Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Rimo Juodžio 2009 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnyboje 2008-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01377-08 pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymius, t.y., dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

S. K., 2009-04-30 įteiktas pranešimas apie įtarimą, iš kurio matyti, kad S. K. įtariamas tuo, jog 2008 m. birželio 17 d., apie 19.36 val., Vilniuje, Algirdo – Panerių g. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodamas jam automobilį VW „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 52, 53, 196 punktų reikalavimus, t. y. išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio autobuso MB 0404, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J. ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu žuvo a/m VW „Passat“ keleivė M. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei nukentėjo O. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. S. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Apklaustas įtariamuoju S. K. dėl veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažino kaltu ir parodė, kad 2008 m. birželio 17 d., apie 19.36 val., vairavo jam priklausantį automobilį VW „Passat“. Važiavo kartu su savo uošve O. K. ir jos motina M. K., kurios sėdėjo galinėje sėdynėje. S. K. važiavo šalutiniu keliu ir artėdamas prie Panerių – Algirdo g. sankryžos žiūrėjo į dešinę, kad įsitikintų, ar iš tos pusės neartėja joks automobilis. Kadangi vaizdą iš kairės pusės jam užstojo kelio ženklai, jis laiku nepastebėjo Panerių gatve nuo stoties link jo artėjančio autobuso. Eismo įvykio išvengti jam nepavyko ir autobusas su priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę. Teigia, jog savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta pilnai, su nukentėjusiąja ir jos giminėmis susitaikė, jų atsiprašė. Prašė ikiteisminį tyrimą, jiems susitaikius, nutraukti ( b. l. 89-90 ).

Apklausta liudytoja O. K. parodė, kad ji kartu su savo mama M. K. ir žentu S. K., pastarojo vairuojamu a/m VW „Passat“, 2008-06-17, važiavo Algirdo gatve link Panerių. Ji su mama sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Patarosios teigimu, paaiškinti kokiomis aplinkybėmis įvykio autoįvykis, ji negali, nes įvykio metu buvo praradusi sąmonę bei atmintį. Tačiau, kaip nukentėjusioji, ji S. K. jokių pretenzijų dėl įvykio neturi, pastarasis jos atsiprašė, patirtą žalą atlygino, ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti, jiems susitaikius ( b. l. 31-32 ).

O. K. 2008-10-03 nutarimu byloje pripažinta nukentėjusiąja ( b. l. 33 ).

Apklaustas liudytoju O. L. parodė, kad dėl 2008-06-17 eismo įvykio, kurio metu žuvo jo mama M. K., paaiškinti nieko negali, nes jo nematė. Tačiau nurodė tai, kad tą pačią dieną, iki tiriamo įvykio, jis važiavo kartu su mama, savo seserimi O. K. ir dukterėčios vyru S. K., šio vairuojamu automobiliu iki Naugarduko gatvės, kur jam išlipus pastarieji nuvažiavo toliau. Apie įvykį jam pranešė jo dukterėčia, t. y. S. K. žmona. Teigia, kad dėl mamos žūties automobilio vairuotojui S. K. pretenzijų neturi, patirta turtinė ir neturtinė žala jam atlyginta, ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti ( b. l. 38-39 ).

O. L. 2008-12-12 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju ( b. l. 40 ).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3 NVT skyriaus prokuroras Rimas Juodis 2009-05-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. Juodžio 2009-05-22 nutarimą.

Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog įtariamasis S. K. padarė sunkų nusikaltimą : visų pirma, teismas nurodė ne tą įstatymą, kuris S. K. inkriminuotas, antra, jeigu nutartyje padaryta techninė klaida, tai S. K. inkriminuotas BK 281 str. 5 d. – yra neatsargus nusikaltimas ir nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 38 str., BPK 212 str. 5 p., 214 str. 2 d., pagrindas buvo.

Pareiškėjas nesupranta ir teismo išvados dėl galimumo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ( pagal BK 37 str. ), taikant BK 38 str., kadangi tai visiškai skirtingi asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatyti skirtinguose straipsniuose, be to, prokuroro netarime dėl veikos mažareikšmiškumo nepasisakyta.

