Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei ir Ernestai Sakalauskienei, dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovei Giedrei Česnakienei, nukentėjusiajam S. Ž., administracinėn atsakomybėn traukiamam G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016-05-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 98P-59575729-16 dėl to, kad jis 2015-11-24, 8 val. 08 min., vairavo automobilį „VW Passat“ švediškais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiesiame kelio ruože nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į penkias egles, kurios augo namo kieme, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas G. K. automobilis bei nulaužtos S. Ž. priklausančios 5 eglės. G. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Teismo posėdyje G. K. nepripažino kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų. Paaiškino, kad automobilio po išgertuvių nevairavo. Automobilį pirko Švedijoje ir autovežiu atsivežė į Lietuvą. 2015-11-23 šventė, pas sūnų buvo atėję draugai. Sūnus išvažiavo, liko D. K. ir Š. Š.. Sūnus gyvena Kaune. Ryte atsibudo vienas, ieškojo automobilio, jie sakė nieko nežino. Įvykio vietoje nebuvo. Automobilio raktai buvo padėti ant sekcijos. Automobilis buvo važiuojantis, suremontavo važiuoklę, norėjo automobilį užregistruoti. Sūnus tikrai nevažiavo automobiliu, gyvena Kaune. Sūnus į Kauną išvažiavo arba tą dieną ar dieną anksčiau. Sūnus sakė, kad vairavo D. K..

Teismo posėdyje nukentėjęs S. Ž. paaiškino, kad tą naktį nieko negirdėjo, turėjo būti didelis garsas, nulaužė keturias egles, perlėkė per gyvatvorę. Eglės nulaužtos visiškai. Sulaužytas suoliukas. Vienos eglės vertė 100 eurų. Gyvatvorė atsistatė. Kas tą padarė nematė. Buvo lygiagrečios dvejos vėžės. Paliktame automobilyje veikė radijas. Filmavimo kamerų nėra. Žmonės kalbėjo, kad kaime šiuo automobiliu važinėjo girtas jaunuolis. Girdėjęs, kad žmonės kalba, jog automobilį vairavo L. K..

Teismo posėdyje liudytojas Š. Š. paaiškino, kad 2015-11-24 vakarą vartojo alkoholį su G. K.. Dar buvo D. K.. Stovėjo G. K. baltos spalvos „VW Passat“. Jam matant, niekas šiuo automobiliu nevažiavo. Alkoholį vartojo iki tamsos. Paskui išėjo pas D. K.. Nežino kas galėjo važiuoti tuo automobiliu. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Su D. K. į Veliuoną nevažiavo. Kitą dieną atėjęs pas jį G. K. klausė kur jo automobilis. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis Veliuonoje. Jiems būnant, G. K. niekur nevažiavo.

Teismo posėdyje liudytojas S. B. paaiškino, kad G. K. prašė ištraukti automobilį, nes buvo užklimpęs šlapioje žemėje, įvažiavęs į griovį. Buvo tamsu, šlapia. Žino, kad automobilis buvo baltas. Mano, kad kaimynas buvo blaivus. Ištraukė automobilį ir išvažiavo. Datos neprisimena. Apie įvykį Veliuonoje nieko nežino.

Teismo posėdyje liudytojas D. K. paaiškino, kad šventė kaimyno G. K. namuose. Be jo dar buvo G. K. ir Š. Š.. Buvo tamsu, išėjo girti į jo namus miegoti. G. K. liko namuose. Automobiliu niekas iš jų nevažiavo. Kol buvo ten, niekas nesiruošė važiuoti. Ne viską prisimena. Automobilis stovėjo G. K. namuose.

