Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2009 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusijęs su darbu. 2017 m. gegužės 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

3) 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusijęs su darbu; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatliktą dalį pakeisti 90 parų arešto bausme. 2019 m. lapkričio 22 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

4) 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo šio teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją baigti. 2020 m. gruodžio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

5) 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 48 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 23.00 vaiki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai susiję su darbu arba gydymusi; tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligas. 2022 m. sausio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

6) 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022 m. balandžio 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. K. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2024 m. lapkričio 2 d. apie 12:50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu išdaužęs langą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė elektrinį radiatorių, 60 Eur vertės, dujų balioną 40 l. talpos, 60 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai J. D. priklausantį 120 Eur vertės turtą, įsibrovęs į patalpą.

2. Šiais veiksmais K. B.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. K. B. 2025 m. kovo 5 d. įtariamojo apklausos metu savo kaltę pripažino. Jis gyvena su M – R. M., adresu (duomenys neskelbtini), jau trečius metus. Jo draugė labai nemėgsta, kai jis išgeria, ir tą dieną, t. y., 2024 m. lapkričio 2 d. buvo išgėręs ir nenorėjo grįžti namo, kad M. nepyktų. Tą dieną buvo labai šalta ir jis nežino kur pasidėti ir prisiminė, kad (duomenys neskelbtini), yra namas, kuriame retai, kas būna namuose, nes ta moteris turi sergančią motiną ir ją slaugo. Jis gerai žinojo, kad tuose namuose nieko nėra ir nusprendė ten pasilikti pernakvoti, kad nebūtų taip šalta. Tai buvo jau nakties metas, buvo ramu, pas kaimynus jau nebedegė šviesos languose, autobusai jau irgi nevažiavo. Kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, nes jau praėjo nemažai laiko po visko. Priėjęs prie namo minėtu adresu jis paėmė prie namų gulėjusį apie 2 kg, akmenį ir išdaužė langą, kai išdaužė langą pro padarytą lange skylę atidarė su savo dešine ranka langą ir įlipo į namo vidų. Su savimi turėjo du butelius degtinės vienas butelis buvo 1 litro talpos pavadinimo neatsimena, kitas buvo 0,7 litro talpos. Jis ten buvo per visą naktį ir dar pasiliko vienai parai. Tą pačią naktį tik paryčiais jis išnešė dujų balioną pro langą, kurį nunešė kitapus kelio į krūmus šalia upės, ten jį paslėpė, t. y., ten buvo daug visokių išmestu skudurų, kuriais uždengė tą dujų balioną. Po to grįžo atgal, vėl pradėjo gerti, dar buvo radęs kompotą, kurį atidarė ir gėrė. Po to išnešė dar radiatorių padėjo jį ten pat kaip ir dujų balioną. Dujų balionas buvo nesunkus jis jį sugebėjo išmesti bei nutįsti iki nurodytos vietos pats vienas. Jis buvau labai girtas, valgyti neturėjo ko, tik gėrė alkoholį ir užgėrinėjo su kompotu. Kada tiksliai išėjo iš tu namų pasakyti negali, nes neatsimena. Po visko nuėjo pas savo buvusią sugyventinę L. K. sužinoti, kokie vaikšto gandai tarp pažįstamų, nes matė, kad toje vietoje, kur jis įsilaužė buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis savo buvusiai sugyventinei nieko nesakė, ji jam pasakė, ar kartais ne jis įsilaužė į tuos namus, jis atsakė, kad čia ne jis. Po kokios dienos ar kitos nuėjo į tą vietą, kur buvo paslėpęs radiatorių ir dujų balioną, tačiau šių daiktų jis ten nerado. Į namą adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė jis pats vienas, su juo daugiau nieko nebuvo. Dėl padarytos veikos labai gailisi, sutinka per metus laiko sumokėti Jelenai patirtą turtinę žalą (el. b. t. 2, l. 6–12).