Mano, kad teismo reikalavimas ieškoti eismo įvykio metu žuvusiosios M. K. artimus giminaičius tam kad juos pripažinti nukentėjusiais, taip pat nepagrįstas, nes, pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. K. turi du vaikus – tai O. K. ir O. L. ( b. l. 49 ), kurie ikiteisminio tyrimo metu pripažinti nukentėjusiaisiais. Be to, ir pats įtariamasis S. K. yra susijęs tampriais giminystės ryšiais su nukentėjusiaisiais bei žuvusiąja M. K. : nukentėjusiojo O. L. dukterėčia E. K. yra įtariamojo S. K. žmona ( b. l. 39 ). Todėl kaip mano prokuroras, dėl M. K. žūties, nukentėjusiųjų asmenų teisės ir interesai pažeisti nebus.

Išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius įtariamojo S. K. paaiškinimų, daroma išvada, jog prokuroro skundas tenkintinas, Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2009-05-29 nutartis naikintina ( BPK 442 str. ).

LR BK 38 str. 1 d. pasakyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3 ) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Analizuojant teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad S. K. yra įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. padarymu, kuris pagal įstatymą priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai ( BK 281 str. 7 d. ). Įtariamasis S. K. dėl visų jam inkriminuojamos veikos esminių aplinkybių prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, be to, sprendžiant iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymų savo noru pašalino padarytą žalą bei su pastaraisiais susitaikė. Šį faktą patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir byloje esantis susitaikymo protokolas ( b. l. 101 ). Be to, tai, kad įtariamasis S. K. praeityje neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, dirba, nusikaltęs gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą, duoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi egzistuoja visos LR BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos, kurioms esant įtariamajam S. K. gali būti pritaikytas LR BK 38 str., t. y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nukentėjusiaisiais šioje byloje nustatyta tvarka pripažinti abu žuvusiosios M. K. vaikai, t. y. O. K. ir O. L., kurie nukentėjusiųjų statusą įgijo esant faktiniam ir juridiniam pagrindams ( b. l. 49, 33, 40, BPK 28 str. 1 d. ). Tuo tarpu žuvusiosios vyras – V. K., gim. 1933 m., akivaizdu jog į nukentėjusiojo statusą šioje byloje, nepretendavo, prašymo jį pripažinti nukentėjusiuoju, nerašė, be to, kaip parodė teismo posėdyje įtariamasis S. K., žuvusiosios sutuoktinis, 2009 m. pavasarį mirė. Šia aplinkybę patvirtina pažyma : V. K., gim. 1933 m., mirė 2009-03-30 ( b. l. 103 ). Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties argumentas, kad neva tai byloje nėra surinkta duomenų apie žuvusiąją M. K., iš kurių būtų galima spręsti ar nėra kitų artimų giminaičių, kurie taipogi galėtų būti pripažinti nukentėjusiaisiais ( pvz. sutuoktinis, vaikai ), yra nepagrįstas, nes tuo atveju kai asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo, kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių ( BPK 38 str. ), šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – žuvus M. K., jos, kaip nukentėjusiosios teises, perėmė sūnus O. L. ( b. l. 38-40 ).

Taigi, priešingai skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties argumentams, darytina išvada, jog prokuroras teisingai nustatė ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal LR BK 38 str. 1 d. pagrindą ir sąlygas, todėl netvirtinti jo 2009-05-22 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamojo S. K. atžvilgiu, susitaikius jam su nukentėjusiaisiais O. K. ir O. L., nėra jokio procesinio pagrindo ( BPK 212 str. 1 d. 5 p., 214 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą : patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Rimo Juodžio 2009 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01377-08, kaltininkui S. K., a/k (duomenys neskelbtini) susitaikius su nukentėjusiaisiais O. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir O. L., a/k (duomenys neskelbtini)

Nutartis galutinė ir neskundžiama.