- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-429-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01136-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Z. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neišduoti pirkėjui turto pardavimo iš varžytinių Nr. 181283 akto iki pareiškėjo 2020 m. sausio 14 d. skundo antstoliui išnagrinėjimo.
2. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. pasibaigė varžytinės Nr. 181283, kurių metu parduotas pareiškėjui priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys nesklebtini). Iki 2020 m. sausio 5 d. už varžytynes parduotą turtą pilnai atsiskaityta nebuvo. Prašymas pratęsti terminą atsiskaityti pateiktas 2020 m. sausio 7 d., t. y. pavėluotai, nesilaikant CPK 716 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis remiantis prašymas turėjo būti pateiktas iki 2020 m. sausio 5 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nurodė neišduoti pirkėjui turto pardavimo iš varžytynių Nr. 181283 akto iki pareiškėjo V. Z. 2020 m. sausio 14 d. skundo antstoliui išnagrinėjimo.
4. Nustatė, kad iš pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo pareiškėjo naudai įgyvendinimas būtų apsunkintas, kadangi ginčo turtas tikėtina būtų perleistas.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius vykdymo veiksmų kol bus išspręstas pareiškėjo prašymas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo yra reali grėsmė pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju tokio teismo procesinio sprendimo neįvykdymui ar įvykdymo apsunkinimui.
6. Teismas atsižvelgęs į prašyme nurodytas aplinkybes bei kilusio ginčo esmę manė, jog skolininkui priklausančio turto realizavimo procedūros sustabdymas šioje vykdomojoje byloje atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir nepažeistų teisėtų išieškotojo bei kitų asmenų interesų, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininko V. Z. vykdomojoje byloje bei leisti skubiau vykdyti minėtą sprendimą.
8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Skolininkas prašymą taikyti LAP grindžia, tuo, jog pirkėja nesilaikė LR CPK 716 straipsnio 2 dalies numatytos tvarkos. Teismas neįgyvendinęs pareigos prima facie įvertinti skundo pagrįstumą be pagrindo tenkino skolininko prašymą taikyti, t.y. netinkamai taikė proceso terminų skaičiavimą ir neįvertino termino, atskaityti už varžytynėse nupirktą turtą, pabaigos dienos.
8.2. Argumentas, kad pirkėja privalėjo atsiskaityti iki 2020 m. sausio 5 d. yra nepagrįstas, nes remiantis teismų praktika bei teisiniu reglamentavimu, matyti, jog paskutinė termino atsiskaityti diena turi būti laikoma 2020 m. sausio 6 d. Priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta į bendruosius terminų skaičiavimo principus, kurie reglamentuoti LR CK bei LR CPK ir netinkamai įvertintos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su data. Pirkėja laiku įmokėjo pinigų sumą, kuri sudaro daugiau nei pusę sumos už perkamą turtą, viso proceso metu buvo aktyvi ir nuolat informavo, jog likusi dalis bus apmokėta iš banko teikiamo finansavimo, todėl antstolei nekilo abejonių, dėl pirkėjos valios realiai įsigyti iš varžytynių parduodamą turtą. Vien tik ta aplinkybė, jog pirkėja tą patį, tik jau pasirašytą, kurį jau buvo pateikusi antstolei 2020 m. sausio 6 d., elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. sausio 7 d., negali būti laikoma, kaip LR CPK 716 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių pažeidimu ir prieštarauti sąžiningumo ir protingumo principui, dėl ko nukentėtų vykdomosios bylos šalių interesai. Taigi, galima daryti prielaidą, jog teikiant skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl antstolės veiksmų, kuomet turtas buvo parduotas už didesnę kainą, nei eksperto nustatyta rinkos kaina, skolininkas siekia ne realaus ir operatyvaus sprendimo įvykdymo, tačiau mėgina ilgiau išsaugoti jam priklausančią nuosavybę, taip vilkinant skolos išieškojimo procesą arba siekia pasipelnyti iš sąžiningos varžytynių dalyvės. Bet koks proceso vilkinimas gali sukelti neigiamas pasekmes tiek pačiam skolininkui, tiek ir išieškotojui, dėl ko būtų patiriamos papildomos vykdymo išlaidos ir skaičiuojamos procesinės palūkanos už vilkinamą terminą. Taip pat pažymėtina, jog turtas yra perkamas finansuojant bankui, todėl bet koks vykdomosios bylos proceso vilkinimas, gali sukelti ir finansinius nuostolius, sąžiningai varžytynių laimėtojai.
8.3. Varžytynių laimėtoja, pagal susitarimą su kredituojančiu banku, vykdydama savo įsipareigojimus, 2020 m. sausio 17 d. įnešė visą likusią pinigų sumą, todėl antstolės depozitinėje sąskaitoje yra saugoma 77 727 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ir uždraudus antstolei atlikti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose bei išduoti pardavimo iš varžytynių akto, pirkėja negali disponuoti nei savo įmokėtomis lėšomis, kadangi jos turi būti saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, nei nupirktu turtu, kadangi draudžiamas turto iš varžytynių akto išdavimas.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo užkirstas kelias užbaigti pardavimo procedūrą, tokiu būdu pažeidžiant išieškotojo interesus. Nepanaikinus ar nepakeitus minėtos nutarties, būtų nepagrįstai užtęstas priverstinio vykdymo procesas, pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Nepagrįstas vykdomosios bylos vilkinimas pažeidžia, tiek išieškotojo, tiek ir pirkėjo teises, nes tokiu būdu yra suvaržomos jų teisės disponuoti piniginėmis lėšomis / turtu.
Atsiliepimas
9. R. B. atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Teisinis reguliavimas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina procesinių terminų skaičiavimą, t. y. LR CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, jog tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
10.2. Klaidingai traktuojant paskutinę mokėjimo termino dieną, kuri yra ne darbo diena, būtų nepagrįstai apribotos parduodamo turto pirkėjos teisės į tinkamą atskaitymo terminą, tokiu būdu sutrumpinant atskaitymo terminą iki paskutinės darbo dienos prieš nedarbo dieną. Toks traktavimas būtų klaidingas ir iš tos pusės, jog ne darbo dieną nėra galimybės atlikti piniginių lėšų pervedimą, nes pinginės operacijos nėra vykdomos. Sutiktina su antstolės pozicija, jog tinkamas ir teisingas procesinių terminų skaičiavimas yra tuomet, kai paskutinė termino pabaigos diena yra laikoma po jos einanti kita darbo diena. Taigi, 2020 m. sausio 6 d. mokėjimas buvo atliktas laiku tinkamai.
10.3. Pritaikius ir palikus galioti 2020 m sausio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami parduodamo turto pirkėjos interesai ir teisėti lūkesčiai įsigyti turtą. Paminėtina ir tai, jog visu šiuo laikotarpiu, ji negali disponuoti nei savo įmokėtais pinigais, nei nuosavybe, už kurią šie pinigai buvo įmokėti. Antstolis privalo per 3 darbo dienas, nuo visos sumos įmokėjimo išduoti turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau šių veiksmų antstolė atlikti negali, dėl Vilniaus apylinkės teismo pritaikytų suvaržymų. Akivaizdu, jog tokiais savo veiksmais, skolininkas vilkina laiką, norėdamas ilgiau gyventi parduotame turte bei sukelti man papildomų problemų.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas V. Z. praleidęs nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Prašo esant tokioms aplinkybėms nagrinėti atskirąjį skundą atsižvelgiant į tai, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, skundo nagrinėjimas iš esmės jau taptų beprasmis, nes priėmus pareiškėjui palankų sprendimą skunde dėl antstolio veiksmų, jį įvykdyti būtų praktiškai neįmanoma. Pareiškėjo nuomone, kreditorių interesų laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia, nes pripažinus varžytynes neįvykusiomis kreditoriui atitektų lėšos, kurias kaip pradinį įnašą sumokėjo būsto pirkėjas bei lėšos už kito aukciono metu parduotą būstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nustatyta, kad vykdant vykdomąją bylą 2018 m. spalio 26 d. turto arešto aktu Nr. 0171/18/03685 buvo areštuotas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys nesklebtini). 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/18/03685/EKSP buvo paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 2019 m. spalio 9 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-347587 buvo nustatyta areštuoto turto vertė, kuri sudarė 76 100 Eur. 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių, buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės Nr. 181 283. Pradinė parduodamo turto kaina sudarė 80 proc. nuo 2019 m. spalio 9 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-347587 nustatytos turto vertės (76100 Eur), t. y. 60880 Eur, varžytynių dalyvio piniginė įmoka – 6088 Eur. 2019 m. gruodžio 5 d. 13:45:41 val. pasibaigė pirmosios varžytynės Nr. 181283, kurios patvarkymu dėl įvykusių pirmųjų varžytynių Nr. 0171/18/03685/VARŽ buvo paskelbtos įvykusiomis, kadangi turtas buvo parduotas R. B., už didžiausią pasiūlytą kainą – 77 727 Eur. 2019 m. gruodžio 20 d. el. paštu, antstolė gavo laišką iš varžytynių laimėtojos, kuriame buvo nurodyta, jog pirkėja nori pratęsti apmokėjimo už turtą terminą, kadangi turtas iš varžytynių yra perkamas su banko finansavimu, kuriam, dėl šventinio laikotarpio, reikia daugiau laiko. 2020 m. sausio 6 d. antstolės kontoroje, 14:40 buvo gautas el. laiškas iš pirkėjos, kartu su nepasirašytu prašymu dėl mokėjimo atidėjimo, siekiant pasitikslinti, ar pateikiamas prašymas pratęsti terminą buvo suformuluotas tinkamai bei norint pasitikslinti ar galimas didesnis, nei pusės sumos už perkamą turtą, pervedimas, kadangi likusiai sumai bus naudojamos banko lėšos. 2020 m. sausio 6 d. antstolės kontoroje, el. laišku 16:28 val. buvo gauta atlikto 32 839 Eur mokėjimo pavedimo kopija. 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu, buvo gautas pasirašytas pirkėjos prašymas, kuriuo prašoma antstolės pratęsti, sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą, terminą 15 kalendorinių dienų, kadangi turtas yra perkamas su banko finansavimu.
15. Pareiškėjas V. Z. 2020 m. sausio 14 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neišduoti pirkėjui turto pardavimo iš varžytynių Nr. 181283 akto iki pareiškėjo 2020 m. sausio 14 d. skundo antstoliui išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones. Antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininko V. Z. vykdomojoje byloje bei leisti skubiau vykdyti minėtą sprendimą.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
19. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, todėl nepagrįstai byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu atskirojo skundo argumentu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino aplinkybių susijusių su skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu ir nepasisakė, ar skundą galima laikyti preliminariai pagrįstu. Tokių aplinkybių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ir pats pareiškėjas. Kaip jau minėta, laikinoji apsaugos priemonė vykdymo veiksmų sustabdymas yra taikoma tik išimtiniais atvejais, kai yra bent preliminarių duomenų apie asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Konkrečiu atveju, preliminariai vertinant pateikto skundo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės sudarančios pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir jį atmetė. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, nes pareiškėjas dėl jos pateikė atskirąjį skundą, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima daryti preliminarią išvadą, kad skundas nėra preliminariai pagrįstas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs skundo preliminaraus pagrįstumo nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą.
22. Pareiškėjas įrodinėdamas antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygą (grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui) nurodė, kad išdavus turto pardavimo iš varžytynių aktą, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, ginčas būtų išspręstas iš esmės nepriklausomai nuo antstolio atsakymo į skundą, ar teismo nutarties, jeigu antstolis atsisakys skundą tenkinti. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo argumentu, nes turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymas nesudaro pagrindo teismui atsisakyti spręsti klausimą ar antstolis tinkamai, teisėtai vykdė varžytynes ir pardavė turtą, bei ar pats turto pardavimas iš varžytynių buvo teisėtas ir nepažeidė skolininko teisių ar teisėtų interesų. Taigi, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.
23. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę nenurodė kitų svarbių aplinkybių sudarančių pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus, t. y. pareiškėjas neįrodinėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindą sudaro konkretaus antstolio veiksmo pobūdis, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų gali atsirasti žalos dydis. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
24. Pareiškėjas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis atsiliepimas pateiktas praleidus tokiam procesiniam dokumentui pateikti nustatytą terminą, nes pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 21 d. pranešime dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo nurodė, kad šalys per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos turi teisė pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Pareiškėjas pateiktame procesiniame dokumente sutiko, kad yra praleidęs terminą atsiliepimui pateikti, tačiau tokio termino atnaujinti neprašė, todėl jį atsisakytina priimti, kaip pateiktą praleidus terminą.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.