Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-462/2008

Teisėja Loreta Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.1.; 1.1.11.2.;

2008 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 45 parų arešto bausmės dalis, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. pakeista į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems (7) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 72 str., 2 d. 3 p., 5 d., konfiskuota D. B. turto už 1125 litus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., konfiskuota V. S. turto už 1125 litus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 5 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. S., atidarę langą įsibrovė į E. S. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš kambario pagrobė E. S. priklausančius daiktus: 5500 Lt vertės 107 cm įstrižainės plazminį televizorių LG, dvi garso kolonėles, kurių bendra vertė 500 Lt, 150 Lt vertės muzikinį centrą JVS, 1200 Lt vertės namų kiną „Panasonic“ ir 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, tuo nukentėjusiajam E. S. padarydamas 7550 Lt turtinę žalą.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam 2007 m. birželio 5 d. su V. S. padarant nusikaltimą jam buvo sukakę aštuoniolika metų. Tačiau aštuonioliktasis gimtadienis jam sukako vos prieš keturias dienas iki vagystės. Po vagystės padarymo pradėjo oficialiai dirbti savo tėvo S. B. įmonėje autošaltkalviu. Pradėjo lankytis pas psichologę. Dabar supranta, jog visus nusikaltimus padarė faktinio brendimo laikotarpiu ir nesuvokė, ką turėjo daryti, kur save realizuoti.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausme yra nuteistas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir neatkreipė dėmesio, kad šį nusikaltimą padarė vos tik sulaukęs faktinės pilnametystės. Nuteistasis abejoja, ar pagal savo socialinę brandą jau prilygo pilnamečiui. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar jam nebuvo galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. nuostatų ir bausmę paskirti kaip nepilnamečiui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. B. bausmę, įvertino tai, kad jis labai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat atsižvelgė į jo jauną amžių, jog nusikaltimą jis padarė tik sulaukęs pilnametystės, todėl nuteistojo argumentai šioje apeliacinio skundo dalyje jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir į visus juos teismas atsižvelgė ir paskyrė bausmę, artimą sankcijos minimumui.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatomis. Kolegija su šiais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais sutinka. Švelninti nuteistajam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Bet Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tauragės rajono apylinkės teismas nepritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1p., 2 p., 3 p. ir 5 p. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas apklausė psichologę L. Cemnalianskienę dėl D. B. socialinės brandos nustatymo. Psichologė L. Cemnalianskienė teismo posėdyje parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį į ją kaip specialistę kreipėsi D. B. mama dėl sūnaus elgesio. Tada D. B. gyveno su mama. Nuo to laiko prasidėjo jų pokalbiai. Pokalbiai tęsiasi iki šiol. Per šį laikotarpį ji pakankamai gerai pažino D.. D. B. neturi tikslų, požiūrio struktūros, vertybių sistemos, motyvų. Jo asmenybė yra infantili, nepakankamai susiformavusi, pasiduoda kitų asmenų įtakai dėl nestabilumo, nesugebėjimo adekvačiai vertinti situaciją. Jei jam vadovauja, jis paklūsta, vykdo nurodymus. D. nėra baigęs pagrindinės mokyklos. Jo pasaulėžiūra nėra susiformavusi. Asmenybės formavimuisi turėjo įtakos tėvo nebuvimas šeimoje, šalio jo. D. B. savo socialine branda atitinka 16-17 metų žmogaus lygmenį, nes jo įvertinimai gali būti abstraktūs, bet nėra jokios metodikos.

Įvertinus šiuos psichologės L. Cemnalianskienės parodymus bei minimalią 4 dienų ribą, skiriančią nepilnametystę nuo pilnametystės ir atsižvelgiant į kitas baudžiamosios bylos aplinkybes, tai yra vagystės padarymo būdą ir tikslus, į tai, jog nusikaltimo sumanytojas buvo V. S., kad D. B. prieš vagystę padarant buvo paaiškinta, jog daiktus V. S. iš savo dėdės paima dėl to, jog pastarasis neatsiskaitė už atliktus darbus, tai būtent ir įrodo nepakankamą socialinę nuteistojo D. B. asmens brandą, darytina išvada, kad yra pagrindas nuteistajam D. B. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, nes nuteistasis, nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir buvo formaliai peržengęs nepilnametystės ribą, tačiau pagal socialinę brandą tuo metu prilygo nepilnamečiui.

Todėl D. B. taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 straipsnis, kuris numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmens charakteristikos bruožus, socialinę brandą, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. 2 d.) į tai, jog po vagystės padarymo pradėjo gyventi kartu su tėvu, jog jis įsidarbino savo tėvo įmonėje, pats tvirtina, kad suprato savo kaltę ir yra pasiryžęs gyventi dorai, laikytis visuomenės nustatytų normų ir įstatymų, daro motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo bei remiantis bausmių vykdymo atidėjimo taisyklėmis yra pagrindas nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 ir 2 d. ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, atidėjus bausmės vykdymą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nepilnamečiui skirtina viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 2 d., 92 str. D. B. Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. , D. B. paskirti elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dirbti arba tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 valandos iki 7 valandos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.