Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-694-201/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
1-694-201/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nukentėjusysis
E. J.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-694-201/2011(Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00436-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.6.8.;1.1.7.2.7.;1.1.10.1.;2.3.6.4.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, kaltinamojo gynėjai advokatei R. B., nukentėjusiajai E. J., jos atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-01-15, Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pamainos vadu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ,

Aprašomoji dalis

nustato:

D. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų:

Jis, 2010-11-12, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Statybininkų pr. 22 namo kieme, Klaipėdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, kumščiu smogė E. J. vieną kartą į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusiajai nugriuvus veidu į asfaltą, pastarajai buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje ir didelė poodinė dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruva. Tokiu būdu D. K. šiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2010-11-12, apie 23.00 val., buvo namuose su svečiais, kuomet išgirdo, kad lauke kilo konfliktas. Pro balkoną pamatė, kad lauke buvo apie 15 žmonių, susiskirstę grupelėmis. Asmenys mušėsi vieni su kitais. Viena grupelė mušėsi prie jo automobilio, stovėjusio kieme. Kai suveikė jo automobilio signalizacija, jis išėjo į lauką, norėdamas nuvaryti asmenis nuo automobilio. Išėjęs į lauką, pamatė besistumdančią grupę jaunuolių, liepė jiems pasitraukti nuo automobilio. Jaunuoliai išvadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis nusprendė tris asmenis nustumti nuo automobilių. Bestumdant jaunuolius, jis iš už nugaros išgirdo žodžius: „mušti“, todėl užsimojo ir ranka trenkė tariamam užpuolikui. Suveikė „gynybinis refleksas“ ir jis tariamam užpuolikui trenkė į veido sritį. Kai atsisuko, pamatė, kad už jo buvo mergina. Viskas vyko spontaniškai, pripažįsta kad trenkė smūgį, tačiau nenorėjo trenkti ir sužaloti merginą. Smūgis buvo tik vienas, daugiau jis merginai netrenkė. Matė sumuštos nukentėjusiosios nuotraukas. Mano, kad mergina galėjo būti sumušta jau prieš jam suduodant smūgį, nes kieme vyko muštynės. Jis negriebė nukentėjusiosios už rankos ir jos sugriebęs nelaikė. Bandė tartis per advokatus, bet nukentėjusiosios atstovė neperdavė nukentėjusiajai apie norą tartis, ji yra kategoriškai nusistačiusi prieš galimybę susitarti. Tiesiogiai su nukentėjusiąją susisiekti nepavyko. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti gydymo išlaidas ir dalinai kompensuoti moralinę žalą, t.y. 5000 Lt.

