- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2-607-848/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16314-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V., A. R., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, Ramunei Beržinskienei, Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., ieškovės atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovės atstovui advokatui A. D. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei J. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys byloje V. V., A. R., Kauno miesto savivaldybės administracija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad dviejų kambarių 50,93 kv. m. butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė J. Ž. nuosavybė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5). Ieškovė bei jos atstovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. Ž.. Su A. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) abiems būnant solidaus amžiaus, santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš pirmos santuokos ieškovė turi du vaikus dukrą V. V. ir sūnų A. R.. Miręs sutuoktinis kitoje santuokoje susilaukė dukters J. V.. Prasidėjus butų privatizacijai, nesant galimybės privatizuoti buvusiam sutuoktiniui A. R. skirto buto, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė garantinį raštą, kuriuo valstybė įsipareigojo (duomenys neskelbtini) nuomininkams, t.y. J. Ž., V. V. ir A. R. ne vėliau kaip iki 2009-01-01 suteikti kitas didesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurių dalis, atitinkanti nuomotų patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį nuomininkai privalės išsipirkti rinkos kaina, valstybės garantijos turėtojai buvo J. Ž., V. V. ir A. R.. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 0,98953 dalys atitenka nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) nuomininkams J. Ž. ir jos šeimos nariams, V. V. ir A. R., neatlygintinai nuosavybėn, o už likusias 0,01047 dalis, kurių vertė 2000 Lt, nuomininkai turės sumokėti per 10 metų nustatyta tvarka, t.y. butą (duomenys neskelbtini) ieškovei apmokėjo valstybė, kaip kompensaciją už valstybės išperkamą butą (duomenys neskelbtini). Minėto buto nuomininkai buvo ieškovė ir jos vaikai, kurie buvo Valstybės garantijos turėtojai. Mirusysis A. Ž. nebuvo valstybės garantijos turėtojas ir nuosavybės teisių neįgijo, todėl butas (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė bei jos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovės tėvas su sutuoktine J. Ž., jos vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant įstatymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo Kauno miesto savivaldybės administracija nupirko ir neatlygintinai perdavė pirkėjos šeimos nuosavybėn butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje pirkėju buvo įrašyta J. Ž.. Naujame bute apsigyveno abu sutuoktiniai J. Ž. ir A. Ž.. A. Ž. į valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, įrašytas nebuvo, tačiau tai nekeičia esmės, nes šios garantijos tikslas buvo įvertinti grąžinamo buto būklę, vertę, įvertinti kokį vertės skirtumą reikės sumokėti gaunantiems būstą gyventojams. Neatlygintinai perduotas butas buvo perduotas J. Ž. ir A. Ž., kaip sutuoktinių, šeimai. Nei J. Ž., nei A. Ž. vaikai, tėvams esant gyviems, į tėvų turtą jokių nuosavybės teisių neturėjo. A. Ž. buvo J. Ž. šeimos nariu, tai reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.), nežiūrint to, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė viena sutuoktinė J. Ž.. 2000 Lt buvo mokamos iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal ieškovės nurodytą įstatymą lėšos gautos vieno sutuoktinio kaip žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo atveju buvo suteikta parama sutuoktinių šeimai, ne vienai Ž. (b.l.80-82).
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), ieškovė J. Ž. įgijo pagal trišalę 2007-08-03 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės (pirkėjos), G. P. (pardavėjos) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos. Šį butą ieškovei ir tuomet jos šeimos nariams V. V. ir A. R. pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-30 įsakymą (duomenys neskelbtini) nupirko Kauno miesto savivaldybės administracija iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės tam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Ieškovei J. Ž. ir jos šeimos nariams V. V. ir A. R., kaip buvusiam savininkui nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžinto buto (duomenys neskelbtini), nuomininkams buvo suteikta 2005-10-24 Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią valstybė (garantas) įsipareigojo buto (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams (valstybės garantijos turėtojams) suteikti kitas didesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, jie privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Tretysis asmuo V. V. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai (b.l.98, 105, 114, 117, 124).
