- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-24513-1019/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16200-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – S. M. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo mamos G. Š. (gimimo data: (duomenys neskelbtini); mirties data: (duomenys neskelbtini); asmens kodas: (duomenys neskelbtini) mirties dieną tinkamai palikimą (įskaitant ir visas registruotas jos vardu akcijas) priėmė sūnus K. Š., pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra mirusios mamos ir mirusio tėvo santuokinis sūnus. Pareiškėjas po mamos mirties paveldėjimą priėmė, tačiau netikėtai (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo laišką iš AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mamos ir tėvo akcijų ir dividendų pervedimo, ko pasėkoje pareiškėjas nebuvo paveldėjęs mamos ir tėvo akcijų, o paveldėjimo terminas yra senai praleistas. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių akcijos nebuvo nustatytos ir įregistruotos antstolio turto apyraše, todėl apie šias akcijas pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas siekia tinkamai priimti mamos ir tėvo akcijas ir jas paveldėti, bei gauti naudą iš dividendų, todėl ir teikia šį pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Mamos vardu yra įregistruota (duomenys neskelbtini) turimų privilegijuotų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“, o tėvo vardu yra įregistruota (duomenys neskelbtini) turimų privilegijuotų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Testamentų registrų duomenis iš tėvo pusės, tėvas testamento niekam neišdavė, todėl paveldėtojai nustatomi pagal įstatymą. Pagal Testamentų registrų duomenis iš mamos pusės, mama testamentą surašė S. M. P. Kito turto mamos vardu (be nurodytų akcijų) nėra registruota. Pareiškėjas yra vienas iš įpėdinių, kuris turi pirmumo teisę į turtą. Pareiškėjas, gavęs duomenis dėl akcijų, iš karto aktyviai ėmėsi priemonių, kad jas tinkamai perimtų. Dėl teisinių žinių stygiaus pareiškėjas nesusitvarkė paveldėjimo teisės liudijimo ir nepriėmė turto laiku, tačiau jį pradėjo valdyti faktiniu valdymu. Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl nežinomų priežasčių ir pačiam pareiškėjui nežinant, akcijos nebuvo įtrauktos į paveldimo turto apyrašą ir laiku nebuvo paveldėtos, kadangi jos nebuvo įregistruotos viešame akcijų registre. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir fakto nustatymo pagal įstatymą išdavimo į akcijas (įskaitant turtines teises). Be to, VĮ „Registrų centras“ informavo, kad: „Informuojame, kad vadovaujantis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) nuostatų 13 punktu, JADIS yra kaupiami duomenys apie mažųjų bendrijų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių narius, uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir viešųjų įstaigų dalininkus, todėl nėra galimybės išduoti duomenų apie akcinės bendrovės dalyvius.“ Vadovaujantis išdėstytu, mirus pareiškėjo tėvams, notarai negalėjo įtraukti nurodytų akcijų į paveldimą aprašą ir perleisti paveldėtojams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. M. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo palikimo pagal tetos G. Š. testamentą nepriėmė, nes mano, kad pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), jis labiau reikalingas nei suinteresuotam asmeniui.
Byloje dalyvaujantys asmenys apie posėdį informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. Š. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama G. Š., jos šeiminė padėtis – mirusi našle. G. Š. vaikai: V. R. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir K. Š.
Iš VĮ „Registrų centras“ 2024-04-11 Testamentų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas I. Š. buvo sudaręs oficialų testamentą, jo palikimą priėmė pareiškėjas ir sutuoktinė G. Š. Iš VĮ „Registrų centras“ 2024-04-11 Testamentų registro išrašo nustatyta, G. Š. yra sudariusi oficialųjį testamentą, tačiau testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo mamos G. Š. mirties tinkamai palikimą (įskaitant ir visas registruotas jos vardu akcijas) priėmė sūnus K. Š., pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Iš 2024-02-15 išrašų iš vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad I. Š. yra savininkas (duomenys neskelbtini) vnt. privilegijuotųjų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) vnt. privilegijuotųjų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2024-02-15 išrašų iš vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad G. Š. yra savininkė (duomenys neskelbtini) vnt. privilegijuotųjų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) vnt. privilegijuotųjų akcijų AB „(duomenys neskelbtini)“.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo mamos G. Š. vardu yra įregistruotų privilegijuotųjų akcijų, tačiau akcijos nebuvo nustatytos ir įregistruotos antstolio turto apyraše, todėl apie šias akcijas pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Testamentų registrų duomenis iš mamos pusės, mama testamentą surašė S. M. P. Kito turto mamos vardu (be nurodytų akcijų) nėra registruota. Pareiškėjas, gavęs duomenis dėl akcijų, iš karto aktyviai ėmėsi priemonių, kad jas tinkamai perimtų. Dėl teisinių žinių stygiaus pareiškėjas nesusitvarkė paveldėjimo teisės liudijimo ir nepriėmė turto laiku, tačiau jį pradėjo valdyti faktiniu valdymu. Suinteresuotas asmuo S. M. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo palikimo pagal tetos G. Š. testamentą nepriėmė.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus po jo mamos G. Š. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjas K. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po mamos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo K. Š. subjektinėmis teisėmis įforminant G. Š. palikimą.
Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, 55 Eur žyminio mokesčio permoka pareiškėjui grąžintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo mamos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. Š., paveldėjimo.
Grąžinti pareiškėjui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.