Iš alkotesterio parodymų kvito Nr. 6810 matyti, jog D. K. 2010-11-10, 23.05 val., buvo nustatytas girtumas 0,98 ‰ (t.1, b.l. 34).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2010-11-12, vakare, apie 21 – 22 val., buvo atėjusi į svečius pas K. J., gyvenančią Statybininkų pr. 22 name. Tuo metu namuose buvo Karolinos mama, pusbrolis bei jo draugė J. P.. Vienu metu ji kartu su K. J. rūkė balkone, kai prie balkono priėjo keletas K. J. draugų bei pasikvietė išeiti į lauką. Jos abi išėjo į kiemą prie pat įėjimo į laiptinę, ten susitiko su 3-4 atėjusiais draugais, su jais kalbėjosi. Po to K. J. su draugais susiginčijo, tarpusavyje susistumdė. Tuo metu prie jų dar priėjo daugiau merginų ir vaikinų, tačiau iš kur šie atsirado ir kiek konkrečiai jų buvo, ji nurodyti negali. Visi tarpusavyje stumdėsi, ginčijosi. Iš pradžių visi stumdėsi prie įėjimo durų, o po to ir toliau nuo laiptinės, kieme. Įvykio vakarą ji su K. J. buvo panašiai apsirengusios ir atrodė labai panašiai, tik K. J. yra už ją šiek tiek stambesnė. Vieną momentą K. J. buvo dingusi jai iš akiračio ir, jos nuomone, kaltinamasis D. K., sumaišęs ją su K. K., sugriebė ją už rankų ir kelis kartus kumščiu smogė į galvą, pataikydamas į kaktą, lūpas. Nuo kažkurio smūgio ji suklupo, tada D. K. dar kartą sudavė jai smūgį kumščiu į veido sritį, nuo ko ji pagriuvo ant žemės ir prarado sąmonę ir ne viską prisimena. Pamena policiją, greitąją medicinos pagalbą, tačiau neprisimina, kaip grįžo namo. Niekas, išskyrus minėtą vyriškį, jai jokių smūgių sudavė, nes, kai išėjo į kiemą su K. J., pastaroji konfliktavo su minėtais asmenimis, o ji nesikišo, nes tų asmenų nepažinojo. Tą vakarą ji buvo išgėrusi, tačiau jautėsi gerai. Po minėto įvykio ji gydėsi ligoninėje, kur buvo operuota. Kaltinamasis po įvykio nebuvo su ja susisiekęs. Reiškia civilinį ieškinį 3294,47 Lt turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro patirtos išlaidos vaistams ir negautos pajamas, kurios būtų gautos, jei sveikata nebūtų sužalota. Taip pat ji reiškia 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Iš specialisto išvados Nr. KG 135/10 (03) matyti, kad E. J. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, didelė poodinė dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruva, abiejų lūpų kairės pusės kraujosruvos bei apatinės lūpos odos nubrozdinimas, daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų žastų ir dilbių srityje, poodinės kraujosruvos kryžkaulio ir juosmens kairėje pusėje, dėl ko E. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 21-22).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 45/11 (03) matyti, kad didelė poodinė - minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje veido pusėje galėjo gautis E. J. veidu atsitrenkus į šaligatvį ar asfalto dangą. Muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje ir didelė dešinės veido pusės poodinė - minkštųjų audinių kraujosruva E. J. galėjo būti padaryta tuo pačiu metu. Visi specialisto išvadoje Nr. KG 135/10 (03) nurodyti E. J. sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vieno suduoto smūgio nugriuvus ant šaligatvio, nes E. J. taip pat buvo padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų rankų žastuose ir dilbiuose (būdingos spaudimui rankų pirštų galais), nedidelis puslankio formos kairio dilbio odos nubrozdinimas (būdingas piršto nago poveikiui) bei kraujosruvos juosmens ir kryžkaulio srityje. Nesunkų sveikatos sutrikdymą E. J. sukėlė supūliavusi kaktos muštinė žaizda ir hematoma (poodinė kraujosruva) - tiek vertinant kartu, tiek atskirai, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b.l. 126-127).

Liudytoja L. S. parodė, kad įvykio metu, vakare, ji stovėjo prie savo namo - Statybininkų pr. 22, pirmosios laiptinės su šunimi. Matė, kad kieme vyko muštynės. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ji matė, kaip iš antrosios laiptinės išbėgo vyriškis – kaltinamasis D. K., kuris trenkė nukentėjusiajai į galvą ir mergina nukrito. Smūgis buvo maždaug iš pusės metro atstumo. Kaimynas D. Č. pribėgo pakelti nukentėjusiąją, tuo metu šalia jau buvo ir atvykę policijos pareigūnai. Ji nukentėjusiosios nepažįsta ir negali pasakyti, ar mergina dalyvavo muštynėse. Ji matė, kad merginos veidas buvo visas kruvinas.

Liudytojas L. K. parodė, kad 2010 m. rudenį, vakare, išgirdęs triukšmą lauke, išėjo į savo balkoną. Kieme buvo daug asmenų, kurie tarpusavyje mušėsi. Muštynės vyko tarp kieme stovėjusių automobilių. Matė, kad iš laiptinės išbėgo kaimynas D. K., kuris pradėjo kieme buvusius asmenis skirti, juos vaikyti, šaukė, kad nedaužytų automobilių. Tuo metu D. K. iš už nugaros išlindo nukentėjusioji ir D. K. trinktelėjo jai. Jo nuomone, D. K. merginai trenkė instinktyviai, kuomet ji priėjo pastarajam iš už nugaros, o jis, besisukinėdamas, rankomis bandė išskirstyt besimušančius asmenis. Policijos pareigūnai į kiemą įvažiavo maždaug tuo pačiu metu, kuomet į kiemą išbėgo D. K.. Nuo smūgio nukentėjusioji nukrito ant žemės ir neatsistojo, jai padėti pribėgo kita moteris. Jis D. K. pažįsta, nes anksčiau kartu gyveno viename name ir šiuo metu vėl jie yra kaimynai. D. K. galimą apibūdinti tik gerais žodžiais. Jis D. K. negina ir neužtaria, tiesiog pasakoja, ką iš tiesų matė kieme pro savo balkoną. K. J. yra kaimynė, jos bute nuolat vyksta išgertuvės, kyla konfliktai bei muštynės.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis įvykio nematė, tik iš dukros E. J. sužinojo, kad ji buvo sumušta ir matė, kad dukros galva buvo sutinusi. Dukra jam pasakojo, kad Statybininkų pr. 22 namo kieme, prie laiptinės, jai būnant su drauge Karolina bei kitais asmenimis, išbėgęs namo gyventojas D. K. trenkė Karolinai, ji nukrito ant žemės, tada E. J. puolė pagelbėti draugei, o D. K. stvėrė nukentėjusiąją ir ėmė ją daužyti. Dukra pasakojo, kad D. K. yra konfliktiškas, mėgsta įvesti savo tvarką.

