- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- I-4093-38/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis (pran.), Audrius Bakaveckas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Viščinio, teisėjų Audriaus Bakavecko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjui G. J. ir atsakovės atstovei Jolantai Strazdienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo G. M.).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2008-07-09 sprendimą Nr. 2008/05-4R-130, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-05-19 sprendimą Nr. 4R-883(191D) (toliau – Audito inspekcija) ir įpareigoti Audito inspekciją išnagrinėti 2008-05-08 prašymą, atlikti A. M. gydymo medicininį auditą ir pateikti išvadą, vadovaujantis LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu. Pareiškėjas nurodė, kad minėtų institucijų sprendimai yra nepagrįsti, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ne tik į įstatymų nuostatas, bet ir į išskirtines bylos aplinkybes. G. J. paaiškino, kad yra vienintelis artimas giminaitis, suinteresuotas išsiaiškinti A. M. mirties priežastis. Turinčiai teisę pateikti skundą G. M. dėl A. M. mirties, kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 144 str., 2007-02-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-04-25 nutarimu nutrauktas. Dėl šios priežasties G. M. negali būti suinteresuota kreiptis į Audito inspekciją. Pareiškėjo tikslas yra, kad Audito inspekcija nustatytų, ar G. M. veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos A. M. ligos komplikacijai. Pažymėjo, kad tiek Audito inspekcija, tiek ir Komisija savo sprendimus grindžia tais pačiais argumentais. Pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka Valstybinės audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Audito inspekcijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4 (toliau – Aprašas) 31.1 punkte numatyto reikalavimo, kuriame įtvirtinta, kad skundai ir prašymai nenagrinėjami, jei jie paduodami asmens, neatitinkančio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytų reikalavimų. Įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad paciento atstovas yra pagal įstatymą arba pagal pavedimą. Pareiškėjas neatitinka nurodyto reikalavimo. Ginčų komisija taip pat nurodė, kad prašymas yra paduotas praėjus daugiau nei vieniems metams nuo paciento mirties. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2007-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. mirties aplinkybių. Tyrimas buvo nutrauktas. Skundai ir jų sprendimų priėmimas tęsėsi iki 2008 m. vasario mėnesio. Paskutinė galimybė buvo kreiptis į Audito inspekciją, prašymą pareiškėjas galėjo pateikti tik 2008-05-08. Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, jog paciento atstovas yra atstovas pagal įstatymą arba pavedimą. Įstatymo 11 str. 2 d. įtvirtinta, kad pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas. Tiek įstatymai, tiek ir LR civilinio kodekso 3.135 str. nustato išsamų paciento atstovų, kurie gali kreiptis dėl pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, sąrašą. G. J. yra A. M. pusbrolis, pagal teisės aktų nuostatas jis kreiptis dėl nurodyto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės neturi teisės. Taip pat pažymėjo, kad pagal Audito inspekcijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ji nenustato mirties priežasčių, netiria fizinių asmenų (nagrinėjamu atveju G. M.) veiksmų įtakos pacientų ligos eigai. Skundas atmestinas. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad Komisija atmetė pareiškėjo prašymą tuo pačiu pagrindu kaip ir Audito inspekcija – G. J. neturi teisės paduoti skundą, nes pagal įstatymų nuostatas nėra artimas A. M. giminaitis. Taip pat dėlto, kad praleistas prašymo padavimo terminas – vieni metai nuo tos dienos, kai sužinoma apie teisių pažeidimą. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad prašymo Audito inspekcijai tikslas yra išsiaiškinti A. M. mirties priežastis, konkrečiai, ar A. M. ligos komplikacijai turėjo įtakos G. M. veiksmai. Tas pats patvirtinama ir skunde Komisijai.
Audito inspekcijos veiklą reglamentuoja Valstybinio medicininio audito nuostatai, patvirtinti 1998-03-23 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 154 (toliau – Nuostatai) ir Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintame Audito inspekcijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4. Aprašas reglamentuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Audito inspekcijoje, prašymų ir skundų (pareiškimų) priėmimo tvarką, prašymų ir skundų įforminimo reikalavimus, jų nagrinėjimą, sprendimo priėmimą bei apskundimo tvarką. Pagal Aprašo 18.1 punktą pagrindas pradėti skundo nagrinėjimą yra paciento ar jo atstovo skundas. Prašymas ar skundas Audito inspekcijoje nenagrinėjamas, jeigu jį pateikė asmuo, neatitinkantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, jeigu skundas Audito inspekcijoje gautas vėliau nei vieni metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti, nurodytas nuostatas įtvirtina Aprašo 31.1 ir 31.3 punktai. Įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta, kad paciento atstovas yra atstovas pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) ar atstovas pagal pavedimą. Pagal LR civilinio kodekso 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsižvelgus į nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundą Audito inspekcijai turi teisę paduoti tik atstovas pagal įstatymą ar pavedimą. Nagrinėjamu atstovauti paciento teises yra galimybė tik atstovui pagal įstatymą, kurio sąvoka nurodytuose teisės aktuose apibrėžta aiškiai, nedviprasmiškai. Atstovų pagal įstatymą sąrašas baigtinis, išimtys neįtvirtintos. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas yra A. M. pusbrolis. A. M. mirė 2006-11-22, skundas Audito inspekcijai paduotas 2008-05-08. Darytina išvada, kad Audito inspekcija teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą remdamasi anksčiau nurodytų įstatymų nuostatomis (skundas pateiktas neturinčio teisės jį paduoti asmens ir praleidus skundo padavimo terminą). Taip pat pažymėtina, kad Nuostatų 8 punkte nustatyti pagrindiniai Audito inspekcijos uždaviniai: vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę, rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą. Audito inspekcija kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos (pareiškėjo skundų teismui, Audito inspekcijai ir Komisijai) pareiškėjas siekia nustatyti, ar G. M. veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos paciento ligos komplikacijai ir A. M. mirties priežastis. Audito inspekcijos veiklą ir kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad Audito inspekcija turi teisę tirti ir nagrinėti paciento mirties priežastis ir fizinių asmenų įtaką pacientų ligos eigai. Darytina išvada, kad tiek Audito inspekcija (2008-05-19 sprendimas), tiek ir Komisija (2008-07-09 sprendimas) teisingai išaiškino ir nagrinėjamam atvejui taikė materialinės teisės normas. Skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, dėl sprendimų priėmimo procedūros pažeidimų ginčo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo G. J. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.