4. 2024 m. lapkričio 2 d. liudytoja apklausta S. S. parodė, kad gyvena netoli apvogto buto S. g. Vilnius. 2024 m. lapkričio 2 d., 9.00 val. išėjo iš namų ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), kaimynės langas yra atidarytas. Tuo metu nieko blogo nepagalvojo, manė, kad kaimynė yra namie ir vedina butą. Grįžus namo ir praeinant pro kaimynės butą apie 12.20 val. pastebėjo, kad langas pas kaimynę vis dar atidarytas ir nusprendė paskambinti kaimynei pasiklausti, ar viskas gerai. Iš jos sužinojo, kad jos namie nėra ir nebuvo, galimai, kažkas įsilaužė į jos butą. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 20 val. kaimynės bute šviesos nebuvo, langai berods buvo uždaryti, viskas buvo tvarkoje. Įtartinų asmenų nepastebėjo paskutiniu metu, kadangi dirba kiekvieną dieną (el. b. t. 1, b. 1. 39–40).

5. 2024 m. lapkričio 2 d. nukentėjusioji apklausta J. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d., apie 12.40 val. jai paskambino jos kaimynė, kuri gyvena Vilnius, S. g. tikslaus adreso nežino, vardu S. S., kuri pasakė, kad jos buto langas yra atidarytas. Atvykus prie savo buto (duomenys neskelbtini), pamatė, kad langas dešinėje pusėje nuo durų yra atidarytas, langas kairėje pusėje nuo durų yra išdaužtas. Užėjus į butą pamatė, kad namų viduje yra betvarkė, daiktai išvartyti, pasituštinta į kibirą, primėtyta cigarečių nuorūkų, visur voliojosi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Apžiūrėjus detaliau butą, pamatė, kad nėra elektrinio radiatoriaus kurio vertė yra 180 Eur, rūbų kurių vertė yra apie 100 Eur, kitų smulkių daiktų kurių vertė apie 50 Eur ir išdaužtą langą vertina apie 300 Eur. Kas galėjo įsilaužti į butą nežino, paskutinį kartą bute buvo prieš savaitę, kaimynė sakė, kad vakar, t. y., 2024 m. lapkričio 1 d. buvo viskas gerai. Praeityje panašių įvykių nebuvo. Durys buvo užrakintos raktu, langai buvo uždaryti. Pamačiusi, kad butas buvo apvogtas, nedelsiant iškvietė policiją (el. b. t. 1, b. 1. 51–54).

6. 2024 m. lapkričio 2 d. papildomai apklausta nukentėjusioji J. D. parodė, kad papildant apklausą nori pridėti, kad iš buto taip pat buvo pavogtas nešiojamas raudonos spalvos apie 40 l talpos dujų balionas, kurio vertė apie 50 Eur. Tikslinant, kokie rūbai buvo pavogti, tai pavogti tekstiliniai daiktai, rankšluosčiai 5 vnt. baltos, geltonos ir žalios spalvos, jų vertė apie 30 Eur, virtuvinė staltiesė 10 vnt., baltos spalvos, vertė apie 50 Eur, 4 vnt. įvairiaspalviai moteriški megztiniai, kokio dydžio ir kokie užrašai ant jų buvo neatsimena, vertė apie 20 Eur. Kiti smulkūs daiktai t. y. suaugusių pampersai, 3 pakuotės po 24 vienetus, L ir M dydžio, pavadinimu „Tena“, jų vertė apie 30 eurų, „DVD“ diskai su įvairiais filmais, kokie tiksliai negali pasakyti, jų bendra vertė apie 20 Eur. Šioje apklausoje norėjo patikslinti pavogtų tekstilinių daiktų vertę, pirminėje apklausoje paminėjo, kad buvo pavogti rūbai ir taip pat patikslinti kitų smulkių daiktų vertę, juos išvardino šioje apklausoje. Papildomai po apklausos pastebėta buvo dujų baliono vagystė, tai prie pirminės žalos prisideda dar 50 Eur (el. b. t., b. l. 55–58).

