Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei N. B., atsakovui L. B., išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo vaikams formos pakeitimo ir priteisimo turtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pakeisti išlaikymo nepilnametei jos ir atsakovo dukrai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), formą, priteisiant dukrai jai ir atsakovui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. pripažinti nuosavybės teisę D. B. į ¼ dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, su jame statomu sodo nameliu 6125 litų vertės (viso turto vertė 25000 Lt), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

2. Pakeisti išlaikymo nepilnametei jos ir atsakovo dukrai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), formą, priteisiant dukrai jai ir atsakovui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. pripažinti nuosavybės teisę R. B. į ¼ dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, su jame statomu sodo nameliu 6125 litų vertės (viso turto vertė 25000 Lt), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B., a.k. (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-08-11 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš L. B. nepilnametėms dukroms D. B. ir R. B. išlaikymą periodinėmis 400 Lt/mėn. dydžio išmokomis kiekvienai nuo 2010-08-05. 2011 m. spalio 7 d. Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2011, kuriuo nutraukė jų santuoką, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ja, o ieškinį dalyje dėl jų bendro turto padalijimo perdavė nagrinėti L. B. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Per laikotarpį, kai teismo įsakymu jų nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, atsakovas jo visiškai nemokėjo. 2011 m. gruodžio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas dukroms D. ir R. buvo 12 285,81 litai. Laikytina, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ir neteikia, vengia tinkamai atlikti savo kaip tėvo pareigas. Tėvo parama vaikams labai reikalinga, nes jos nuolatinės pajamos tik apie 1949 litų per mėnesį (darbo užmokestis - 1614 Lt, neįgaliosios pensija - 335 Lt). Be to, ji turi įsipareigojimų AB DNB bankui, kiekvieną mėnesį moka apie 450 litų dydžio įmokas. Vaikų išlaikymui nuolat reikalingos lėšos abiejų tėvų parama. Atsakovas nemoka periodinių išmokų savo vaikų išlaikymui. Mano, kad ir ateityje atsakovas periodinių išmokų ir įsiskolinimo nesumokės, nes neturi duomenų, kad jis turėtų nuolatines pajamas ar keistų savo gyvenimo būdą.

Nors jų vaikams yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovui nevykdant teismo sprendimo, o ir neturint galimybių (pajamų) jam vykdyti, siekia nors kiek apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, priteisiant joms išlaikymą turtu. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kadangi atsakovas nevykdo pareigos periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą savo dukroms ir dėl to susidarė net 12 285,81 litų dydžio įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaikų interesams. Jų vaikų interesai gali būti geriausiai patenkinami priteisiant išlaikymo įsiskolinimą ir dalį išlaikymo turtu, o likusią išlaikymo dalį paliekant mokėti periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Dukrų D. ir R. interesus atitiktų ir realiai išieškotinas būtų išlaikymo įsiskolinimo priteisimas turtu, nes tik taip nors dalinai būtų apginti nepilnamečių vaikų interesai. L. B. IĮ ir pats L. B. turi labai daug kreditorių - IĮ ir jo turtas nepadengia kreditorinių įsipareigojimų ir kitų skolų. Nepriteisus nepilnametėms dukroms išlaikymo turtu, būtų pažeistos jų teisės ir interesai.

Varėnos rajono apylinkės teismas daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-94-445/2011 jų bendro turto padalijimo klausimo neišsprendė ir perdavė tai nagrinėti L. B. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Santuokoje su atsakovu buvo įgyta turtas, kuris laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tame tarpe ir žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, su jame statomu sodo nameliu, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Vidutinė sodo žemės sklypo su jame statomu sodo nameliu vertė pagal jos ir atsakovo atliktas apklausas yra apie 25 000 litų. Atlikti šio nekilnojamojo turto vertinimą neturi galimybių todėl, kad tam negali skirti jos gaunamų lėšų. Šis turtas, priklausantis jai ir atsakovui jungtine nuosavybės teise, galėtų būti dalijamas jai ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po 12 250 Lt, įvertinus jiems priklausančias dalis pinigine išraiška. Pastatytas sodo namelis yra nedidelis, jame suprojektuoti du kambariai: vienas pirmame aukšte, o kitas mansardoje, sodo žemės sklypas yra 6 arų ploto, todėl šio turto natūra tarp jos ir atsakovo padalinti neįmanoma. Priteisiant sodo sklypą su jame statomu sodo nameliu, pirmiausia išskaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas (12 285,81 litų), kuris pilnai padengtų atsakovui priteistiną sodo žemės sklypo ir namelio dalį (25000 Lt: 2 = 12250 Lt; 12250 yra mažiau nei 12285). Atsakovas sodo žemės sklypu ir nameliu nesinaudoja. Nors prašomas nepilnamečiams vaikams priteisti turtas nepadalintas - jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo ji su atsakovu, tačiau atsižvelgiant į vaikų interesus ir saugant jų teises, ½ dalis žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, su jame statomu sodo nameliu, esanti sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymas turtu priteistina jų nepilnametėms dukroms D. B. ir R. B..

Ieškovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovė nurodė, kad sodo namelis neįregistruotas viešame registre, nes neturi lėšų registracijai. Nurodomas žemės sklypas areštuotas. Ji patraukta bendraatsakove su atsakovu jo įmonės bankroto byloje.

Atsakovas ieškinį pripažino pilnai ir nurodė, kad yra darbingas, bet dėl sunkios turtinės padėties negali teikti išlaikymo vaikams. Pradėjo dirbti, bet nepakanka pajamų išlaikymui mokėti. Sodo namelis yra neįregistruotas registre. Problema dėl statinio atstumo nuo sklypo ribos, nes pastatytas arčiau, negu trys metrai. Žemės sklypas areštuotas.

Ieškinys atmestinas.

Nepilnametės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas, tai – N. B. ir L. B., tai patvirtinta gimimų liudijimais ( b.l.10-11).

Šalys pripažįsta, vaikai gyvena su motina, yra jos vienos išlaikomi, o atsakovo skola dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo sudaro 12285.81 Lt ( b.l. 7).

Išlaikymas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 2010-08-11 d. teismo įsakymu, priteisiant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį ( b.l. 8).

Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo nepilnametėms dukroms formą, priteisiant jai ir L. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. pripažinti nuosavybės teisę vaikams po ¼ dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, su jame statomu sodo nameliu 6125 litų vertės (viso turto vertė 25000 Lt), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Ieškovės nurodomas žemės sklypas yra areštuotas 2012-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nagrinėjant L. B. IĮ iškeltą bankroto bylą. Šia teismo nutartimi areštuotas ieškovės N. B. ir L. B. turtas, tame tarpe ir žemės sklypas 0.06 ha, esantis (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės gali būti apribotos įstatymu ar teismo sprendimu ( CK 4.39 str.1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamojo daikto areštas ( CPK 145 str.1 d.1 p.) reiškia, kad areštuotų daiktų savininkai netenka teisės perleisti daiktus kitiems asmenims, taip pat juos įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, ir tokie draudimai yra nurodyti teismo nutartyje, taikant laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje. Tai reiškia, kol yra taikomos šios laikinosios apsaugos priemonės, negali nurodytas nekilnojamas daiktas – žemės sklypas perleistas kitam asmeniui, t.y. ir priteisiant išlaikymą vaikams. Laikinosios apsaugos priemonės galioja CPK 150 str. 2, 3 d. numatytais terminais – ieškinį atmetus, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ieškinį patenkinus – iki teismo sprendimo įvykdymo. Todėl išlaikymas vaikams negali būti priteistas ieškovės nurodyta forma – žemės sklypo dalimi, kai šiam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir daiktui esant ieškovės ir atsakovo nuosavybėje, ieškovė turi teisę pareikšti naują ieškinį, siekdama priteisti išlaikymą vaikams tokia forma.

Ieškovė prašo vaikams priteisti išlaikymą ir statomo sodo namelio dalimis.

Nekilnojamas daiktas yra laikomas daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį ( CK 4.2 str. 1 d.). Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teise ar tik kai kurias iš šių teisų ( CK 4.20 str.). Daiktinėme teisėms į nekilnojamus daiktus yra taikomas nustatyta teisinis režimas ( CK 4.21 str.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ( CK 4.37 str.1 d.).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodomas daiktas statomas sodo namelis yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Pagal šalių nurodomas aplinkybes nuosavybės teisės įgyjimo būdas būtų pagaminant naują daiktą ( CK 4.47 str.1 d.4 p.), jeigu daiktas būtų registruotas viešame registre.

Registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai ( CK 4.253 str.1 d.).

Naujai pastatytam statiniui turi būti atlikti statinių kadastriniai matavimai ir parengta kadastrinių matavimų byla, kol statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pripažins juos tinkamais naudoti. Statinių kadastrinių matavimų byla turi būti privalomai pateikiama ir įrašant statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, t.y. įregistruojant statinį kaip nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamo turto registro įstatymo nuostatas nuosavybės teisės į statinį gali būti registruojamos tik po to, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t.y. kai statinys įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą. Kai kartu su prašymu įrašyti statinio kadastro duomenis į kadastrą pateikiami ir nuosavybės teises į tą statinį patvirtinantys dokumentai, tuomet kartu gali būti įregistruotas ir statinys , ir nuosavybės teisės į jį.

Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas yra nurodomo statomo sodo namelio savininkai. Pagal CK 3.196 str. 1 d.3 p. vaikui gali būti priteistas tik tas turtas, kurio savininku yra atsakovas, nes pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus kyla tik tėvams ( CK 3.192 str.1 d.).

Statinį suformavus įstatymų nustatyta tvarka ir įregistravus viešame registre suteiktų galimybę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo, jeigu šiam turtui nebūtų taikomi draudimai ir suvaržymai dėl perleidimo.

Išvadą teikiančios savivaldybės institucijos atstovė pateikė išvadą, kad iš esmės palaiko ieškovės reikalavimus, bet supranta, kad išlaikymo vaikams priteisimas turi atitikti įstatymų reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir draudimų jiems taikymo.

Atsakovas yra darbingas, todėl gali turėti legalių pajamų ir privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokia yra suformuota teismų praktika. Atsakovas nurodo, kad jis dirba, bet gauna mažai pajamų. Vengimas išlaikyti vaikus užtraukia baudžiamojo įstatymo nustatytą atsakomybę ( BK 164 str.), todėl vaikus atstovaujanti ieškovė turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorą dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu susidarė tokia situacija, kad ji pagal turtinę padėtį neįstengia išlaikyti vaikus, o atsakovas iš vis neteikia išlaikymo, kai tai privalo daryti ir turi tam bent minimalias galimybes.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, atsižvelgiant, kad šalių procesinis elgesys yra tinkamas, nepilnamečio vaiko interesų gynimas yra pirmaeilis dalykas ( CPK 96 str.1,2,5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.