Teismo posėdyje liudytojas Dainius Tamošaitis, dirbantis Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK patruliu, paaiškino, kad teko vykti į įvykį Veliuonoje. Rado nuo kelio per gyvatvorę nučiuožusį automobilį švediškais numeriais. Vairuotojo ir dokumentų nebuvo. Namo šeimininkas aiškino, kad viskas įvyko naktį. Nurodė, kad tuo automobiliu kažkas naudojosi. Automobilis nebuvo vogtas ar ieškomas. Kažkas sakė, kad automobiliu naudojasi žmogus iš Raudonės. Pėdsakai buvo be jokios naudos. Eismo įvykį padarė vienas žmogus. Žala padaryta vieno automobilio. Turėjo būti didelis greitis.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad: 2015-11-24 naktį, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis švediškais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, įvažiavo į namo kiemą ir atsitrenkė į egles, vairuotojas, palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 5, 6, 7-14); S. Ž. paaiškinimuose nurodė, kad 2015-11-24, apie 8 val. 00 min., rado į kiemą įvažiavusį automobilį „VW Passat“, nulaužtas egles, sugadintą gyvatvorę, sulaužytą suoliuką. Padaryta 400 eurų turtinė žala. Naktį nieko įtartino negirdėjo, kam priklauso automobilis nežino. Pagal automobilio sugadinimus, esančias dvejas vėžes mano, kad įvykyje galėjo dalyvauti du automobiliai, tarpusavyje susidurti (b. l. 15, 21); G. K. paaiškinime nurodė, jog automobilis priklauso jam, tačiau jo nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, dėl girtumo nežino ar tą dieną kam nors davė vairuoti savo automobilį (b. l. 16-17); Š. Š. paaiškinime nurodė, kad 2015 metų lapkričio pabaigoje kartu su D. K. buvo nuėję pas G. K., kur visi vartojo alkoholį. Ar pas G. K. buvo kas nors atėjęs, nežino. Ryte pamatė, kad kieme nėra G. K. automobilio ir jam pasakė. G. K. nežinojo kur jo automobilis (b. l. 18); D. K. paaiškinime nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir Š. Š. (b. l. 19); S. B. paaiškinime nurodė, kad 2015 metų pabaigoje G. K. paprašė jo ištraukti iš griovio automobilį, buvo dešiniu priekiniu ratu įvažiavęs į Vyšnių gatvėje pakelėje esantį griovį. Apie įvykį Veliuonoje nieko nežino (b. l. 20); automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Švedijoje (b. l. 22); G. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 23).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra aplinkybė, ar G. K. 2015-11-24 vairavo automobilį „VW Passat“, numeris (duomenys neskelbtini), ir juo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nulaužtos eglės, apgadinta S. Ž. priklausanti gyvatvorė. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog būtent G. K. įvykio metu vairavo automobilį „VW Passat“. Tai, kad automobilis priklausė G. K., nors ir nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, savaime nėra įrodymas, kad būtent G. K. sukėlė eismo įvykį. S. Ž. nematė kaip automobilis įvažiavo į jo gyvatvorę bei nulaužė egles. Liudytojai Š. Š., D. K., S. B. patvirtino, kad G. K. iki įvykio automobiliu „VW Passat“ buvo įvažiavęs į pakelės griovį ir įklimpęs šlapioje žemėje, tačiau liudytojui S. B., ištempusiam G. K. automobilį iš griovio, nekilo abejonių, jog G. K. tą kartą buvo neblaivus. Taip pat negalėjo prisiminti kokią dieną šis įvykis buvo. Ši aplinkybė taip pat nepatvirtina, kad G. K. sukėlė eismo įvykį Veliuonos miestelyje, Jurbarko rajone.

Liudytojai Š. Š. ir D. K. nurodė, kad buvo neblaivūs ir tiksliai neprisimena visų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai D. K. ir Š. Š. kitos dienos ryte nuėjo į G. K. namus, esančius Raudonės miestelyje, kuriuose rado G. K., tuo tarpu automobilis tuo metu, po naktį įvykusio eismo įvykio, buvo Veliuonoje, kuri nuo Raudonės miestelio yra pakankamai toli, jog rudenį nakties metu būtų galima pareiti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio priekinė dalis, ypač vairuotojo durys, yra pakankamai stipriai apgadinta, todėl tikėtina, kad vairuotojas galėjo susižaloti, tačiau liudytojai D. K. ir Š. Š. nei apklausiami tyrimo metu, nei duodami parodymus teisme, nenurodė, kad tą rytą atėjus pas G. K., šis būtų sužalotas. Pats G. K. nurodė tą dieną nevairavęs automobilio.

Bylos nagrinėjimo metu S. Ž. nurodė girdėjęs kalbant, jog automobilį vairavo G. K. sūnus L. K.. Teismas L. K. nutarė apklausti. Jam neatvykus į teismo posėdį, buvo priimta nutartis L. K. atvesdinti, tačiau policijos pareigūnams jo atvesdinti nepavyko, nes nebuvo rastas. G. K. nurodė, kad jo sūnus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismui buvo pateiktas L. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad tuo metu gyveno Kaune, po ilgo laiko grįžęs į tėvų namus rado sumuštą tėvą ir kieme nebuvo automobilio. Klausinėjami žmonės tvirtino, kad automobilį vairavo D. K..

Byloje nėra duomenų apie atliktą automobilio „VW Passat“apžiūrą. Kaip minėta, fotonuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai yra pakankami sprendžiant apie vairuotojo susižalojimo tikimybę. Tyrimo metu neapžiūrėtas automobilio salono vidus, nepaimtos mikrodalelės, pirštų antspaudai nuo vairo, neieškota galimų kraujo pėdsakų, kas galimai būtų palengvinę vairuotojo nustatymą. Įvykis įvyko 2015-11-24, tuo tarpu G. K. apklaustas 2015-12-08, Š. Š. 2016-04-04, o D. K. 2016-04-21. Praėjus tokiam laikui po įvykio, nustatyti faktines aplinkybes yra sudėtinga.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog G. K. eismo įvykio metu vairavo automobilį. Netiesioginių įrodymų, liudijančių G. K. vairavimo faktą taip pat nėra. G. K. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino nevairavęs automobilio ir įvykio nesukėlęs. Vien tik prielaidų ir spėlionių pagrindu asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl visos abejonės vertintinos G. K. naudai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu nutrauktina Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 – 288 straipsniais, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio teisės pažeidimų sudėčių požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.