Liudytojas I. A. (I. A.) parodė, kad jam dirbant Klaipėdos apskrities VPK PR 1 kuopos 1 būrio vadu su kolega A. B., 2010-11-12, vakare, tikslaus laiko neprisimena, gavo pranešimą, kad prie Statybininkų pr. 22 namo, kieme, vyksta muštynės. Nuvykus pagal iškvietimą, pamatė, kaip didelė žmonių grupė tarpusavyje mušėsi, stumdėsi. Jis matė, kaip vyriškis – D. K. - staigiai sudavė merginai vieną smūgį, po ko mergina iš karto nukrito. Smūgis buvo stiprus, nes minėta mergina nukrito ant žemės ir nesikėlė, po to ji buvo išvežta į ligoninę. Kaltinamąjį D. K. sulaikė kolega A. B..

Liudytojas A. B. parodė, kad jam dirbant Klaipėdos apskrities VPK PR 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu su kolega I. A., gavo pranešimą, kad Statybininkų pr. 22 namo kieme vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, prie namo pamatė didelę grupę žmonių, kurie vienas su kitu ginčijosi. Matė, kaip prie nukentėjusiosios priėjęs D. K. vieną kartą trenkė ranka merginai per veidą, tuomet nuo smūgio mergina nukrito, o D. K. buvo sulaikytas. Jis įvykį matė, stovėdamas apie 10 metrų atstumu nuo vykusio konflikto. Sulaikytas D. K. aiškinio, kad viskas įvyko dėl to, kad dėl vykusių kieme muštynių jo automobilis buvo įbrėžtas, po kiek laiko D. K. nieko nebeaiškino dėl įvykio aplinkybių. Mergina stovėjo viduryje gatvės, apšvietimas buvo geras, todėl jis gerai matė kas vyksta ir matė, kad D. K. į lauką buvo išėjęs vasariškai apsirengęs, nors tuo metu lauke buvo žiema.

Liudytoja K. J. parodė, kad 2010-11-12, vakare, į namus, esančius Statybininkų pr. 22-44, buvo atėjusi draugė E. J.. Tuo metu namuose buvo mama, pusbrolis M. J. ir jo draugė. Ji kartu su E. J. išėjo į balkoną parūkyti. Prie balkono priėjo keletas vaikinų, tarp kurių buvo kaimynas Edgaras, ir paprašė išeiti į kiemą pasikalbėti. Kieme buvo daug žmonių, vaikinų ir merginų buvo apie dešimt, jų visų nepažinojo, matėsi iš elgesio, kad yra neblaivūs. Ji kalbėjosi su kaimynu Edgaru, kiti asmenys į pokalbį nesikišo. Vienu metu tarp jos ir merginų prasidėjo žodinis konfliktas. Visi pradėjo šūkauti, stumdytis tarpusavyje. Pradžioje visi stumdėsi prie įėjimo durų, o po to ir toliau nuo laiptinės. Tą vakarą jos abi su E. J. vilkėjo vienodus drabužius ir atrodė labai panašiai. Tuomet ji pamatė, kaip iš namo laiptinės išbėgo kaimynas D. K.. Ji prisimena, kad bėgo link savo laiptinės bei matė, kaip D. K. ėjo link jos, po to D. K. trenkė jai ir matė, kad kaltinamasis sukosi trenkti E. J.. Ji nematė paties smūgio, pati atsipeikėjo tik greitosios pagalbos automobilyje, vežama į ligoninę. Negali nurodyti, kaip buvo sumušta E. J.. Jos ir D. K. tarpusavio santykiai yra blogi, vyko nesutarimai, D. K. ją susitikęs laiptinėje nuolat užkalbina ir kabinėjasi, taip pat grasina. Neneigia, kad jos bute vykdavo išgertuvės ir kelis kartus dėl to yra atvykusi policija.

