Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,

išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-22 d. 17.34 val. (duomenys neskelbtini) 47,00 km, A. K. vairavo traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai saugu, nepraleido jį lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101, 103, 219.1., 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis LR ATPK 272 str. 1 d., byla baigta nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniame paaiškinime, esančiame byloje, nurodoma, kad 2016-07-22 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. V. kelyje jam reikėjo sukti į kairę. Parodė posūkio signalą ir šiek tiek pasuko, bet kelio punktyrinės linijos (vidurinės) nepravažiavo, nes pamatė jį lekiantį automobilį. Tuomet jis pamatė, kad lenkiantis automobilis pagavo kelkraštį, jį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio į šalikelę. Tada jis traktoriumi įsuko į lauko keliuką ir sustojo. Išlipęs iš traktoriaus pasiteiravo, ar automobilio vairuotojui nieko neatsitiko. Vairuotojas jam atsakė, kad sužalojimų nepatyrė, tačiau reiškė pretenzijas dėl to, kad jis neparodė posūkio signalo. Jis vairuotojui pasakė, kad posūkio signalas veikė, tik jis pats, važiuodamas dideliu greičiu, jo nepastebėjo. Po to jis nuvažiavo vežti grūdų (b. l. 7).

A. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta.

Suinteresuotas asmuo V. R. parodė, kad jam priklauso traktorius „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats įvykusio įvykio nematė, nes tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną jam paskambino A. K. ir pasakė, kad sukdamas traktoriumi į kairę, užvažiavo ant priešinės linijos. Nurodė, kad jis nekirto priešinės linijos, kontakto nebuvo ir nieko nedarė. A. K. traktorininko teises turi, kadangi 2011 m. (duomenys neskelbtini) išsilaikė kategoriją, teises jam rodė. Jis sužinojo, kad teisės 2004 m. iš A. K. buvo atimtos. Kodėl 2011 m. (duomenys neskelbtini) jam išdavė naujas teises, jam buvo neaišku. Jis nežinojo, kad A. K. neturi teisės vairuoti traktoriaus.

Liudytojas J. A. parodė, kad 2016-07-22 d. apie 17.00 val. jis važiavo iš darbo į namus. Važiuodamas už (duomenys neskelbtini), bandė aplenkti važiuojantį traktorių, nes buvo visos galimybės jį aplenkti. Traktorius važiavo maždaug 40-50 km/h greičiu, o jis savo automobiliu važiavo kokiu 80 – 100 km/h greičiu. Kai bandė lenkti, traktorius važiavo dešine kelio juosta ir turėjo matyti, kad jis jį lenkia. Lenkiant traktorius ėmė sukti į kairę pusę ir jam nieko kito neliko daryti, kaip tik mestis į kairę pusę. Kai metėsi į kairę kelio pusę, traktorius jau suko. Traktorininkas jam jau buvo užkirtęs kelią. Automobilis pagavo žvyro ir jis nuvažiavo nuo kelio. Tuomet traktoriaus vairuotojas, pasukęs į kairįjį keliuką, sustojo ir išlipo. Viskas įvyko labai staiga, jis vos spėjo pasukti į kairę kelio pusę. Neprisimena, ar bandė stabdyti. Įvykio metu apgadino savo automobilio šoną. Po įvykio su traktoriaus vairuotoju tarpusavyje susiginčijo. Traktorininkas teigė, kad jis posūkio signalą rodė, tačiau jis degančio posūkio signalo nematė. Vėliau traktorininkas nebesiginčijo, sėdo į traktorių ir išvažiavo į laukus. Jis traktorininko prašė palaukti atvykstančios policijos. Tačiau netrukus pamatė, kad traktorius, nelaukęs policijos, išvažiavo. Eidamas link laukų bandė sustabdyti traktorininką ir paprašyti jo palaukti policijos, tačiau traktorininkas pamatęs, kad jis eina artyn link jo, paspaudė greitį ir nuvažiavo link fermų. Jo sustabdyti jis nebespėjo. Kai atvažiavo policija, jis jiems papasakojo įvykio aplinkybes ir koks buvo traktorius. Policijos pareigūnai matė tą traktorių. Nuvažiavo į kiemą, tačiau traktorininko nerado, traktorius buvo paliktas tuščias.

