Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. pagal 2008 m. spalio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti lėšas dukros A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 112 Eur (390 Lt) kas mėnesį nuo 2008 m. spalio 22 d. iki jos pilnametystės, būdamas sveikas ir darbingas, nedirbdamas ir nesiregistruodamas darbo biržoje laikotarpiais: nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d., nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. sausio 8 d., nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 18 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d., nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. sausio 21 d., nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 10 d., nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 22 d., nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. kovo 18 d., nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2015 m. spalio 27 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d., nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 9 d., nuo 2017 m. spalio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. sausio 2 d., nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 22 d., nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 13 d., nuo 2018 m. kovo 1 d. iki šiol, dirbdamas pagal verslo liudijimą ir gaudamas pajamas laikotarpiais nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. liepos 14 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 6 d., nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 20 d., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 28 d., taip pat dirbdamas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. sausio 7 d., (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2013 m. sausio 2 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. d., (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. kovo 10 d., (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. liepos 31 d., ir gaudamas pajamas, nesuteikė dukrai jokios materialinės paramos, tokiu būdu piktybiškai vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir lėšų dukros išlaikymui įsiskolinimas 2019 m. sausio 1 d. sudaro 10 765,12 Eur.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo susituokęs su O. Š., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vėliau pablogėjo sveikata ir toliau dirbti negalėjo. Kartais išlaikymą atskaičiuodavo, gaudavo ir laiškus iš antstolių kontoros. Kaltinime nurodytais laikotarpiais išlaikymo nemokėjo. Norėjo pasimatyti su dukra, tačiau jos neleidžia, prieš rugsėjo 1 d. norėjo pasikviesti mergaitę, bet ši atsisakė. Supranta, kad yra susidaręs įsiskolinimas, su civiliniu ieškiniu nesutinka, sumokėti 1 000 Eur neturi galimybių. Išlaiko dar vieną vaiką, galėtų dukrai mokėti po 30 Eur kas mėnesį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad reiškia 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. M. Š. niekada nesidomėjo dukros gyvenimu, neskambino ir nieko nesiūlė. Vienai sunku auginti vaiką, yra skolos tėvams, trūko maisto rūbų, reikėjo vienai rūpintis ką nupirkti valgyti, kuo aprengti. Vaikas suvokia, kad yra finansinių sunkumų, ji nori geresnių rūbų, telefono. Gaudavo lėšas iš vaikų išlaikymo fondo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š., prokuroras ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja A. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas su ja nebedravo, po 11 metų jis atsirado, sužinojo, kad jis darėsi tėvystės testą. Kai lankydavosi pas tėvą namuose, jo sugyventinė klausdavo ar ji nori gyventi su mama ar su juo. Tėvas dirbdavo, ateidavo draugas ir jie remontuodavo mašinas, o ja nesirūpindavo. Per gimtadienį davė 30 Eur, o per Velykas 10 Eur ir nupirko saldainių, dar yra kelis kartus davęs po kelis eurus. Žino, kad mamai pinigų nemoka. Dėl savo tėčio patyrė patyčias mokykloje, kad ji neturi tėvo, kad jos tėvas sėdi kalėjime. Tėtis turi kitą vaiką, jis juo rūpinasi, o ja nesirūpina. Su tėčiu bendrauti nenori, nes tėtis ja nesurūpina ir ji jam nereikalinga. Mama bendrauti su tėvu nedraudžia (b. l. 53-56).