Liudytoja J. P. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį, vakare buvo atėjusi į svečius pas K. J., ten gėrė vyno. K. J. bei E. J. per balkoną kažkas pakvietė išeiti į kiemą, nes norėjo pasikalbėti. Merginos išėjo, o ji kartu su K. J. mama ir pusbroliu pasiliko namuose. Kieme tarp buvusių asmenų kilo konfliktas, prasidėjo ginčai, tuomet ir ji su K. J. mama nusileido į apačią. Ji matė, kad iš namo antrosios laiptinės į kiemą išbėgo K. J. kaimynas D. K.. Tuo metu K. J. ir E. J. nuo jos buvo netoliese ir ji matė, kaip D. K. pribėgo prie merginų ir trenkė K. J. ir E. J.. Buvo tamsus paros metas, todėl negali pasakyti, kuriai merginai D. K. trenkė pirmiau. E. J. nuo smūgio pargriuvo ant žemės, bėgo kraujas. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir visus susodino į tarnybinius automobilius.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos tyrimui pateiktos nukentėjusiosios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti E. J. padaryti kūno sužalojimai (t 1., b.l. 128-137).

Aptarti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolas, alkotesterio parodymų kvitas, akistatos protokolas leidžia daryti išvadą, kad D. K. kaltė dėl E. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. K. iš dalies pripažino savo kaltę ir teismo posėdžio metu parodė, kad trenkė E. J.. Tačiau kaltinamasis neigia tai daręs tyčia iš chuliganiškų paskatų ir parodė, kad norėdamas nustumti prie jo automobilio besistumdančius jaunuolius, jis iš už nugaros išgirdo žodžius: „mušti“, todėl jis instinktyviai užsimojęs ranka trenkė tariamam užpuolikui ir tik atsisukęs pamatė, kad tai buvo mergina, kurios sužaloti jis tikrai nenorėjo. Šie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji E. J. parodė, kad kieme tarp merginų ir vaikinų vyko susistumdymas, kurio metu, jos nuomone, kaltinamasis D. K., sumaišęs ją su K. J., kuri tą dieną buvo panašiai apsirengusi, sugriebė ją už rankų ir kelis kartus kumščiu smogė į galvą, po ko ji pagriuvo ant žemės. Tokie pat nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje: jos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su kaltinamuoju metu. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis pats puolė prie jos ir prieš suduodamas smūgį, matė, kad ji yra mergina. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais bei išsamiais nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją panaudoto smurto apimties. Be to, liudytojai – policijos pareigūnai I. A. ir A. B., parodė, kad pagal iškvietimą atvykę prie Statybininkų pr. 22 namo, matė jog kieme tarp jaunuolių vyksta konfliktas, kurio prie nukentėjusiosios priėjęs D. K. trenkė jai ranka per veidą. Netikėti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Tokias įvykio aplinkybes bei nukentėjusiosios, liudytojų – policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kartu su nukentėjusiąja buvusios K. J. bei įvykį iš šalies mačiusių J. P., L. S. parodymai. Liudytoja K. J. parodė, kad ji matė, kaip iš namo laiptinės išbėgo kaimynas D. K., kuris pribėgęs prie jos, trenkė jai ir sukosi trenkti E. J.. Tokius liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojos J. P. bei L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jos matė, kaip D. K. trenkė K. J. ir E. J.. Teismas mano, kad liudytojos K. J., J. P., L. S. neturi jokio asmeninio suinteresuotumo, motyvo apkalbėti D. K. ir nepagrįstai apkaltinti jį nusikaltimo padarymu. Specialisto išvadose, kuriose konstatuoti nukentėjusiosios E. J. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadose. Iš papildomos specialisto išvados Nr. PG 45/11 (03) matyti, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą E. J. sukėlė supūliavusi kaktos muštinė žaizda ir hematoma (poodinė kraujosruva) - tiek vertinant kartu, tiek atskirai, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b.l. 126-127). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. K. parodė, kad matė kaip D. K. iš už nugaros išlindo nukentėjusioji ir D. K. trinktelėjo jai. Jo nuomone, D. K. merginai trenkė instinktyviai, kuomet ji priėjo pastarajam iš už nugaros, o jis besisukinėdamas rankomis bandė išskirstyt besimušančius asmenis. Tokie liudytojo L. K. parodymai teismo vertintini kaip neatitinkantys kitų byloje nustatytą aplinkybių, be to, kaip minėta anksčiau, tiek liudytojai – policijos pareigūnai I. A., A. B. bei liudytojos J. P., L. S., K. J. parodė, kad D. K. pats priėjo prie E. J. ir trenkė jai į veidą, stovėdamas atsisukęs priešais nukentėjusiąją.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis D. K. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, smogė kumščiu vieną smūgį E. J. į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusiajai nugriuvus veidu į asfaltą, pastarajai buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje ir didelė poodinė dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruva, tokiu būdu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą D. K. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgį nukentėjusiajai, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. K. dėl mažareikšmės dingsties sudavė smūgį E. J.. Tokios kaltinamojo D. K. elgesio paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis smūgį nukentėjusiajai sudavė siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė dėl chuliganiškų paskatų, be jokio preteksto užpuolė ir sužalojo nukentėjusiąją, taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Įvykio pradžią lėmė ne nukentėjusios veiksmai, o dar prieš įvykį kaltinamojo subrandintas nusistatymas prieš kieme besiginčijančius asmenis, noras pademonstruoti savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenų, tiek prieš visuomenę apskritai. Visa tai patvirtina chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymio, buvimą kaltinamojo veikoje. Veika kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, nes toks kaltinamojo elgesys parodė elementarių elgesio normų nepaisymą, visuomenės tvarkos nesilaikymą, aiškią nepagarbą žmogui. Nukentėjusioji buvo sužalota dėl chuliganiškų paskatų, tarp jos ir kaltinamojo jokių santykių, kurie galėtų sąlygoti kitas nukentėjusiosios sumušimo paskatas, nebuvo, todėl veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Pateikiant įtarimą ir kaltinamajame akte padaryta akivaizdi rašymo klaida – klaidingai nurodyta, kad E. J. buvo sumušta bei sužalota 2009-11-12, nors visa bylos medžiaga ir proceso dalyvių parodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2010-11-12. Tokia rašymo klaida nesąlygoja būtinumo keisti kaltinimą, ši akivaizdi klaida gali būti ištaisyta nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui..

