- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-349/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- I. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Jūratė Matonienė, Laimonas Šileris
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-2076-623/2008 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui I. O. , tretysis asmuo Vilniaus 16 notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė dėl pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1) pripažinti atsakovą I. O. netekusiu paveldėti pagal įstatymą palikėjos G. M.(O.), mirusios 2006 m. balandžio 10 d., turto dalies;
2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Reg. Nr. 18309, išduotą Vilniaus m. 16 notarų biuro notarės D. Jungevičienės;
3) panaikinti atsakovo vardu atliktą teisinę registraciją;
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto CMS atsakovas ir G. M.(O.) sudarė santuoką. 2006 m. kovo 29 d. atsakovas ir G. O. pateikė prašymą teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau nesulaukusi teisminio nagrinėjimo G. O. mirė. Atsakovas siekia tapti G. O. įpėdiniu pagal įstatymą, atsižvelgiant į tai, jog G. O. mirties momentu jie vis dar buvo susituokę ir jis kaip pergyvenęs sutuoktinis įgijo teisę paveldėti. Ieškovė teigė, jog jau prieš pateikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo jos dukra ir atsakovas daug metų faktiškai nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes gyveno su kita moterimi, buvo neištikimas. Taigi atsakovas neteko teisės paveldėti, kadangi buvo kreiptasi į teismą nutraukti atsakovo ir G. O. santuoką ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas buvo kaltas dėl santuokos nutraukimo. Be to, G. O. palikimą sudaro turtas, kuris palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek sodo pastatas, esantis sodų bendrijos (duomenys neskelbtini)., buvo įgyti iki santuokos su atsakovu. Būdama santuokoje G. O. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vardu ir kurį palikėja naudojo vien tik savo poreikiams tenkinti. Būdamas santuokoje atsakovas nepagerino palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto būklės bei neprisidėjo prie jo gausinimo, juo ir nesinaudojo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2006 m. balandžio 12 d. pateikdamas prašymą teismui grąžinti pateiktus dokumentus dėl santuokos nutraukimo elgėsi nesąžiningai, siekdamas nepagrįstai paveldėti G. O. turtą. Kadangi atsakovas neteko teisės paveldėti pagal įstatymą, atsakovas neturėjo teisės priimti ½ palikimo bei atlikti teisinės turto registracijos savo vardu.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog 2006 m. gegužės 15 d. Vilniaus m,. 16 notarės biure buvo užvesta paveldėjimo pagal įstatymą byla po jo sutuoktinės G. O. mirties. Atsakovas pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė įstatymų nustatytais terminais. Ieškovė notarų biuro neinformavo, kad yra ginčijama atsakovo paveldėjimo teisė, todėl atsakovui 2006 m. spalio 26 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teigia, jog sutuoktinis praranda paveldėjimo pagal įstatymą teisę tik tais atvejais, kai yra palikėjo kreipimasis į teismą su prašymu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir yra pagrindas nutraukti santuoką dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo, todėl CK 5.7 str. 1 d. negali būti taikoma, o atsakovas yra teisėtas įpėdinis pagal įstatymą. Be to, kartu su G. O. vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima. Nurodo, kad ir asmeninės nuosavybės teise palikėjai priklausantį turtą pergyvenęs sutuoktinis turi teisę paveldėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė J. M. yra mirusios atsakovo I. O. sutuoktinės G. O. motina. Todėl ieškovė yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. G. O. mirė 2006 m. balandžio 10 d., nepalikusi testamento, todėl 2006 m. balandžio 10 d. ieškovei, kaip antros eilės mirusiosios įpėdinei, atsirado pagrindas paveldėti pagal įstatymą. 1996 m. gegužės 2 d. mirusioji G. O. buvo sudariusi santuoką su atsakovu I. O. . 2006 m. kovo 29 d. sutuoktiniai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ši byla dėl santuokos nutraukimo buvo skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2006 m. balandžio 19 d., tačiau G. O. mirė. Taigi, iš sutuoktinių pateiktų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui procesinių dokumentų matyti, kad mirusiosios G. O. valia, išreikšta pareiškime teismui ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nutraukti santuoką nekeliant klausimo dėl sutuoktinio I. O. kaltės. Ir tai yra visiškai suprantama, nes kaip patvirtino ieškovės iniciatyva kviestas liudytojas S. K. , mirusioji G. O. apie du su puse metų iki savo mirties, esant nenutrauktai santuokai su atsakovu, faktiškai gyveno su liudytoju S. K. . Todėl teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje teismui nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl atsakovo I. O. kaltės kaip pagrindo nutraukti G. O. ir I. O. santuoką, nes šio pagrindo, kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo nenurodė ir pati mirusioji. G. O. taip pat nebuvo kreipusis į teismą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nustatymo, šiuo klausimu teismas nebuvo priėmęs sprendimo, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės apie buvusių sutuoktinių faktinį gyvenimą skyrium neturi teisinės reikšmės paveldėjimo teisiniams santykiams. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas nutraukti bylą dėl santuokos nutraukimo, taip pat neturi teisinės reikšmės paveldėjimo teisiniams santykiams, nes 2006 m. balandžio 10 d., mirus G. O. palikimas jau buvo atsiradęs, o šalių santuoka pasibaigusi. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2006 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir Nekilnojamo turto registro pažymėjimų matyti, kad visas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodytas turtas: tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), mirusiosios buvo įgyti iki santuokos su atsakovu, todėl laikytini mirusiosios G. O. asmenine nuosavybe, todėl visas šis turtas sudarė mirusiosios G. O. palikimą. Šis turtas, nesant kitų įstatyminių įpėdinių ir išlaikytinių, mirusiosios sutuoktinio atsakovo I. O. ir antros eilės įstatyminės įpėdinės mirusiosios motinos ieškovės J. M. paveldimas lygiomis dalimis. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti negaliojančiu 2006 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Reg. Nr. 18309, išduotą Vilniaus m. 16 notarų biuro notarės D.Jungevičienės ir panaikinti atsakovo vardu atliktą teisinę registraciją nėra pagrindo, todėl ieškovės ieškinys netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais motyvais:
1. Ieškovė neneigia, kad CK yra teisiniai pagrindai atsakovui paveldėti mirusiosios sutuoktinės turtą, tačiau teigia, jog esant tokioms aplinkybėms, kaip: faktinis santuokos iširimas, atsakovo ir mirusiosios gyvenimas ilgą laiką atskirai, atsakovo neatlikimas sutuoktinio pareigų formalus CK 5 knygos nuostatų taikymas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
2. Teismas šioje byloje turėjo taikyti ir atsižvelgti ne tik į paveldėjimo, bet ir šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat visą seką faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą.
3. Mirusiosios G. O. ir atsakovo santuoka buvo iširusi gerokai seniau, nei buvo paduotas prašymas dėl santuokos nutraukimo. Be to, kaip nurodė ir pats atsakovas jis neprisidėjo prie žmonos laidotuvių. Todėl teismas turėjo įvertinti ne tik formalius paveldėjimo pagrindus, bet ir tai, kad atsakovas negalėjo būti laikomas sutuoktiniu pagal CK 3 knygoje įtvirtintą santuokos ir sutuoktinių sampratą.
4. Atsakovui palikus sutuoktinę daugiau kaip vienerius metus, esant neištikimam, nuolat gyvenant su kita moterimi, laikoma, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir negali būti laikomas įstatyminiu G. O. palikimo paveldėtoju. Esant faktiniam santuokos iširimui, t.y. sutuoktiniams gyvenant skyrium ilgą laiką, nors dėl separacijos patvirtinimo ir nebuvo kreiptasi į teismą, kuomet akivaizdu, kad sutuoktiniai negyvens kartu sutuoktinių gyvenimo, teisė pragyvenusiam sutuoktiniam, kuris sutuoktiniu yra tik de jure, paveldėti kito sutuoktinio turtą pagal įstatymą neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų. Todėl negalima besąlygiškai vadovautis ir taikyti CK 5.7 straipsniu, vadovaujantis vien formaliais kriterijais.
Atsiliepimas
5. Atsakovo nesąžiningumą parodo faktas, kad jis prašyme teismui nurodė, jog apsigalvojo išsituokti ir nenurodė tikrosios priežasties G. O. mirties fakto. Atsakovo nesąžiningumą parodo ir jo nuolatinis parodymų keitimas sau palankia linkme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo netaikyti CK 5.7 straipsnio normos, nes joje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą.
2. CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką. Tačiau šių sąlygų nagrinėjamas atvejis neatitinka.
3. neturi reikšmės aplinkybė, kad abu sutuoktiniai buvo pareiškę teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Iki G. O. mirties teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad santuoka nutrūko dėl G. O. mirties.
4. Nors ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėtina, jog siekis paveldėti negali būti laikomas nesąžiningu, nes tai yra atsakovo subjektinė teisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje sprendžiamas ginčas ar I. O. turėjo teisę paveldėti dalį G. O. turto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. gegužės 2 d. G. O. buvo sudariusi santuoką su atsakovu I. O. . 2006 m. kovo 29 d. sutuoktiniai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau bylos nespėjus išnagrinėti, G. O. 2006 m. balandžio 10 d. mirė. G. O. mirė nepalikusi testamento, todėl jos turtą turėjo paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą. Iš 2006 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir Nekilnojamo turto registro pažymėjimų matyti, kad visas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodytas turtas: tiek butas, (duomenys neskelbtini), tiek sodo pastatas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), mirusiosios buvo įgyti iki santuokos su atsakovu, todėl laikytini mirusiosios G. O. asmenine nuosavybe ir visas šis turtas sudarė mirusiosios G. O. palikimą. Šis turtas, nesant kitų įstatyminių įpėdinių ir išlaikytinių, mirusiosios sutuoktinio atsakovo I. O. ir antros eilės įstatyminės įpėdinės mirusiosios motinos ieškovės J. M. paveldėtas lygiomis dalimis.
Apeliantė ginčija I. O. teisę paveldėti ir nurodo, kad santuoka tarp atsakovo ir G. O. faktiškai buvo iširusi dėl atsakovo kaltės, atsakovas ir mirusioji ilgą laiką gyveno atskirai, atsakovas neatliko sutuoktinio pareigų, todėl sprendžiant paveldėjimo santykius CK 5 knygos nuostatų taikymas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Pažymėtina, jog CK 5.7 straipsnyje numatyti trys atvejai kai pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, t.y. jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką; 2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija); 3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Kaip jau minėta, G. O. ir I. O. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo. Iš byloje pateikto 2006 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimo, kuriame pranešama apie civilinės bylos nagrinėjimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (t. 1. b. l. 19) ir 2006 m. kovo 27 d. G. O. ir I. O. prašymo teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (t. 1, b.l. 20), matyti, kad sutuoktiniai į teismą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ne dėl atsakovo kaltės, o bendru sutikimu. Todėl, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra pagrindo.
Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas ir G. O. , jos mirties metu gyveno skyrium, todėl atsakovas neturėtų paveldėti G. O. turto dalies dėl faktinės separacijos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju CK 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kurios numato, jog pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą jeigu iki palikimo atsiradimo teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją), taikyti negalima, nes iš bylos medžiagos matyti, jog teismas separacijos nustatęs nebuvo. Kolegija sutinka su atsakovu, jog faktinė separacija gali būti vienu iš santuokos nutraukimo pagrindų, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti asmenį netekusiu teisės paveldėti. CK 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų negalima aiškinti plečiamai, nes įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad tik teismui nustačius separaciją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą.
Apeliantė teigia, jog atsakovo 2006 m. balandžio 12 d. kreipimasis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu grąžinti dokumentus dėl santuokos nutraukimo dėl apsigalvojimo, turi būti vertinamas kaip valingas ir tikslingas veiksmas paveldėti mirusiosios palikimą. O aplinkybė, jog atsakovas prašyme teismui nenurodė G. O. mirties fakto, leidžia atsakovo veiksmus vertinti kaip nesąžiningus ir prieštaraujančius CK 1.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam geros moralės principui.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, siekimas paveldėti turtą, negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumas, nes tai yra jo subjektinė teisė, o faktas, jog atsakovas teismui nenurodė, jog jo sutuoktinė yra mirusi, negali būti pagrindu pripažinti atsakovą I. O. netekusiu paveldėti pagal įstatymą palikėjos G. M. (O.) turto dalį.
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.).
Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 4050 Lt sumokėjimas (t. 2, b. l. 47). Ieškovė teismui pateikė dalies žyminio mokesčio – 1000 Lt sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (t. 2, b.l. 51-52). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. M. į valstybės biudžetą 3050 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.