Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., bylą

A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 302924835) direktorius A. K. kaltinamas tuo, kad jis leido I. P. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą esant darbo sutarties požymiams, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas.

Pažeidėjas A. K. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su I. P. yra įsteigę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir abu yra jos akcininkai. Jis, A. K., yra įmonės direktorius, tačiau įmonės buvusi direktorė savo įsakymu įgaliojo I. P. įmonės vardu atlikti tam tikrus veiksmus: pasirašyti sutartis, sąskaitas faktūras ir kitus finansinius dokumentus, atstovauti įmonės interesams ir t.t. I. P. į darbą įmonėje nebuvo priimtas ir atlyginimo negaudavo.

Liudytojas I. P. paaiškino, kad jis yra vienas iš dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, todėl jo nuomone turi teisę atlikti bet kokius veiksmus šios įmonės vardu, nors patikrinimo dieną ir anksčiau joje įdarbintas nebuvo, darbo užmokesčio įmonėje negaudavo, darbo režimo ir tvarkos joje nesilaikė. Darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu jis tikrai buvo įmonės būstinėje, tyrė atskirus jos dokumentus. Anksčiau buvo pasirašęs kelis finansinius dokumentus įmonės kasininko vardu, bet tai nutiko todėl, kad direktoriaus vietoje nebuvo, o įmonės produkcijos pirkėjas jo laukti negalėjo.

Liudytojai G. K. ir K. B., Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriai, parodė, kad jie kartu su vyr. darbo inspektoriumi O. N. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo. Patikrinimo metu įmonės būstinėje, prie darbo stalo, nukrauto įvairiais dokumentais, buvo aptiktas įmonės akcininkas I. P.. Jo darbo šioje įmonėje faktas buvo akivaizdus. Konkrečių nelegalaus darbo požymių jie, surašę patikrinimo aktą, nenustatinėjo.

Liudytojas O. N., Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorius, parodė, kad jis atliko kolegų G. K. ir K. B. atlikto patikrinimo medžiagos tyrimą ir nustatė, kad I. P. nelegaliai dirbo UAB „Aplinkos apsaugos sprendimai“, o jam išduoti įgaliojimai buvo tik realių darbo santykių dingstis. Rašytinė darbo sutartis gi su juo patikrinimo dieną sudaryta nebuvo. Tai reiškė, kad jis UAB „Aplinkos apsaugos sprendimai“ dirbo nelegaliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės normų taikymo praktikoje susiformavo pagrindiniai objektyvieji nelegalaus darbo požymiai:

dirbamas darbas;darbdavio ir asmens santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, numatytus Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 93 str.:darbdavio ir asmens susitarimas dėl darbo, darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas,darbo tvarkos darbovietėje laikymasis,darbo atlygintinumas;darbo sutarties taisyklių nesilaikymas.

Iš liudytojo O. N. parodymų matyti, kad išvadą apie I. P. nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis padarė, atsižvelgdamas į šias aplinkybes:

patikrinimo metu I. P. rastas įmonės būstinėje prie darbo stalo su įmonės dokumentais,buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo įsakymais suteikė I. P. įgaliojimus oficialiai atstovauti įmonei, pasirašyti jos vardu dokumentus, būti atsakingam už darbo saugą (b.l. 6, 7, 9),I. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko vardu buvo pasirašęs kasos pajamų orderį (b.l. 11).

Teismo nuomone šios aplinkybės nepatvirtina išvados apie tai, kad I. P. nelegaliai dirbo minėtoje anksčiau įmonėje.

Nei vienas liudytojas nenurodė, kokį konkretų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu dirbo I. P.. Liudytojas O. N. negalėjo nurodyti, kokios specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą I. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apskritai, kokias pareigas šioje įmonėje jis ėjo. Išvadą apie tai, kad I. P. minėtoje įmonėje atliktų kokias nors konkrečias pareigas, dirbtų konkretų darbą, paneigia patys surinktieji dokumentai: kasos pajamų orderį jis pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini) kasininkas, tuo tarpu 2012-12-04 įsakymu jis paskirtas atsakingu už darbo saugą kaip įmonės akcininkas. Akivaizdu, kad nei pažeidėjas, nei I. P. neišmano teisės aktų, reglamentuojančių įmonių vadovavimą, numatančių asmenų, turinčių teisę priimti administracinius sprendimus įmonėje, ratą, reikalavimų (UAB „(duomenys neskelbtini)i“ direktorės įsakymas, įpareigojantis įmonės akcininką vykdyti įmonėje tam tikras funkcijas, mažiausiai pažeidžiantis subordinacijos taisykles, tam yra įtikinamas pavyzdys), tačiau asmens, atsakingo už darbo saugą įmonėje, veikla nėra profesija, specialybė, reikalaujanti tam tikros kvalifikacijos, tokia veikla nėra priskirta prie konkrečių pareigų.

Tiek pažeidėjas, tiek I. P. parodė, kad pastarasis nesilaikė įmonėje nustatytos darbo tvarkos, kad jis už savo veiksmus įmonės naudai atlyginimo negaudavo. Įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius, byloje nėra, o liudytojas O. N. apklausos metu pareiškė, kad I. P. darbo atlygintinumo požymis nebuvo nustatytas, tačiau šis požymis nėra būtinas faktinių darbo santykių faktui nustatyti. Tokia liudytojo nuomonė nepagrįsta, nes darbo užmokestis, jo dydis, mokėjimo tvarka, yra viena esminių darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 95 str. 3 d.).

Taigi šioje byloje neįrodyta, kad pažeidėjas leido I. P. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši administracinio teisės pažeidimo byla Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutrauktina nesant Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p., 286-287 str., teisėjas

nutarė

šią administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., bylą A.K. atžvilgiu nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykiui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.