Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-23 · Byla Nr. 2KT-77-790/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-23
Bylos Nr.
2KT-77-790/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-77-790/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16820-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2365-577/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi perduotas spręsti ieškovo A. P. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2365-577/2022 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-2365-577/2022 pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties ieškovas A. P. pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Ieškovo A. P. pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo grindžiamas, jo teigimu, anksčiau Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtose civilinėse bylose teisėjų ar teismo padarytais neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą. A. P. kelia abejones, ar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-2365-577/2022 Vilniaus apygardos teisme nebus pažeistos jo teisės į teisminę gynybą, teisingą teismo procesą.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. P. nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams yra grindžiamas aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas praeityje yra priėmęs procesinius sprendimus civilinėse bylose, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis patyrė neigiamas pasekmes – prarado galimybę išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

6. Ieškovo pareiškime nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo civilinės bylos Nr. 2S-2365-577/2022 nagrinėjimo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, spręsdamas teisėjų nešališkumo klausimą, yra išaiškinęs, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021).

7. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad atitinkamose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose buvo priimti procesiniai sprendimai, kurių rezultatai ieškovo netenkina, nesudaro pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme ieškovo atžvilgiu praeityje buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, niekaip nepagrindžia teisėjų suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2S-2365-577/2022 baigtimi, juolab, kad A. P. ieškinio materialiniai reikalavimai nėra susiję su Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmais. Ieškovas pareiškime dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nenurodė jokių kitų objektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovo reiškiamas abejones dėl galimo nešališko civilinės bylos nagrinėjimo šiame teisme. Pažymėtina, kad visiems atitinkamo teismo teisėjams reiškiamas nušalinimas turi būti grindžiamas ne tik abejonėmis, o konkrečiais faktais, kurie keltų abejonių dėl teisėjų nešališkumo, tačiau ieškovas pareiškime dėl teisėjų nušalinimo tokių faktų nenurodė.

8. Kadangi ieškovo A. P. išreikštos abejonės dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2365-577/2022 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. P. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos Nr. 2S-2365-577/2022 perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras