Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A–388–544/2010

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovės atstovams savininkui Arūnui Petruliui, advokatui Jonui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Petrulio žemės ūkio darbų paslaugų įmonės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-504-2010 pagal ieškovės UAB „Lietuva Statoil“ ieškinį atsakovei Petrulio žemės ūkio darbų paslaugų įmonei dėl 19 345,50 Lt skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-03-04 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2009-10-22 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 17 929,10 Lt skolos, 1416,40 Lt delspinigių, 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidos paliko nepakeistą. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad šalys 2006-10-02 pasirašė kortelių Klientų sutartį Nr. 29074003383, pagal kurią ieškovė atsakovei išdavė Statoil Routex kreditines korteles, kuriomis atsakovė atsiskaitė už pirktus degalus ir prekes užsienio valstybėse. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad pirkinių užsienyje suma konvertuojama į litus pagal Routex organizacijos valiutų keitimo kursą. Šalys yra laisvos sudarant sutartis. Atsakovas sutartį tokiomis sąlygomis pasirašė ir nuo sutarties sudarymo pradžios tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku apmokėdavo ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, kas patvirtina, kad šalims buvo žinomos visos sutarties sąlygos. Tai, kad jis nebuvo supažindintas su pirkimo-pardavimo sutartimi 2908/2005/S-12, kuria bendrovė „Statoil International Card Center Aktiebolag“ (Routex kortelių leidėjas) ir UAB „Lietuva Statoil“ susitarė dėl prekių pardavimo degalinėse ir atsiskaitymo už prekes bei su pirkimo-tiekimo sutartimi Nr.2908/20060621 neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra verslininkė, kuri sudarydama sutartis turi būti itin dėmesinga, atidi, turi įvertinti riziką ir išsiaiškinti visas sutarties sąlygas. Įvertinęs atsakovės elgesį po sutarties sudarymo – ilgalaikį naudojimąsi kreditinėmis kortelėmis ir savalaikį atsiskaitymą su ieškovu, - teismas laikė, kad ji priėmė visus įsipareigojimus pagal 2006-10-21(2 t., b. l. 26-29).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nutarta preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Byloje nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad ieškovė pagal 2006-10-02 kortelių klientų sutartį Nr. 29074003383 tiekė atsakovei degalus. Pagal 2009-06-30 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 17 929,10 Lt. Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai aiškino LR CK 6.193 - 6.197 straipsnių nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog sutarties šalys vienodai suprato 2006-10-02 kortelių klientų sutarties Nr. 29074003383, 3.3 punkto nuostatas, nustatančias, jog pirkinių užsienyje suma konvertuojama į litus pagal Routex organizacijos valiutų keitimo kursą, nes buvo įsitikinusi, kad tik valstybės centrinis bankas turi teisę nustatyti valiutos kursą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.193 – 6.197 straipsnių nuostatas. LR CK 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatyta, kad, esant ginčui, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties 3.3 punkte išdėstyta sąlyga aiški, dėl sutarties aiškinimo ginčo nekilo. Joje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad „...klientas įsipareigoja mokėdamas už pirkinius sumokėti mėnesinį Statoil Routex kreditinės kortelės aptarnavimo mokestį (20 Lt) už praėjusį mėnesį. Pirkinių užsienyje suma konvertuojama į litus pagal Routex organizacijos valiutų keitimo kursą. Nepaisant ginčų dėl sąskaitos ar kitokių pretenzijų, klientas privalo apmokėti sąskaitą laiku...“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei ši sutarties sąlyga buvo neatskleista, pristatyta klaidinančiai ar pan. Atsakovė ilgą laiką užsienyje naudojosi kreditine kortele ir jos suteikiamomis galimybėmis, mokėjimo atidėjimais. Pagal Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnį, visos įmonės, įstaigos, organizacijos, bankai ir kredito unijos privalo tvarkyti apskaitą pagal oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Tačiau šioje byloje ieškovui iš atsakovo priteista suma už užsienyje (Rusijoje, Švedijoje), o ne Lietuvoje atliktus kuro pirkimus. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog sutartyje negalėjo būti nustatyta sąlyga, jog pirkinių užsienyje suma konvertuojama į litus pagal Routex organizacijos valiutų keitimo kursą. Routex kompanija veikia kaip tarpininkas tarp įmonių, turinčių degalines visame pasaulyje. 2006-10-02 sutartį Nr. 29074003383 pasirašiusios šalys yra verslininkai, verslininkams pasirašant sutartis yra taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo kriterijai. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189str.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tai pat sudaryti ir LR CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas yra būtina rinkos ekonomikos funkcionavimo sąlyga. Jis reiškia, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę sudaryti sutartį su kuo nori, o sutarties šalis turi savo teisę susitarimu nustatyti bet kokios sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Ginčijama sąlyga yra įtvirtinta sutartyje, su ja atsakovas susipažino pasirašydamas sutartį, todėl kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ši sutarties sąlyga yra siurprizinė. Sudaryta sutartis įpareigoja šalis atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Apie profesine veikla užsiimantiems subjektams, taikomus griežtesnius reikalavimus ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „HANSA–LTB“ v. UAB „Baltic polis“, UAB „Fidus“, byla Nr. 3K-3-797/2003). Parduodamo kuro kainų skirtumas atsirado dėl valiutų konvertavimo ir trečiųjų šalių nustatytų mokesčių, šį kainų skirtumą UAB „Lietuva Statoil“ sumokėjo trečiosioms šalims. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas leistų teigti, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo, o šalių teisiniai santykiai yra grindžiami sutarties pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo išnagrinėti ir sutarties Nr. 2908/2005/S-12, 6.3 punktą, kuriame pasakyta, kad kiekvienoje sąskaitoje-faktūroje, debeto avizoje ir kiekviename su pardavimo operacija susijusiame kredite turi būti nurodytas kiekvienas prekės ir/arba paslaugos kainos elementas. Ši sutartis yra sudaryta ne tarp ieškovės ir atsakovės, bet tarp ieškovės ir trečiųjų šalių, todėl šios sutarties nuostatos yra taikomos ne šios bylos šalių, bet ieškovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio įsipareigojimams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus atsakovės veiksmus po sutarties sudarymo – ilgą laiką naudojosi kreditinėmis kortelėmis, savalaikiai atsiskaitydavo su ieškove ir nereiškė pretenzijų, - laikytina, kad jis priėmė visus įsipareigojimus pagal 2006-10-02 sutartį, juos suprato ir vykdė.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius pagal ieškovo paskaičiavimą imant 0,1 % nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, nes jo pasirašytoje sutartyje delspinigiai iš viso nenumatyti. Sutarties Nr. 4003383, 2.8 punkte nustatyta, kad praėjus sąskaitos apmokėjimo terminui Statoil turi teisę reikalauti, o klientas privalo sumokėti 3 (tris) % mėnesinių delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo likusios skolos, kurie skaičiuojami nuo praleisto mokėjimo termino kitos dienos (b. l. 23-24, 28). 3 % mėnesinių delspinigių yra lygūs 0.1 % delspinigiams už vieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ši sutarties sąlyga taip pat yra nenuginčyta, galiojanti ir turi šalims privalomą galią.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (2 t., b. l. 39, CPK 88 str. 3 p., 96 str.), o ieškovui – 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes toks išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (8.18 p.), bylos apimtį, sudėtingumą. Ieškovė už teisinę advokato pagalbą yra sumokėjusi 1815 Lt, tačiau dokumentuose nurodyta, kad tai yra lėšos ir už atstovavimą teisme, o atstovas teisme nedalyvavo (2 t., b.bl. 43-44, 48, 49). Šioje byloje buvo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovės, nes skundas atmetamas (CPK 96 str., 2 t., b. l. 39).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Petrulio žemės ūkio darbų paslaugų įmonės (į. k. 173128023): ieškovei UAB „Lietuva Statoil“ (į. k. 211454910) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje; valstybei – 10 (dešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.