Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 · Administracinė byla Nr. I-3215-621/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
I-3215-621/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02171-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
N. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3215-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02171-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui N. F.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2–4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012 metų spalio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas yra neįgalus, todėl naudoja sauskelnes. Pareigūnų prašė, kad jį perkeltų į atskirą kamerą, kur galėtų pasikeisti sauskelnes ir nusiprausti, nes tai tenka daryti keletą kartų per dieną. Pareigūnai tai daryti atsisakė. Laikino laikymo kameroje nebuvo vietos, suoliukai nešvarūs ir sulaužyti, jose tamsu, drėgna, trūksta oro, nėra lango, tualetas neatitvertas, vietoje klozeto skylė, iš kurios sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjas negalėjo šlapintis bei pasikeisti sauskelnių matant kitiems asmenims. Karantino kamerose sąlygos tokios pat kaip ir laikino sulaikymo kamerose, tik didesnis kameros plotas. Karantino kamerose nepatogu buvo valgyti, nes nebuvo kur išsiplauti indų, kadangi vandens čiaupas buvo virš tualeto skylės ir būdavo apšlapintas. Gyvenamojoje kameroje Nr. 92 lovos buvo trijų aukštų, trūko oro, kameroje visi rūkė, todėl nuo dūmų svaigo ir skaudėjo galva, pykindavo. Pareiškėjas turėdavo keletą kartų per savaitę nusiprausti, tačiau į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę. Neapsikentęs pažeminimų ir patyčių, pareiškėjas buvo priverstas išeiti iš kameros Nr. 92, todėl po to buvo dažnai kilnojamas po kitas kameras, kurios buvo mažos, pritaikytos nepilnamečiams. Vėliau buvo paskirtas į atnaujintą kamerą, kurioje buvo iki išvežimo į pataisos namus atlikti bausmę.

Pareiškėjas buvo sugniuždytas, pažemintas, jam pablogėjo sveikata, blogai miegojo, buvo stresas, baimė. Pareiškėjas užsisklendė, nes dėl savo ligos turėjo iškęsti baisius pažeminimus, patyčias ne vien iš kameros gyventojų, bet ir pareigūnų. Pareiškėjas verkdavo naktimis, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjui įvertinus visus sveikatos sutrikimus, jis buvo pervežtas atlikti bausmę į Alytaus pataisos namus socialinės globos sektorių.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (122–123 b.l.), kuriame papildomai detalizavo aplinkybes, nurodytas skunde.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (10–17 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,46 kv. m iki 7,9 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 36 tikrino 2012-10-19 (2012-10-23 patikrinimo aktas Nr. EP-447). Nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 34 ir Nr. 1 tikrino 2013-07-10 (2013-07-19 patikrinimo aktas Nr. EP-249). Nustatyta, kad kameroje Nr. 1 atliktas remontas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. PK-5 tikrino 2013-04-08 (2013-04-10 patikrinimo aktas Nr. EP-89). Nustatyta, kad sanitariniai mazgų įrenginiai neatskirti nuo patalpos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl rūkančių asmenų su nerūkančiais.

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl kitų sąlygų.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas N. F. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 36 (plotas 7,49 kv. m), Nr. 79 (plotas 6,56 kv. m.), Nr. 77 (plotas 6,56 kv. m), Nr. 16 (plotas 19,09 kv. m), Nr. 70 (plotas 9,53 kv. m), Nr. 92 (plotas 18,95 kv. m), Nr. 3 (plotas 6,83 kv. m), Nr. 2 (plotas 6,45 kv. m), Nr. 34 (plotas 7,9 kv. m), Nr. 1 (plotas 6,56 kv. m), Nr. 23 (plotas 13,65 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iš pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30, išviso 223 dienas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos bei laikino laikymo, paskirstymo, karantino patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-10-23 patikrinimo akto Nr. EP-447 (32-34 b.l.) matyti, kad patikrinimo metu (2012-10-19) kameroje Nr. 36 higienos normų pažeidimų nenustatyta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-19 patikrinimo akto Nr. EP-249 (35-40 b.l.), matyti, kad tikrinimo metu (2013-07-10) laikino sulaikymo boksuose bei karantino kamerose Nr. PK-5 ir Nr. PK-6 nustatyti higienos normos HN 76:2010 23, 26, 62 punktų pažeidimai (sienų danga nelygi, grublėta, vietomis nusitrynusi, patalpoje reikia atlikti remontą, per mažas apšvietimas). Apgyvendinimo kameroje Nr. 1 higienos normos pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 34 nustatyti higienos normos HN 76:2010 56, 62 punktų pažeidimai (kamera labai blogos būklės, nes ant sienų, lubų yra pelėsis, nuo sienų ir lubų krenta dažų danga, tinkas vietomis išdaužytas, grindų plytelės taip pat vietomis išdaužytos, sienos aprašinėtos, apdegintos, būtinas remontas). Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-04-10 patikrinimo akto Nr. EP-89 (41-46 b.l.) matyti, kad patikrinimo metu (2013-04-08) karantino patalpose PK-5 ir PK-6 nustatyta, kad šiose kamerose stalų, kėdžių, praustuvių nėra. Sanitarinių mazgų įrenginiai neatskirti nuo patalpos (higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja kėdžių ir stalų buvimą kamerose). Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-254 (47-52 b.l.) matyti, kad patikrinimo metu (2012-06-25) laikino sulaikymo kamerose ir karantino kamerose nustatyti higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai (grindys nelygios, betonas vietomis išdaužytas, sienų dažų danga nusitrynusi, vietomis purvina, ant lubų yra vandens nutekėjimo žymės, kamerose reikalingas paprastasis remontas). Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (30 b.l.), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog kitos patalpos, išskyrus paminėtus pažeidimus, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo sunku įlipti į trečio aukšto gultą. Teisės aktai nenustato, jog kelių aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kopėtėlių nebuvimas sukėlė pareiškėjui papildomus nepatogumus ir ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (70-105 b.l.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo turimus sveikatos sutrikimus, darytina išvada, kad pareiškėjas būdamas blogesnėse sąlygose, nei teisės aktais garantuotos minimalios sąlygos, patyrė papildomų nepatogumų.

Pareiškėjas nurodė, kad į dušą vedama tik vieną kartą per savaitę. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo šie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis prašė Šiaulių TI pareigūnų jį laikyti atskiroje kameroje. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų tokį prašymą pateikęs. Pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Pareiškėjo argumentai dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių TI administracijai skundų nepateikė (30 b.l.), atvykęs į Šiaulių TI pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra rūkantis ir prašo paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (31 b.l.), jis pats pirminės gydytojų apžiūros metu prie žalingų įpročių nurodė, kad yra rūkantis (78 b.l.), todėl šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 1 metams ir 10 mėnesių nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.). Teismas, taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1500 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. F. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. F. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas