aktyviais veiksmais rūpinosi tėvo turtu, sutvarkė likusius tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. L. B. ir toliau liko gyventi tėvo namuose, mokėjo mokesčius, tai patvirtina pateikta ūkinės knygos lapo kopija, kurioje matyti, kad pareiškėjos mama 1952 metais pasirašė namų ūkio knygoje kaip šeimos galva. Pareiškėjos mama su palikėjo, savo tėvo S. M. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Palikimą po L. B. mirties priėmė jos dukros – pareiškėja D. B. ir suinteresuotas asmuo D. C..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. C. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu sutinkanti, prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuoto asmens motina L. B. su savo tėvais S. M. ir P. M. gyveno (duomenys neskelbtini). S. M. priklausė pusė namo, o kita pusė – jo broliui B.. Suinteresuoto asmens žiniomis, 1/2 dalį namo giminaičiai įregistravo savo vardu, o kita pusė taip ir liko neįregistruota, kadangi seneliai dokumentų netvarkė. Mirus suinteresuoto asmens močiutei P., senelis ir jos motina toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens mama L. B. iki pat mirties rūpinosi seneliu ir jo turtu, t. y. 1/2 dalimi namo. Mirus S. M., suinteresuoto asmens mama ir toliau tvarkėsi senelio namuose iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), tai buvo jos tėviškė. Dar būdama gyva, L. B. pradėjo tvarkyti senelio namo dokumentus, kreipėsi į matininkus, tačiau dėl suinteresuotam asmeniui nežinomų priežasčių, procedūra užbaigta nebuvo ir turtas neįregistruotas iki šiol. Senelio namai tiek giminių, tie ir kaimynų požiūriu visada buvo laikomi L. B. namais, jos nuosavybe, kadangi tik ji jais rūpinosi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad jos motina L. B. buvo priėmusi savo tėčio palikimą per įstatyme nurodytą terminą, taip pat, kad pradėjo rūpintis pareiškime nurodytu turtu ir įgyvendino į jį savo teises kaip savininkė, nėra visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjos motina neįgyvendino savo teisių į pareiškime nurodytą paveldimą turtą visa apimtimi. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos pareiškime nurodyto palikimo paveldėjimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog palikėjas S. M. ir jo sutuoktinė turėjo tik vieną dukrą – L. B., kuri, mirus motinai, toliau rūpinosi savo tėvu, o mirus šiam – toliau rūpinosi jam priklausančiu turtu ir tokiu būdu priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje, S. M. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, kuriuo po tėvo mirties toliau rūpinosi bei jį prižiūrėjo L. B.. Šiame name įpėdinė leisdavo savo laisvalaikį, rūpinosi namo dalimi, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi po tėvo mirties likusiais baldais ir namų apyvokos daiktais, įrankiais, sutvarkė asmeninius tėvo daiktus, dirbo šalia esančią žemę, rūpinosi sodu. Giminaičiai ir kaimynai būtent L. B. laikė jos tėvui priklausiusio turto savininke, į palikimą daugiau niekas nepretendavo ir šiuo metu nepretenduoja. L. B. su tėvui priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto savininkė, jį savo nuožiūra naudojo, valdė ir disponavo juo, ir tokiu būdu priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog šeima senelį vadino S., jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose tiek senelio vardas, tiek gimimo data nesutampa. Pareiškėjos seneliai – S. M. ir P. M. (V.) gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausančioje 1/2 namo dalyje. Mirus P. M., S. M. toliau rūpinosi jo dukra L. B., pareiškėjos motina. Po senelio mirties liko jam priklausantis turtas – dalis gyvenamojo namo, baldai, buities prietaisai, įrankiai, patalynė, užtiesalai, asmeninio naudojimo daiktai, kuriais rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjos motina. Buvo likęs sodas, kuriuo taip pat rūpinosi pareiškėjos mama, dirbo šalia esantį daržą. Visas vasaras bei laisvalaikį (duomenys neskelbtini) praleisdavo tiek L. B., tiek ir jos šeima. Minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo bei juo naudojosi vienintelė S. M. ir P. M. dukra L. B., jokie kiti asmenys į palikimą, likusį po S. M. mirties, nepretendavo, visi kaimynai ir giminaičiai tikrąja likusio turto savininke laikė L. B.. Visus šiuos veiksmus pareiškėjos motina atliko iš karto po savo tėvo mirties.
Civilinėje byloje gauti rašytiniai G. V., K. M. ir I. V. paaiškinimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. C..
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais, G. V., K. M. ir I. V. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja D. L. (buvusi B.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra. Suinteresuotas asmuo D. C. (buvusi B.), gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat yra L. B. dukra.
L. B. (iki santuokos sudarymo – M.), gimusi (duomenys neskelbtini), buvo S. (taip nurodyta gimimo akto įraše) M. ir P. M. dukra. Duomenų apie tai, kad S. M. ir P. M. turėjo daugiau vaikų, nėra, priešingai, pareiškėjos paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. B. buvo vienintelė S. M. ir P. M. dukra. P. (mirimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta P.) M. mirė (duomenys neskelbtini), o S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) Kaip galima spręsti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, palikėjo S. M. mirties momentu jo dukra L. B. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustatyta, kad po savo tėvo mirties nuolat periodiškai lankėsi šeimos buvusioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir faktiškai valdė, naudojo bei prižiūrėjo tėvui priklausiusį turtą.
Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktais duomenimis, Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros 1970–1992 metų, Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1992–1997 metų ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1992–2000 metų dokumentuose žinių apie S. M. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Duomenų apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po 2010 metų būtų atlikusi veiksmus S. M. palikimui valstybės vardu priimti, nėra. Ankstesnių metų duomenys nėra išlikę.
L. B. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Palikimą, atsiradusį po L. B. mirties, yra priėmusios jos dukros – pareiškėja D. L. ir suinteresuotas asmuo D. C.. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas 1998 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo pagrindu. 1997 m. gruodžio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. M. nuosavybės teisėmis valdytą turtą – 3,00 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 1,00 ha miško.
Teismo vertinimu, į bylą pateikta namų ūkio knygos kopija, kurioje yra įrašai apie tai, kad 1952 m. sausio 1 d., 1953 m. sausio 1 d., 1953 m. birželio 15 d. įrašuose kaip šeimos galva nurodyta M., pati savaime nepatvirtina fakto, kad L. B. priėmė palikimą po savo tėvo S. M. mirties. Pažymėtina, kad minėti įrašai padaryti dar iki S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, todėl jie negali būti laikomi nei patvirtinančiais, nei paneigiančiais faktinį palikimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toje pačioje namų ūkio knygoje kaip šeimos galva 1952 m. birželio 15 d., 1953 m. spalio 1 d. nurodytas M.. Šie duomenys patvirtina bylos nagrinėjimo teisme pareiškėjos ir jos atstovės nurodytas aplinkybes, kad L. B., iki išvykdama gyventi kitur – į (duomenys neskelbtini) bei vėliau į (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys duomenys apie statinių kadastrinius duomenis ir kita, patys savaime nepatvirtina, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė palikėjui S. M.. Duomenų viešame registre apie tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise būtų priklausęs ir minėtam asmeniui, nėra. Tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklausė P. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri, kaip nurodyta pareiškime ir kaip patvirtino pareiškėja, buvo S. M. brolio B. M. sutuoktinė. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytos aplinkybes, kad brolių B. ir S. M. šeimos gyveno dviejų galų name ir jį naudojo pusiau, yra tikėtinos.
Pareiškėja D. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina L. B. po savo tėvo S. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos S. M. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (CK 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai leidžia teismui labiau tikėtinomis laikyti aplinkybes, kad pareiškėjos motina L. B. iš karto po savo tėvo S. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes sutvarkė likusius tėvo asmeninius daiktus, toliau naudojosi ir rūpinosi likusiu po tėvo mirties kilnojamuoju turtu, šį turtą valdė, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Įpėdinė nors ir nuolat negyveno, tačiau rūpinosi bei prižiūrėjo tėvui priskirtą nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo dalį, naudojosi ir rūpinosi sodu, daržu, atvažiuodavusi į tėviškę apsistodavo buvusioje šeimos gyvenamojoje patalpoje, rūpinosi tėvui priklausiusia turto dalimi, t. y. su šiuo ir kitu tėvui priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė, ir šie veiksmai atlikti nepraleidžiant įstatyme nustatyto šešių mėnesių termino. L. B. buvo vienintelė palikėjo S. M. ir jo sutuoktinės P. dukra, todėl tikėtina, jog būtent ji rūpinosi po tėvų mirties likusiu, jiems priklausiusiu turtu. Aplinkybę, jog L. B. išreiškė valią įgyti nuosavybėn jos tėvui priklausiusį turtą, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvui priklausiusią žemę. Teismas, spręsdamas dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto atsižvelgia ir į tai, kad, kaip yra nurodyta suinteresuoto asmens D. C. atsiliepime į pareiškimą, taip pat kaip patvirtino posėdžio metu pareiškėja bei rašytiniuose paaiškinimuose jos giminaičiai, kaimynai ir giminės S. M. palikimą priėmusiu asmeniu laikė būtent L. B., kas teismui leidžia spręsti, jog įpėdinės valia priimti palikimą po savo tėvo S. M. mirties buvo išviešinta, išreikšta aiškiai ir suprantamai visiems aplinkiniams asmenims, kurie L. B. laikė S. M. priklausiusio turto savininke. Mirusiojo S. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). L. B. visus veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą po tėvo mirties, atliko per įstatyme numatytą terminą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo D. C. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina po savo tėvo S. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, byloje duomenų, kad palikimą, atsiradusį po S. M. mirties, būtų priėmusi valstybė, nėra. Byloje nėra duomenų, kad po S. M. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusios pareiškėjos paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjos D. L. motina L. B. po savo tėvo S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,14 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (kita nurodoma gimimo data – (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,14 Eur (šešių eurų 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.