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinė, vienas apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į tai, kad nusikalstama veika kaltinamasis padarė žalą nukentėjusiajai, kurios iki šiol neatlygino, į kaltinamojo asmenybę: D. K. yra anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, dirba. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kurioje jis dirba, pateiktos charakteristikos matyti, kad D. K. charakterizuojamas teigiamai, jokių nuobaudų tarnyboje neturi. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. skiriant už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba, darbovietė jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., kaltinamajam D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Siekiant D. K. padėti laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys dėl 3294,74 turtinės žalos, kurio dalį, t.y. 346,74 Lt sudaro patirtos išlaidos sveikatos gydymui, vaistams, o 2948,00 Lt – tai patirtas piniginis nuostolis dėl negautų pajamų. Nukentėjusioji pateikė patirtų išlaidų gydymui, vaistams pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus ir turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus, ir tokia išleista pinigų suma pagal patirtus sužalojimus, yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad ši nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis – 346,74 dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta, todėl tenkintina. Kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą – 346,74 Lt. Likusi civilinio ieškinio dalis turtinei žalai atlyginti, t.y. 2948,00 Lt už negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei būtų nepatyrusi sužalojimų ir toliau būtų dirbusi padavėja, yra nepagrįsta jokiais byloje esančius dokumentais. Nukentėjusioji pateikdama civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jos darbinės pajamos, atskaičiavus mokesčius, į mėnesį sudarė 200,79 Lt, o pagrindinės pajamos yra arbatpinigiai, kurių per mėnesį gauna apie 1500 Lt, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ji dėl minėto įvykio mėnesį ir 22 dienas buvo nedarbinga, prašo priteisti per tą laikotarpį negautas pajamas – 2948 Lt. Tačiau šį ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų nukentėjusioji nepateikė, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestina.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo D. K. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai E. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, baimę, įvairių nepatogumų – buvo sužalotas veidas, buvo atlikta operacija, skaudėjo galvą, buvo jaučiamas stiprus vidinis išgyvenimas, emocinė depresija – teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai E. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajai, kuri neatlyginta, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, pragyvena iš gaunamo nedidelio darbo užmokesčio. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – D. K. dirba, tačiau pajamos nėra didelės. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas E. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. J.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1465,62 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios E. J. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Nukentėjusiosios E. J. patirtos 2000 Lt atstovavimo išlaidos, 858 Lt kelionės išlaidos iš Londono į Klaipėdą ir atgal - pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo D. K. priteistina nukentėjusiosios E. J. naudai 2000 Lt patirtos atstovavimo išlaidos, 858 Lt patirtos proceso (kelionės) išlaidos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. 3 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš D. K. 346,74 Lt žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. J.. Kitą E. J. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios E. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš D. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą E. J.. Kitą E. J. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1465,62 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti šią žalą iš D. K..

Priteisti iš D. K. E. J. 2000 Lt jos atstovavimo išlaidoms atlyginti, 858 Lt proceso – kelionės - išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Adolfina Simaitienė