Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
1-109-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44359-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Nukentėjusysis
K. B.
Kaltinamasis
R. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44359-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.2.; 2.4.1.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,nukentėjusiajam K. B.,kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

R. B. 2017-08-06, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu 21, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams S. S., R. K., A. B., N. G., K. B., sėdinčiam automobilyje (duomenys neskelbtini), per atidarytą langą ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė K. B. per dešinį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl nepadoraus K. B. gesto, parodyto prasilenkiant mašinoms, jis užkirto kelią jo automobiliui, priėjęs atidarė duris ir sudavė K. B. du kartus į veidą. Nukentėjusiajm jis žalą atlygino, su juo susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. parodė, kad 2017-08-06, apie 18.00 val., savo automobiliu kartu su draugu M. S. važiavo Raseinių m., Vytauto Didžiojo g., į degalinę, kad atsigertų kavos. Vairuodamas automobilį privažiavo sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriame šalia vairuotojo sėdėjo pažįstamas iš matymo K. B., kuris parodė jam vidurinį piršą. Pasipiktino šiuo elgesiu ir sustabdęs minėtą automobilį, kitų asmenų akivaizdoje K. B. smūgiavo ranka į veidą. Su K. B., kuriam vietoje savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, susitaikė, jo atsiprašė ir atlygino žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 60, 69).

Nukentėjusysis K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-06, apie 16.00 val., važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K.. Sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o gale buvo draugai S. S., A. B., N. G.. Važiuojant Raseinių m., Vytauto Didžiojo g., pro automobilio langą pamatė šalia automobiliu važiuojantį R. B.. Jam parodė pirštų kombinaciją. Jokio konflikto neprovokavo, galvojo, kad jų automobiliai prasilenks. Netrukus R. B. jų automobilį aplenkė ir sustojo. R. B. išlipo iš savo automobilio ir priėjęs sudavė jam delnu 3 kartus ir 2 kartus kumščiu į veidą, tuo buvo sukeltas fizinis skausmas. Kliuvo į dešinę veido pusę, daugiau į žandikaulį, iš karto liko paraudimas, o po dienos atsirado kraujosruva. Šiuo metu pretenzijų R. B. neturi, kadangi jis atsiprašė už sukeltą fizinį skausmą ir civilinio ieškinio byloje nebereiškia, kadangi turtinė žala pilnai atlyginta, o neturtinės žalos atsisako (b. l. 13, 21). Teisme jis patikslino, jog R. B. sudavė jam du kartus delnu, du - tris kartus kumščiu, tiksliai nepamena.

Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017-08-06, tikslaus laiko nepamena, tačiau tai buvo dienos metas, po pietų, kartu su K. B., S. S., A. B., R. K. važiavo Vytauto Didžiojo gatve, kai tuo metu kita eismo juosta automobilį aplenkė R. B.. K. B. sėdėjo priekyje, jie kažką su R. B. susirodė pirštais, ką tiksliai nematė. R. B. automobiliu užtvėrus kelią, automobilį sustabdė. R. B. priėjus prie automobilio jis su K. B. apsižodžiavo ir apie porą smūgių R. B. trenkė K. B. į veidą. Tada jis ir A. B., išlipo iš automobilio ir pasakė R. B., kad ,,apsiramintų" (b. l. 27). Teisme N. G. parodymų nekeitė, parodė, jog matė, kad R. B. sudavė K. B. du kartus.