Tretysis asmuo A. R. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.85-86, 89, 108-111, 118).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Ž. ir jos šeimos nariams V. V. ir A. R. valstybės vardu išduotas valstybės garantinis dokumentas – valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybė (garantas) įsipareigojo savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams (valstybės garantijos turėtojams) ne vėliau kaip iki 2009-01-01 suteikti kitas didesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurių dalis, atitinkanti nuomotų patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, nuomininkai privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Valstybės garantijos turėtojais nurodyti J. Ž. (nuomininkė), V. V. (duktė), A. R. (sūnus) (b.l.18). 2007-08-03 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės (pirkėjos), G. P. (pardavėjos) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (b.l.19-23). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis A. Ž. (b.l.6, 8). Pareiškimą apie palikimo priėmimą Kauno m. 14-ajam notarų biurui pateikė įstatyminiai įpėdiniai J. Ž. ir J. V. (b.l.7).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu įrodinėja, jog butas, jai, kaip valstybės garantijos turėtojai, priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog butas neatlygintinai perduotas buvo J. Ž. ir A. Ž., kaip sutuoktinių, šeimai. A. Ž. buvo J. Ž. šeimos nariu, tai reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.), nežiūrint to, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė viena sutuoktinė J. Ž.. 2000 Lt buvo mokamos iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) trišalę pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės, kaip pirkėjos, G. P., kaip pardavėjos, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą ieškovei ir jos šeimos nariams V. V. ir A. R. pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-30 įsakymą Nr.A-2625 nupirko Kauno miesto savivaldybės administracija iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės tam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės garantijas, jų vykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas Nr. VIII-792, priimtas 1998 m. birželio 16 d. (toliau Kompensacijų įstatymas). Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5, 6 dalies nuostatas valstybės garantija išduodama nuomininkui ir jo šeimos nariams, kurie ją pasirašo ir tampa garantijos turėtojais, iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra paveldima.
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotos 2005-10-24 Valstybės garantijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valstybės garantiją pasirašė ir jos turėtojais tapo ieškovė bei jos dukra V. V. ir sūnus A. R. ( b. l.18). Kompensacijų įstatymo 9 str. 6 d. nustatyta, kad iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė visiems valstybės garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kompensacijų įstatymo 9 str. 8 d. numato valstybės garantijų turėtojų teisę savo turimą reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, perleisti kitiems asmenims. Prieš sudarant 2007-08-30 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė J. Ž., V. V. ir A. R., siekdami sudaryti buto pirkimo sutartį, susitarė, kad butą (duomenys neskelbtini), pirktų savo vardu J. Ž., todėl laikytina, kad tokiu susitarimu V. V. ir A. R. laisva valia iš esmės perleido ieškovei J. Ž. savo reikalavimo teisę, atsirandančią iš 2005-10-24 valstybės garantijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-10-24 valstybės garantinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojams valstybės vardu suteikti įsipareigojimai visiškai buvo įvykdyti sudarius 2007-08-03 susitarimą ir trišalę 2007-08-03 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė J. Ž. nuosavybės teise įgijo didesnės vertės butą (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį 191 000 Lt vertės buto (duomenys neskelbtini), 0,98953 dalis, kuri atitiko anksčiau nuomoto buto (duomenys neskelbtini), vertę (189 000 Lt) ieškovei buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, o likusias 0,01047 dalis, kurių vertė 2000 Lt, ieškovė įgijo išsimokėtinai, sumokėdama 10 proc. sumos iki 2007-08-03 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusią sumą 1800 Lt ieškovė padengė iki 2008-01-07. Teismo nuomone ieškovės J. Ž. teisė nuomoti savininkams nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintiną butą (duomenys neskelbtini) buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, kaip ir reikalavimo teisė į 2005-10-24 valstybės garantiją Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovė, butas (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas pirmojo ieškovės sutuoktinio A. R. darbovietės. Po ištuokos su A. R. 1977 m., buvęs sutuoktinis paliko namus, o ieškovė su vaikais ir toliau liko gyventi R. šeimai skirtame bute. Atsižvelgiant į tai ir valstybės garantija buvo suteikta grąžintino nuomojamo buto nuomininkams. A. Ž. nebuvo nei nuomojamo buto nuomininkas, nei valstybės suteiktos garantijos turėtojas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė santuoką su A. Ž. sudarė tik (duomenys neskelbtini), o grąžintinas butas, kurio nuomininkė buvo ieškovė, R. šeimai buvo skirtas žymiai anksčiau. Šios aplinkybės, jog grąžintinas butas buvo skirtas R. šeimai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai atmestini atsakovės argumentai, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas Ž. šeimai. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes A. Ž. nebuvo valstybės garantijos turėtoju.
Darytina išvada, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų konstatuoti priešingai. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog 2000 Lt buvo mokami iš bendrų lėšų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atmestini kaip neįrodyti ir šie atsakovės argumentai (CPK 178 str.).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei tuo, jog ieškovės reikalavimo teisė į 2005-10-24 valstybės garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, teismas daro išvadą, kad butą (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise vykdant teisės aktų pagrindais ir tvarka suteiktą ir jai asmeniškai priklausiusią reikalavimo teisę į 2005-10-24 valstybės garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 100 Lt žyminį mokestį (b.l.36), 300 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (b.l.123), 38,50 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas (NTR išrašai, b.l.25-26). Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai ieškovei priteistinos 340,11 Eur bylinėjimosi išlaidos (100 Lt + 38,50 Lt = 138,50 Lt/40,11 Eur, 300 Eur + 40,11 Eur = 340,11 Eur).
Taip pat valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 14,90 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe dviejų kambarių 50,93 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 340,11 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 14,90 Eur (keturiolika eurų 90 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.