Liudytoja O. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjo už M. Š., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. Š.. Kartu su vyru pragyveno apie metus laiko, o prasidėjus nesutarimams su dukra išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Nuo to laiko sutuoktinis nenorėjo pripažinti tėvystės, reikalavo atlikti DNR genetinės ekspertizės tyrimą, nedavė pinigų dukros išlaikymui. 2008 m. spalio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, iš M. Š. dukros išlaikymui priteista mokėti po 390 litų kas mėnesį. Kadangi buvęs sutuoktinis išlaikymo nemokėjo ji kreipėsi į antstolių kontorą. Nepavykus antstoliams išieškoti išlaikymo nuo 2016 m. sausio 29 d. buvo mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Pagal antstolės Nijolės Genutienės 2019 m. sausio 21 d. pažymą M. Š. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. sausio 1 d. sudaro 10 765,12 eurų. M. Š. visiškai nesirūpina dukra, neteikia išlaikymo, t. y. vengia atlikti pareigas pagal galiojantį sprendimą. Dėl ilgalaikio vengimo išlaikyti dukrą ji patyrė didžiulius nepatogumus ir pergyvenimus. Ilgai negaudama paramos dukros A. Š. išlaikymui, ji susidūrė su finansiniais sunkumais, nes dukrai augant didėja jos poreikiai. Dėl M. Š. kaltės ji negali pilnavertiškai užtikrinti oraus dukros gyvenimo, todėl turėjo skolintis iš artimųjų, kad dukrai nieko netrūktų. Ji jaučiasi dėl to blogai, jai didžiulė gėda, prarado pasitikėjimą savimi. Ji padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur ir prašo juos priteisti. M. Š. su dukra nebendravo iki šių metų sausio mėnesio. Sausio mėnesį jis buvo kelis kartus dukrą parsivežęs į namus, kuriuose gyvena su drauge ir vaiku, yra nupirkęs kelis daiktus, dukrai grįžus matydavo pasikeitusį jos elgesį. Dukra klausdavo, ar jos neatiduos tėčio naujai šeimai ir pan. Maždaug po mėnesio laiko M. Š. skambučiai dukrai liovėsi ir iki šios dienos jie nebendrauja. Paklausus dukters, ar ji nori bendrauti su tėčiu, ši kategoriškai atsisakė, bendrauti mergaitei su tėvu niekada nedraudė ir nedraudžia. Neneigia, kad M. Š. darbovietės yra pervedusios pinigų dukters išlaikymui, jis pats savo noru yra pervedęs 50 eurų (b. l. 13-16, b. l. 25-28).

Iš 2008 m. spalio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš M. Š. priteistas išlaikymas dukters A. Š. išlaikymui po 390 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b. l. 6)

Iš 2019 m. sausio 21 d. antstolės Nijolės Genutienės pateiktos pažymos Nr. S-19-166-1379 matyti, kad M. Š. įsiskolinimas 2019 m. sausio 1 d. sudaro 10 765,12 Eur (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimu iš M. Š. priteistas išlaikymas dukrai A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 390 litų (112 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju keliose įmonėse, vėliau jam pablogėjo sveikata, buvo tokių laikotarpių kada niekur nedirbo, neturėjo pinigų mergaitės išlaikymui, todėl jų nemokėjo, taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Nukentėjusioji O. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvęs sutuoktinis nesidomėjo dukros gyvenimu, jos nelankė 11 metų. Neneigia, kad iš buvusio sutuoktinio darboviečių yra gavusi lėšų keletą kartų, tačiau įsiskolinimas sudaro apie 10 000 Eur.

Tėvai privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus. M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbant tolimųjų reisų vairuotoju buvo pablogėjusi jo sveikta, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo, esant pablogėjusiai finansinei situacijai jis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (šiuo atveju sumažinimo), tačiau jis to nepadarė (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad M. Š. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas dukros A. š. išlaikymui vengė sąmoningai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Bausmė kaltinamajam M. Š. skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai), į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, neteistas, dirba), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių), todėl parenkant bausmės rūšį ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę nustatant jos dydį, artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui. Taip pat skirtini teismo įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. Š. nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (BPK 136 straipsnis).

Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusioji O. Š. pareiškė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl M. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų A. Š. jaučiasi nemylima, tėtis turi kitą vaiką, todėl ja nesirūpina, ji jam nereikalinga, mergaitė nenori bendrauti su savo tėvu. Nukentėjusioji O. Š. rūpinasi dukra nuo jos gimimo, teikia išlaikymą, maitina ir rengia, o tuo M. Š. prie savo dukros išlaikymo prisidėjo tik nežymia lėšų dalimi, šiai dienai yra susidaręs beveik 10 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, moteris išgyvena dėl lėšų stygiaus.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 300 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant kaltinamąjį neturtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytų nusikalstamų veikų ir jų sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnį ir paskirti bausmę 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. trimis mėnesiais ir galutinę bausmę M. Š. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Š. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.