Motyvuojamoji dalis

Be aukščiau nurodytų įrodymų, A. K. kaltę dėl šių pažeidimų įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, J. A. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto lentelės, duomenys apie teisės vairuoti neturėjimą, duomenys apie transporto priemonę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas traktorių, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai saugu, ir nepraleido jį lenkiančio automobilio, todėl automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, susuko vairą į kairę ir, jo nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino automobilį, po ko pažeidėjas iš minėtos eismo įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojas J. A., tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teismui nurodė tas pačias aplinkybes, todėl netikėti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Juos iš dalies patvirtina ir paties A. K. paaiškinimai policijos pareigūnui apie tai, kad iš tiesų, jam tuo metu vairuojant traktorių ir sukant į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, buvo toks įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) automobilis, lenkdamas jo vairuojamą traktorių, nuvažiavo nuo kelio, tačiau jis iš įvykio vietos išvažiavo, nelaukdamas policijos pareigūnų, nors ir iš jo paaiškinimo matyti, kad tuo metu jie abu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, tuo pažeisdamas KET 232 str. reikalavimus.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 101 p. numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. jis, neturėdamas teisės vairuoti, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 219.1. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. paaiškinimo, esančio byloje ir liudytojo J. A. parodymų teisme akivaizdu, kad vairuotojai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, vienintelis elgesio modelis buvo kviesti policiją ir jos laukti. J. A. nurodė, kad jis pasakė A. K., kad kvies policiją ir liepė jos laukti, tačiau A. K. iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atvykę policijos pareigūnai tą pačią įvykio dieną A. K. nerado. A. K. policijai savo paaiškinimą dėl įvykio pateikė tik po 3 dienų nuo įvykusio eismo įvykio, t.y. 2016 m. liepos 25 d. Lietuvos A. T. praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Remiantis liudytojo J. A. rašytiniu paaiškinimu ir jo paaiškinimu teismo posėdžio metu, policijos pareigūnės Miglės Raščiauskaitės byloje esančiu tarnybiniu pranešimu bei pačio A. K. byloje esančiu paaiškinimu nustatyta, jog atvykus policijos pareigūnams į eismo įvykio vietą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs visas teismo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, A. K. elgesį po eismo įvykio, daro išvadą, jog A. K. suvokė, ką daro po eismo įvykio, kurio dalyvis buvo jis, veikė sąmoningai, todėl darytina išvada, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Tuo būdu, esant visiems šiems byloje surinktiems ir virš aptartiems visiems įrodymams, A. K. kaltė dėl pažeidimų yra neginčijamai įrodyta.

A. K. atsakomybę sunkinančių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama ir į A. K. asmenybę – nedirba, per metus administracine tvarka baustas dėl pažeidimo transporte pagal LR ATPK 131 str. 7 d., 131 str. 5 d. bauda, kuri sumokėta. Praeityje administracine tvarka baustas aštuonis kartus už pažeidimus transporte ir viešajai tvarkai. Du kartus jam skirti įspėjimai už pažeidimus viešajai tvarkai. Dėl pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 3 d. yra suėjęs senaties terminas, tris skirtas baudas yra sumokėjęs, dėl kitų dviejų pažeidimų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Transporto priemonės – traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvertinant visas šias aplinkybes, A. K. skirtinos didesnės nei minimalios baudos, nekonfiskuojant transporto priemonės. Paskirtos baudos bendrintinos LR ATPK 33 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. K. nubausti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 340 Eur bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. 1200 Eur bauda be transporto priemonės - traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. R., konfiskavimo. LR ATPK 33 str. pagrindu paskirti galutinę nuobaudą - 1200 Eur baudą be transporto priemonės - traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. R., konfiskavimo.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.