7. 2025 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl J. D. informacijos patikslinimo nurodyta, kad 2025 m. kovo 10 d. buvo gautas el. paštu J. D. civilis ieškinys, kuriame buvo nurodyta, kad buvo pavogtas elektrinis radiatorius, kurio vertė 60 Eur, dujų balionas, kurio vertė 60 Eur, stiklo paketas, kuriuo vertė 70 Eur ir montavimo darbai 20 Eur. 2025 m. kovo 12 d. telefonu buvo susisiekta, kad su J. D. dėl duomenų patikslinimo, nes pareiškime buvo nurodyta daugiau pavogtų daiktų. Moteris pasakė, kad ką surašė civiliniame ieškinyje, kad už tuos pavogtus daiktus atlygintų asmuo, kuris įvykdė vagystę (el. b. t. 1, b. l. 181–182).

8. 2024m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta: Apžiūros objektas yra 1 kambario butas 1 aukšto name, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra 1 kambario butas 1 aukšto name, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjimas į butą yra iš vidinio kiemo pusės. Namo kiemo teritorija neaptverta, ant namo yra vaizdo stebėjimo kamera. Prie įėjimo durų, kairėje pusėje yra išdaužtas langas, stiklo šukės pažirusios ant žemės ir patalpų viduje. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius rankų pėdsakų fragmentus, daiktai ir objektai buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas papildomas apšvietimas. Silpnai matomiems ar nematomiems rankų pėdsakų fragmentams išryškinti buvo naudojami daktiloskopiniai milteliai. Ant praviro lango rėmo apatinės išorinės dalies buvo išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie buvo nukopijuoti ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri supakuota į pakuotę Nr. 1. Kambario viduje prie stalo ties praviru langu ant grindų yra aptikta nuorūka, su galimais biologinės kilmės pėdsakais, Nr. 1, kuri paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 2. Taip pat ant grindų yra aptikta nuorūka Nr. 2, kuri taip pat su, galimais, biologinės kilmės pėdsakais, buvo paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 3. Ant grindų, prie stalo yra aptikta nuorūka Nr. 3, kuri su galimais biologinės kilmės pėdsakais buvo paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 4. Virtuvės patalpoje, po stalu yra aptiktas tuščias stiklinis butelis su užrašu „Lithunian originali“ ant kurio išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie buvo nukopijuoti ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 5 (el. b. t. 1, b. l. 59–61; foto lentelės (el. b. t. 1, b. l. 62–79)).

9. 2025 m. vasario 10 d. BODY vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta: Moteris sako: ,,Nu va šiandien paskambino kaimynė, sako: pas tave langas atidarytas. Mes čia negyvenam, mano mama invalidė po avarijos, tai aš nuomoju butą – aš paėmiau pas save gyventi. Sakau: aš buvau uždariusi langus. Nu aš atėjau, žiūriu čia košmaras. (Neaiškiai) sudaužytas’’. <...> pareigūnas klausia: ,,Nelietėt šito lango?’’, moteris sako: ,,Ne’’. Toliau moteris nuveda į antrąjį kambarį (kuris panašus į virtuvę) ir sako: ,,Butelis va, va, matot?’’. Toliau moteris nuveda į trečią kambarį (iškart po kambario, kuris panašus į virtuvę) ir sako: ,,Va, atidarė kompotą, įjungė va..’’, pareigūnas klausia: ,,O ką pavogė iš jūsų?’’, moteris sako: ,,Buvo pas mane naujas, buvo šitas.. radiatorius, čia stovėjo. Va, ir kažką tai va čia va, matot?’’. Toliau įraše moteris sako: „Mes čia darysim remontą, o kaimynė paskambino ir sako: langas atidarytas’’, pareigūnas klausia: ,,Tai radiatorius, kas dar?’’, moteris sako: ,,Mamos drabužiai ten buvo, diskas buvo’’, pareigūnas klausia: ,,Kiek radiatorius kainavo?’’, moteris sako: ,,Nu kažkur tai 180 eurų, aš paėmiau lizingu“ (el. b. t. 1.b. l. 149–151).

10. 2025 m. vasario 3 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje (DNR tyrimas) nurodyta: 1. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, pateiktos voke Nr. 2, rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2. Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, pateiktų vokuose Nr. 3, Nr. 4, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (el. b. t. 1, b. l. 94–97).

11. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyba rašte nurodė, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, pateiktų vokuose Nr. 3, Nr. 4 (žiūrėkite 2025-02-03 PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-319619-25, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43087-24), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, 98–99).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

12. BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

15. Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. 2025 m. balandžio 7 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. t. 2. b. l. 33–36; 37–41). 2024 m. lapkričio 2 d. nutarimu J. D. pripažinta nukentėjusiąja (el. b. t. 1, l. 16–18; 19–21). 2025 m. kovo 10 d. J. D. pareiškė civilinį ieškinį (duomenys pateikti papildomai). 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu J. D. pripažinta civiliniu ieškovu (el. b. t. 2, b. l. 64–66; 67–69 ). Byloje yra pateiktas K. B. įsipareigojimas atlyginti 210 Eur turtinę žalą iki 2026 m. kovo 25 d. 2025 m. balandžio 7 d. nukentėjusioji J. D. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1 b. l. 26–27; 28; 42–73; 44). Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

16. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 57 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

17. K. B. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnis). Byloje nustatyta, kad K. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. K. B. 2009 m. gruodžio 21 d. buvo teistas už plėšimą ir turto sugadinimą, vėliau 5 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. 2021 m. gruodžio 21 d. nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui bei grasinimas žudyti) padarymą, paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022 m. balandžio 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą. Tai reiškia, kad neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą K. B. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tai rodo, kad K. B. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui K. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

19. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kitas kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Neigiamai kaltininko asmenybę apibūdina tai, kad K. B. ne kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei už smulkias vagyste, paskirtų baudų nemoka (el. b. t. 1, b. l. 127–140). SODROS duomenimis K. B. dirbo iki 2024 m. lapkričio mėnesio, (el. b. t.1, b. l. 124–126), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. t. 1, b. l. 141; 146). Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Prokurorė prašo paskirti K. B. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją mažinti trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. B. parinkus arešto bausmės rūšį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas kaltininko asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes bei veikos pavojingumą K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą, nustato maksimalią, t. y. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas bausmę mažina trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

20. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

21. 2025 m. kovo 10 d. nukentėjusioji J. D. pareiškė civilinį ieškinį 210 Eur turtinei žalai atlyginti (duomenys pateikti papildomai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad nukentėjusioji neteko turto, kurį K. B. pagrobė įsibrovęs į jos namus, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri prilygsta netektų daiktų vertei. Byloje duomenų, kad pagrobti daiktai būtų grąžinti nukentėjusiajai ar kitaip atlyginta netektų daiktų vertė, nėra. Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala atsiradusi dėl kaltininko veiksmų įsibraunant į gyvenamą patalpą sugadinus svetimą turtą (70 Eur stiklo paketas ir 20 Eur montavimas). Kadangi nustatyta aplinkybė, jog vagystė padaryta įsibraunant išdaužus langą, šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. K. B. civilinį ieškinį pripažino visiškai, įsipareigojo jį atlyginti iki 2026 m. kovo 25 d. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai iš K. B. priteisiant 210 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D. (BPK 115 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

22. Ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje (el. b. t. 2, b. l. 45–48), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

23. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius daiktinius įrodymus – 2024 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu paimtus: daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakų fragmentais, supakuotą į pakuotę Nr. 1. nuorūką Nr. 1, supakuotą į pakuotę Nr. 2; nuorūką Nr. 2, supakuotą į pakuotę Nr. 3.; nuorūką Nr. 3, supakuotą į pakuotę Nr. 4., 1 daktiloskopinę plokštelę su pėdsakų fragmentais, supakuotą į pakuotę Nr. 5, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti K. B. galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. B. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Nukentėjusiosios J. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. B. priteisti J. D. naudai 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad K. B. yra recidyvistas.

K. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius daiktinius įrodymus – 2024 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), , apžiūros protokolu paimtus: daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakų fragmentais, supakuotą į pakuotę Nr. 1. nuorūką Nr. 1, supakuotą į pakuotę Nr. 2; nuorūką Nr. 2, supakuotą į pakuotę Nr. 3.; nuorūką Nr. 3, supakuotą į pakuotę Nr. 4., 1 daktiloskopinę plokštelę su pėdsakų fragmentais, supakuotą į pakuotę Nr. 5, sunaikinti.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216) atlikti arešto bausmės.

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas tel.+370 34656216).

4. nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.