Liudytojo A. B. parodymai analogiški N. G. parodymams. (b. l. 32). Teisme jis parodė, jog matė, kad R. B. sudavė K. B. du kartus.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis 2017-08-06, tikslios valandos nepamena, tai galėjo būti po pietų. Kartu su A. B., N. G., K. B. ir R. K. važiavo Vytauto Didžiojo gatve, Raseiniuose. R. K. vairavo automoblį. Staiga jų automobilį aplenkė R. B., kuris vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį. R. B. savo automobilį pastatė taip, kad nebuvo galimybės jo apvažiuoti, ir išlipęs priėjo prie tos pusės, kur sėdėjo K. B.. Paprašęs atidaryti langą priekaištavo dėl parodytų gestų, tada jie abu apsižodžiavo ir R. B. K. B. trenkė kelis smūgius į veidą (b. l. 38-39). Teisme jis parodė, kad R. B. K. B.sudavė tris ar daugiau smūgių.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2017-08-06, tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti po pietų, važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su K. B., S. S., N. G. ir A. B.. Važiuojant vienpusio eismo antrąja juosta, pirmąją juosta važiuojantis (duomenys neskelbtini) automobilis jį aplenkė ir užkirto kelią taip, kad negalėtų daugiau pavažiuoti į priekį. Teko sustoti antrojoje eismo juostoje. Viskas vyko ties DNB banku. Pralenkiant, R. B., kuris vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, su K. B., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kažką vienas kitam parodė rankomis, tačiau nematė, nes žiūrėjo į kelią. Tai pasakojo kartu važiavę draugai. Kai abi transporto priemonės sustojo, R. B. išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo automobilio, būtent prie tos pusės, kur sėdėjo K. B.. Priėjęs prie automobilio R. B. su K. B. apsižodžiavo, vienas kitą keikė dėl parodytų ženklų. Po keiksmų R. B. ,trenkė su ranka (pora smūgių iš kumščio, pora iš delno) K. B. kelis kartus į veidą (b. l. 44-45).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017-08-06, apie 18.00 val., su draugu R. B., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo Raseinių m., Vytauto Didžiojo g., į degalinę, kad atsigertų kavos. Važiuojant dešine puse su automobiliu susigretino sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis. Aiškiai matė, kad šalia vairuotojo sėdintis vaikinas, kurio nepažįsta, pro atvirą langą rodo vidurinį pirštą. Suprato, kad šis gestas skirtas draugui, tai suprato iš draugo reakcijos. R. B. supyko ir savo automobiliu užvažiavo jiems iš priekio, dėl ko abu automobiliai sustojo. Sustojo antroje juostoje, ties ,,Medicinos banko“ patalpomis. Matė, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdi keturi vaikinai. R. B. iš savo automobilio išlipo ir ėjo link jų automobilio. Išlipo ir jis iš automobilio, stovėjo maždaug 10 metrų atstumu. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinės keleivio pusės durelės atsidarė, prie jų priėjo R. B.. Girdėjo keletą keiksmažodžių, o po jų R. B. vieną kartą ranka smūgiavo sėdėjusiam vaikinui per veidą, kliuvo per žandą, daugiau nematė. Po to sėdo abu į automobilį ir išvažiavo (b. l. 50). Teisme M. S. parodė, kad matė, jog R. B. K. B. sudavė į veidą, buvo užsimojęs ir antrą kartą, bet ar pataikė, nematė.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo matyti, kad K. B. teigia, jog jam viešoje vietoje apie 5 kartus sudavė ranka R. B. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 8-9).

Įvykio vieta užfiksuota Raseinių mieste, Vytauto Didžiojo g., ties pastatu Nr. 21 (b. l. 8).

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau teisme parodė, kad tik du kartus sudavė nukentėjusiajam. Tuo tarpu nukentėjusysis K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis sudavė jam apie 5 smūgius. Liudytojai N. G. ir A. B. parodė, kad matė, jog kaltinamsis nukentėjusiajam sudavė du smūgius. Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. K. B. sudavė kelis smūgius, o teisme parodė, kad tirs ar daugiau kartų. Liudytojas R. K. parodė, kad R. B. ,,trenkė su ranka (pora smūgių iš kumščio, pora iš delno) K. B. kelis kartus į veidą“. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. K. B. sudavė vieną smūgį, tuo tarpu teisme parodė, kad matė, jog sudavė vieną smūgį, buvo užsimojęs ir antrą kartą, bet ar pataikė, - nematė. Taigi, kaip ir minėta, visos abejonės dėl suduotų smūgių skaičiaus vertinamos kaltinamojo naudai.

Surinkti įrodymai, kurie yra tarpusavyje susiję ir papildantys vieni kitus bei leidžiantys daryti pagrįstas išvadas, nekeliančias abejonių dėl įvykio faktinių aplinkybių, patvirtina ir byloje neginčijamai nustatyta, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustų proceso dalyvių duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamsis R. B. K. B. sudavė ne mažiau kaip du smūgius delnu į dešinį skruostą, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog buvo suduota penki smūgiai. Pažymėtina, jog baigiamųjų kalbų metu tokios pačios pozicijos laikėsi ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, jog įvykio vieta esanti mieste centre, šalia bankų yra vieša.

Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Padariniai, pasireiškiantys visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymu – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Iš principo konfliktas, nors kilęs viešoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis Nr.2K-5/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, o būtent apklausti lioudytojai, kurie pasijuto nepatogiai, tokio elgesi akivaizdžiai nesitikėjo, todėl akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-563/2009). Įžūlūs elgesys yra tuomet, kad panaudojamas fizinis smurtas.

Taigi kaltinamojo R. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, tačiau mažiau kaip prieš ketverius metus jo ažvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu, baustas administracine tvarka, iš specialisto išvados matyti, jog jam netiklinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, vykdo individualią veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Pažymėtina, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusiskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 20 MGL (753,20 Eur) (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

Išaiškinti R. B., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė