Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-28 · Civilinė byla Nr. 2A-394-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
2A-394-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00424-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-394-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00424-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Repex“ ir atsakovės E. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3762-590/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Repex“ ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo padarytos žalos neperdavus administratoriui turto, nepagrįstai nurašius turtą, neteisėto piniginių lėšų panaudojimo.

BUAB „Repex“ prašo priteisti iš atsakovės 241 877,94 Lt: 1 045,84 Lt už neparduotą turtą, 19 048,42 Lt už nurašytą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, 221 783,68 Lt už iš įmonės kasos pasisavintas/iššvaistytas pinigines lėšas (t. 1, b.l. 1-13). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Repex“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 11 d. Atsakovė laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo BUAB „Repex“ direktorė, o nuo 2010 m. gegužės 6 d. ir vienintelė akcininkė. Atsakovė visus dokumentus ir turtą bankroto administratoriui turėjo būti perduoti iki 2013 m. spalio 28 d., tačiau 2013 m. lapkričio 11 d. perdavė tik įmonės antspaudą bei dalį dokumentų, turtas neperduotas. Iš perduoto BUAB „Repex“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad įmonei priklauso automobiliai BMW 520 (1 Lt), Opel Calibra 1992 m. (1 Lt), Audi 200 1986 m. (1 Lt), kasos aparatas CHD 3010T (1 041,84 Lt), interneto svetainė (1 Lt), kurio atsakovė bankroto administratoriui neperdavė. Tokie atsakovės veiksmai laikytini kaip neteisėti ir pažeidžiantys tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, nes turtas negali būti parduotas, iš šio turto negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. BUAB „Repex“ žalą sudaro neperduoto turto likutinė vertė - 1 045,84 Lt. Ieškovas taip pat nustatė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonėje nurašyta didelė dalis trumpalaikio (3 407,52 Lt) ir ilgalaikio turto (15 640,90 Lt), kuris bankroto administratoriui neperduotas. Nurašant ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, nesurašyti defektiniai aktai, nepateiktos specialistų išvados, kurios leistų identifikuoti kiekvieno turto vieneto realią būklę. Visam nurašomam turtui nurodyta ta pati nurašymo priežastis „turtas neremontuotinas, negali būti parduotas ir turi būti nurašytas“, nenurodant jokių konkrečių, individualių priežasčių. Tarp įmonės dokumentų nerasta jokių dokumentų, kurie pagrįstų nurašyto turto fizinį sunaikinimą ar atidavimą į antrinių žaliavų surinkimo vietas. Ieškovo vertinimu, turtas nurašytas nepagrįstai, t. y. neįsitikinus, kad jis tikrai neremontuotinas (kokios konkrečios priežastys, gedimai) ir negali būti parduotas (net už didžiausią pasiūlytą kainą ar metalo/atsarginių dalių laužą). Ilgalaikio bei trumpalaikio turto nurašymas pažeidė BUAB „Repex“ kreditorių interesus, nes jis atliktas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, įmonei esant faktiškai nemokiai. Toks atsakovės elgesys traktuotinas kaip neteisėtas bei pažeidžiantis tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. BUAB „Repex“ žalą sudaro nurašyto turto likutinė vertė - 19 048,42 Lt. Bankroto administratorius nustatė, jog ant kasos išlaidų orderių, išmokant grynuosius pinigus iš įmonės kasos darbuotojams ir kitiems kreditoriams, trūksta gavėjų parašų, iš viso per 2012 metus iš įmonės kasos neva išmokėta 221 783,68 Lt suma, kuri nėra patvirtinta gavėjų parašais. Grynųjų pinigų operacijas reglamentuoja 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“, kurių 19 punkte numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Tokie gavėjams neišmokėti (nepanaudoti) pinigai, privalo būti grąžinti į įmonės kasą. Ieškovo vertinimu, 221 783,68 Lt suma nebuvo išmokėta gavėjams, ji į įmonės kasą negrąžinta, todėl laikytina, kad atsakovė šiuos pinigus neteisėtai pasisavino ir/ar iššvaistė, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta 221 783,68 Lt žala. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl įmonei padaryta bendra 241 877,94 Lt žala priteistina iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 125 444,12 Lt žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 30 524 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 217-223).

Dėl neperduoto turto. Ieškovas atsisakė reikalavimo dalyje dėl automobilio BMW 525 (1 Lt) perdavimo. Atsakovė neginčija ieškovo reikalavimo priteisti po vieną litą už neperduotus automobilius Audi 200 (1 Lt) ir Opel Calibra (1 Lt) bei interneto svetainę (1 Lt). Teismas nesutiko, kad neperduoto kasos aparato CHD 3010T vertė yra 1041,84 Lt, nes ieškovas nenurodė kasos aparato nusidėvėjimo. Teismas pažymėjo, kad kasos aparatas įmonėje buvo įdiegtas ir naudojamas nuo 2008 m. balandžio 4 d., o ieškinyje nurodoma 2008 m. gamybos kompiuterio ir kito panašaus 2008 m. turto vertė yra 1 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kasos aparatas buvo naudojamas ilgą laiką bei atsižvelgiant į panašaus turto nusidėvėjimą nuo 2008 m., teismas sprendė, kad ir kasos aparato vertė yra 1 Lt. Todėl ieškovo įrodyta žala dėl neperduoto turto yra 4 Lt, kuria sudaro po 1 Lt už neperduotus automobilius Audi 200 ir Opel Calibra, interneto svetainę ir už kasos aparatą. Atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

Dėl nurašyto turto. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad turto, kuris buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m. nurašymas 2012 m. gruodžio 31 d. yra neteisėtas. Pats ieškovas pripažino, kad minėtu laikotarpiu įsigytas turtas iki bankroto jau buvo susidėvėjęs, nes ieškinyje nurodo, kad turto vertė už tokio turto vienetą yra 1 Lt. Apie šio turto nusidėvėjimą pagrįstai pažymima ir turto nurašymo aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad 2002 - 2008 metais įsigytas turtas iki bankroto buvo nusidėvėjęs, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad įmonė patyrė žalą dėl tuo laikotarpiu įsigyto turto nurašymo. Teismo vertinimu, žala dėl ilgalaikio turto nurašymo sudaro 15 629,90 Lt (15 640 Lt - 11 Lt (2002 - 2008 metais įsigyto turto vertė).

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 2011 - 2012 metais įsigytas trumpalaikis turtas buvo nurašytas pagrįstai. Šiuo laikotarpiu įsigytas turtas nurašytas tą pačią 2012 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad yra netinkamas naudoti, neremontuotinas ir negali būti parduotas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio turto nurašymo priežasčių pagrįstumą, turtas nurašytas iš esmės naujas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių turto sugedimo aplinkybes, įrodymų, kad dėl turto remonto buvo kreiptasi į specialistus, specialistų išvadų patvirtinančių turto nepataisomą sugedimą, įrodymų, kad negalima pasinaudoti pardavėjo suteikta prekės garantija, įrodymų, kad turtą buvo bandoma parduoti, įrodymų, kad nurašytas turtas (daugiausia elektros ir elektroninė įranga) sunaikintas ar perduotas atitinkamoms atliekų tvarkymo įmonėms. Be to, trumpalaikį turtą atsakovė nurašė vienasmeniškai, nenurodydama jokių tokį nurašymą pagrindžiančių priežasčių, atsakovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų patvirtinančių trumpalaikio turto nurašymo pagrįstumą. Todėl teismas sprendė, kad byloje 3 407,52 Lt žala dėl trumpalaikio turto nurašymo yra įrodyta. Nurašymo aktai surašyti tik formaliai be jokio turinio, aktai nepagrindžia ir neįrodo turto nurašymo priežasčių šios ūkinės operacijos pagrįstumo ir būtinumo. Todėl atsakovė, organizuodama turto nurašymo ūkinę operaciją, nevykdė teisės normų reikalavimų, savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą. Atsakovės kaltės forma yra tyčia, nes ji buvo įmonės vadovė, jai buvo žinoma, kad nepagrįstas turto nurašymas yra neteisėtas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė žinojo, jog nepagrįstai nurašant turtą, įmonei bus padaryta turtinė žala, tačiau vis tiek organizavo ir vykdė neteisėtą turto nurašymą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, įmonė neteko turto, todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su patirta žala. Nagrinėjamu atveju žala yra padaryta „vidiniuose“ santykiuose, yra įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti 19 307,42 Lt turtinę žalą dėl neteisėto turto nurašymo (DK 255 str. 1 p.).

Dėl piniginių lėšų. Ieškovas nurodo, kad 2012 metais iš įmonės kasos išmokėta 221 783 Lt suma, kuri nepatvirtinta gavėjų parašais. 2012 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovė, kuri tuo metu ėjo direktorės ir kasininkės pareigas, išmokėjo EP Emballage APS už prekes 40 852,08 Lt. Orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, tačiau atsakovė pateikė 2014 m. kovo 19 d. pinigų gavėjo patvirtinimą, kad orderyje nurodytą sumą gavo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad EP Emballage APS gavo pinigus nepaneigia žalos fakto, nes nei orderyje, nei patvirtinime apie pinigų gavimą nėra nurodoma, už kokias prekes, pagal kokį sandorį buvo sumokėti pinigai. Atsakovė nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kurie patvirtintų pinigų išmokėjimo pagrįstumą. Teismas sprendė, kad 40 852,08 Lt suma išmokėta be pagrindo, todėl įmonė patyrė žalą. Tas pats pasakytina ir apie 65 550,62 Lt išmokėjimą Dores Fabrika LTD pagal 2012 m. liepos 13 d. orderį, kuriame nenurodyta apmokėjimo paskirtis, orderis gavėjo nepasirašytas, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų orderyje nurodytos sumos mokėjimo pagrindą. Teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį tam, kad ji pateiktų Dores Fabrika LTD patvirtinimą apie pinigų gavimą, nes patvirtinimas apie pinigų gavimą neįrodo pinigų išmokėjimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad žala dėl 65 550,62 Lt nepagrįstai išmokėtų pinigų taip pat įrodyta. Taigi, atsakovė išmokėdama EP Emballage APS 40 852,08 Lt, o Dores Fabrika LTD - 65 550,62 Lt, nesant tokius mokėjimų pagrindą patvirtinančių įrodymų, pažeidė juridinio asmens vadovo pareigas sąžiningai, protingai, atidžiai ir rūpestingai veikti juridinio asmens interesais, todėl jos veiksmai yra neteisėti. Byloje taip pat yra įrodytas priežastinis ryšys, nes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įmonė patyrė žalą - neteko grynųjų pinigų. Atsakovė savo kaltės nepaneigė, todėl dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų privalo atlyginti 106 402,70 Lt žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

Teismas sprendė, kad likusioje 115 380,30 Lt dalyje žala dėl pinigų išmokėjimo pagal nepasirašytus kasos išlaidų orderius neįrodyta. Iš orderių ir žiniaraščių matyti, kad 115 380,30 Lt suma buvo mokama įmonės darbuotojams kaip atlyginimas ir komandiruotpinigiai, žiniaraščiuose ir orderiuose nurodomos sumos sutampa, žiniaraščiai daugumos darbuotojų pasirašyti. Atsakovė pateikė darbuotojų patvirtinimus, kad pinigus yra gavę ir pretenzijų įmonei nereiškia. Byloje nėra duomenų, kad darbuotojai būtų reiškę pretenzijas ar ieškinius dėl neišmokėtų atlyginimų. Nors jie ir nepasirašė orderių, tačiau, atsižvelgiant į paminėtų įrodymų visetą, labiau tikėtina, kad tokie pinigai buvo išmokėti darbuotojams, o ne išvaistyti ar pasisavinti atsakovės. Todėl šioje dalyje teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti žalos faktą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 125 444,12 Lt žalos atlyginimą (4+19307,42 Lt+106402,70 Lt); valstybės naudai - 30 524 Lt bylinėjimosi išlaidų (30 508,88 Lt žyminio mokesčio ir 15,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinti 52 proc. ieškinio reikalavimų, sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas neatlygino (CPK 98 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas BUAB „Repex“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 116 432,82 Lt žalos atlyginimo ir ieškinį patenkinti visiškai (t. 2, b.l. 1-4). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai neperduotą kasos aparatą įvertino 1 Lt suma, nes ieškovas prašydamas priteisti 1 041,84 Lt jo vertės rėmėsi atsakovės pasirašytu turto sąrašu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., pagal kurį kasos aparato likutinė vertė (atskaičiavus nusidėvėjimą) yra 1 041,84 Lt. Teismas nepagrįstai kasos aparatą sulygino su kompiuterio verte, nes šie du turto vienetai yra visiškai skirtingi, skiriasi turto naudojimo paskirtis ir nusidėvėjimo normos, dėl ko negalima daryti išvados, jog jeigu vieno 2008 m. įsigyto turto likutinė vertė yra 1 Lt, tai analogiškai ir kito turto vertė yra 1 Lt. Todėl sprendimas turėtų būti iš dalies panaikintas ir iš atsakovės turi būti priteista 1 044,84 Lt žala dėl neperduoto turto (po 1 Lt už automobilius Audi 200 ir Opel Calibra, 1 Lt už interneto svetainę ir 1 041,84 Lt už kasos aparatą). Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 11 Lt žalos priteisimo už neteisėtai nurašytą bendrovės ilgalaikį turtą. Nepaisant to, kad turto nurašymo dieną – 2012 m. gruodžio 31 d., 11 vnt. ilgalaikio turto vertė buvo tik po 1 Lt, šio turto nurašymas vis tiek turėjo būti pagrįstas apskaitos dokumentais. Atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių teisėtą 2002-2008 metais įsigyto turto nurašymą. Todėl sprendimo dalis, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 11 Lt žalos priteisimo už neteisėtai nurašytą įmonės ilgalaikį turtą, turėtų būti panaikinta ir iš atsakovės priteista 11 Lt žala už neteisėtai nurašytą 2002-2008 m. m. įsigytą turtą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 115 380,30 Lt suma buvo mokama įmonės darbuotojams kaip atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Iš teismo nurodytos sumos 41 675,30 Lt pagal nepasirašytą 2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2012/0011 neva buvo išmokėta juridiniam asmeniui Benson Universal LLp. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ši suma realiai šiai įmonei buvo sumokėta, o byloje esantys liudytojo A. K. parodymai, jog pinigai išmokėti minėtos įmonės atstovui vertintini kritiškai, nes liudytojas negalėjo patvirtinti nei kam pinigai buvo sumokėti, nei kokia tiksli suma, nei kokiu pagrindu. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė, jų nevertino ir nepagrįstai priskyrė Benson Universal LLp neva išmokėtą 41 675,30 Lt sumą prie įmonės darbuotojams išmokėto atlyginimo ir komandiruotpinigių. Ieškovas pateikė buvusio BUAB „Repex“ darbuotojo M. A. elektroninį laišką, jog su juo nebuvo atsiskaityta, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nevertino, o priešingai, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad darbuotojai būtų reiškę pretenzijas ar ieškinius dėl neišmokėtų atlyginimų. Be to, pateiktame 2012 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos rašte nurodyta, kad „Komandiruotės avansas pagal įmonės pateiktus dokumentus Jums išmokėtas nebuvo (buvo pateiktas kasos išlaidų orderis, kad V. M. buvo išduota 5 524,48 Lt dienpinigių išmokėjimui J., A. A., D. R., tačiau dokumentų patvirtinančių, kad šios sumos dalis būtų Jums sumokėta – nepateikta). Dienpinigių buvo priskaičiuota: 2012-05 mėn. – 2 090 Lt, 2012-06 mėn. – 5 700 Lt, 2012-07 mėn. – 2 850 Lt. Įmonės atstovai nepateikė dokumentų liudijančių šių darbo užmokesčio ir dienpinigių sumų išmokėjimą“. Nesutiktina su teismo išvada, kad nors darbuotojai nepasirašė orderių, tačiau labiau tikėtina, kad tokie pinigai buvo jiems išmokėti, o ne išvaistyti ar pasisavinti atsakovės. Ieškovas pažymi, kad Taisyklių 19 punkte aiškiai numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Minėtose Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nėra numatyta jokių išimčių, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, jog pinigai buvo išmokėti darbuotojams. Be to, atsakovės pateikti asmenų, gavusių pinigines lėšas, patvirtinimai surašyti praėjus daugiau nei dvejiems metams po kasos išlaidų orderių/išmokėjimo žiniaraščių sudarymo taip pat neįrodo pinigų išmokėjimo fakto. Todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 115 380,98 Lt priteisimo iš atsakovės pagal nepasirašytus kasos išlaidų orderius turėtų būti panaikinta ir iš atsakovės papildomai priteista 115 380,98 Lt žala.

Šalies argumentai

Atsakovė E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškinį tik dalyje dėl ieškovui padarytos žalos dėl automobilių Audi 200 ir Opel Calibra neperdavimo, kas sudaro 2 Lt žalos atlyginimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 9-16). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamas sprendimas dėl 125 444,12 Lt žalos atlyginimo ir dėl 30 524 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors atsakovė sutiko su reikalavimu priteisti po 1 Lt dėl neperduoto turto už neperduotus automobilius Audi 200 ir Opel Calibra, tačiau nesutinka su teismo išvada papildomai priteisti po 1 Lt už interneto svetainę ir kasos aparatą.Atsakovė nurodo, kad nežino, kokiu būdu ji galėjo perduoti arba neperduoti interneto svetainę, nes ji nėra ir nebuvo jos savininkė, atsakovė nėra suinteresuotas asmuo išlaikyti bet kokias teises į ieškovo nurodomą interneto svetainę. Be to, nei ieškinyje, nei sprendime nenurodyta, koks konkretus objektas (dalykas) nėra atsakovės perduotas ieškovui: ar interneto svetainės domeno pavadinimas, ar interneto svetainės hostingo (patalpinimo interneto erdvėje) prisijungimo kodai ir parametrai, ar kitas materialus ir/ar nematerialus turtas nurodomas ir žymimas ieškovo sąvoka „interneto svetainė“. Nors teismas sumažino reikalavimą dėl neperduoto kasos aparato priteisimo iki 1 Lt sumos, tačiau, atsakovės teigimu, įmonė buvo įsigijusi tik vieną kasos aparatą, kuris buvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ir/ar kada įmonės buhalterinėje apskaitoje įsivėlė klaida, ko pasėkoje buvo nurodytas kitas, t.y. ne įsigyto kasos aparato specifikacijos numeris. Todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista papildomi 2 Lt už neperduotą interneto svetainę ir neperduotą kasos aparatą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė realiai ir faktiškai organizavo, vykdė bei įvykdė teisės aktuose nustatytą turto nurašymą įmonėje, todėl atsakovė atliko veiksmus, būtinus vadovo funkcijų tinkamam realizavimui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Be to, atsakovės sprendimai dėl ilgalaikio turto nurašymo pagrįstumo nebuvo vienasmeniniai atsakovės sprendimai, nes visi įmonės ilgalaikio turto nurašymo aktai sudaryti ir pasirašyti tik atlikus konsultacijas su įmonės darbuotojais, kurių nuomonė ir pasirinkimas visiškai sutapo su atsakovės kaip įmonės vadovės nuomone ir priimtais sprendimais. Tai patvirtina ilgalaikio turto nurašymo aktai, kurie visi yra pasirašyti ne tik atsakovės, tačiau ir vyr. buhalterės L. B. ir vadybininkės I. C.. Ilgalaikio turto nurašymo aktuose patvirtintos faktinės aplinkybės, kad nurašomas ilgalaikis turtas buvo patikrintas ir nustatyta, jog jis netinkamas naudoti, neremontuotinas, negalėjo būti parduotas, todėl turėjo ir privalėjo būti nurašytas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių fizinį turto tinkamumo naudoti faktą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tokio turto įprastinį eksploatavimo laikotarpį, jam taikytinas nusidėvėjimo normas, neįrodė, kad nurodyti konkretūs turto objektai galėjo būti toliau eksploatuojami, o ieškovo teiginiai, kad nurašomas galėjo būti apskritai tik tas turtas, kurio likutinė vertė – 1 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisės normomis. 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktais nurašytas įmonės turtas -daugiausiai įrankiai, instrumentai ir kitos darbo priemonės. Poreikis nurašyti nusidėvėjusį turtą atsirado dėl to, kad 2008-2009 metais įmonė pakeitė veiklos profilį ir pradėjo pardavinėti medinius namus, o jau 2011 metais pradėjo medinių karkasinių namų gamybą. Todėl laikotarpiu iki 2008 m. pabaigos, įmonė iš esmės tik perparduodavo medieną tiekėjams, todėl pastarojo pobūdžio veiklos vykdymui jokio poreikio ypatingų ir/ar specifinių įrankių pirkimui (įsigijimui) ir jų panaudojimui, nebuvo. Teismas nevertino ilgalaikio ir trumpalaikio turto nusidėvėjimo, todėl netinkamai apskaičiavo žalos dydį, sprendimu sudarė prielaidas ir pagrindą ieškovui pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismas nesprendė dėl galimai padarytos žalos atlyginimo ribojimo DK 254 straipsnyje nustatytais pagrindais ir apimtimi. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl 19 037,42 Lt žalos atlyginimo dėl neteisėtai nurašyto turto yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje pateiktas įmonės Emballage APS patvirtinimas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. REP2012/0005 pagrindu gautos 40 852,08 Lt piniginės lėšos. Šis patvirtinimas laikytinas vienašaliu sandoriu, kurio rašytinė forma patvirtinama nurodomo dydžio piniginių lėšų išmokėjimo faktas ir išmokėjimo pagrindas. Be to, jis nenuginčytas, nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nurodomo dydžio piniginės lėšos nebuvo išmokėtos. Atsakovė taip pat buvo linkusi pateikti įmonės Dores Fabrika LTD patvirtinimą apie 65 550,02 Lt dydžio išmokėtą sumą, prašė atidėti teismo posėdį, tačiau šis prašymas nepagrįstai netenkintas. Teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovės valstybei mokėtiną žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Repex“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 44-47). Papildomai nurodo šiuos argumentus:

Pagal BUAB „Repex“ turto sąrašą įmonei priklausė nematerialus turtas – 2007 m. vasario 23 d. įsigyta interneto svetainė. Norint tinkamai ja naudotis, administruoti ir valdyti reikalingi interneto svetainės hostingo (patalpinimo interneto erdvėje) prisijungimai bei prisijungimas svetainės prie turinio valdymo sistemos. Šių duomenų atsakovė bankroto administratoriui neperdavė, todėl teismas pagrįstai priteisė 1 Lt už neperduotą interneto svetainę. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad yra perdavusi kasos aparatą, nes iš pateikto įmonei priklausančio kasos aparato techninio paso ir kasos aparato, kurį atsakovė paliko pas bankroto administratorių, nuotraukos matyti, kad atsakovė perdavė ne ieškovui, o kažkam kitam priklausantį kasos aparatą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklausantis kasos aparatas neperduotas.Įmonės ilgalaikis turtas nurašytas surašius turto nurašymo aktus, kuriuos pasirašė komisija, susidedanti iš direktorės, vyr. buhalterės ir vadybininkės. Todėl ieškovas abejoja, ar šie asmenys buvo kompetentingi nustatyti tikslius nurašomo turto, ypač įrankių ar kompiuterio (įsigyto tik prieš kelis mėnesius iki nurašymo) gedimus ir juos identifikuoti kaip neremontuotinus. Tačiau trumpalaikis turtas nurašytas surašius turto nurašymo aktus, kuriuos pasirašė ne komisija, o tik atsakovė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog trumpalaikį turtą atsakovė nurašė vienasmeniškai, nenurodydama jokių tokį turto nurašymą pagrindžiančių priežasčių, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių trumpalaikio turto nurašymo pagrįstumą, ko pasekoje žala dėl nurašyto trumpalaikio turto yra įrodyta. Nurašant įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, nebuvo kreiptasi į specialistus dėl turto gedimų nustatymo ir jų taisymo, nebuvo turto sunaikinimo ar atidavimo į antrinių žaliavų surinkimo vietas aktą, visas turtas nurašytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, didžioji dalis turto nurašyta, kuris net nebuvo nusidėvėjęs, atsakovė negalėjo teismo posėdžio metu atsakyti į klausimą, kodėl 2011 m. įsigytas kompiuteris buvo nurašytas, o ne pasinaudota pardavėjo suteikta garantija. Ieškovo teigimu, turtas nurašytas neteisėtai ir jo nurašymas buvo tik priedanga paslėpimui nuo kreditorių, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas nurašytas neteisėtai. Teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė visišką materialinę atsakomybę, nes pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Teismas pagrįstai konstatavo, atsakovės kaltės formą – tyčią, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo ribojimo DK nustatytais pagrindais. Rašytinis įrodymas (patvirtinimas) dėl kasos išlaidų orderio Nr. REP 2012/0005 pagrindų išmokėtų 40 852,08 Lt įmonei Emballage APS neįrodo pinigų išmokėjimo fakto, nes Taisyklių 19 punkte numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Jokiose teisės aktuose nenumatyta išimčių, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 40 852,08 Lt žalos atlyginimą pagal minėtą kasos išlaidų orderį. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ji galėtų iš Dores Fabrika LTD gauti patvirtinimą dėl 65 550,02 Lt piniginių lėšų išmokėjimo fakto. Atsakovė minėto patvirtinimo nei su atsiliepimu, nei su tripliku nepateikė. Be to, ieškinys atsakovei įteiktas dar 2014 m. kovo 3 d., todėl atsakovė iki teismo posėdžio turėjo užtektinai laiko surinkti rašytinius įrodymus, tarp jų ir gauti Dores Fabriką LTD patvirtinimą. Teismo sprendimas dalyje dėl 106 402,70 Lt žalos priteisimo iš atsakovės dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė E. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 48-50). Atsakovė atsiliepime išdėstė savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Taip pat pažymėjo, kad teismas pagrįstai sumažino reikalavimą dėl iš kasos atliktų mokėjimų 115 380,98 Lt suma, nes ji pateikė patikimų įrodymų, kad išmokėjo atitinkamas pinigų sumas darbuotojams, tačiau dėl įvairių techninių kliūčių, objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos ant išmokėjimo žiniaraščių negauti piniginių lėšų gavėjų parašai. Byloje esantys asmenų, kuriems išmokėtos piniginės lėšos, patvirtinimai prilyginami patvirtinimui apie piniginių lėšų išmokėjimą, pasirašant kasos išlaidų orderyje ar išmokėjimo žiniaraštyje, todėl pašalina bet kokias abejones dėl piniginių lėšų išvaistymo/pasisavinimo. Be to, dalies įrodymų dėl piniginių lėšų darbuotojams išmokėjimo, atsakovė nurodo, kad negali pateikti, nes yra konfliktinėje situacijoje su buvusiais darbuotojais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip minėta, byloje yra kilęs ginčas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Nei ieškovas, nei atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nėra keliami klausimai, susiję su civilinės atsakomybės sąlygomis, abi šalys skundžiamą sprendimą kvestionuoja tik padarytos žalos dydžio aspektu. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik šiuo aspektu, juo labiau, kad teismas skundžiamame sprendime jau yra išsamiai pasisakęs dėl teisminės praktikos taisyklių bylose dėl įmonės vadovo atsakomybės inter alia dėl vadovo visiškos atsakomybės „vidiniuose“ santykiuose tyčinės veikos atveju ir nesutikti su šio pobūdžio teismo argumentacija nėra pagrindo.

Apeliaciniai skundai tenkini iš dalies.

Dėl neperduoto turto

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju administratoriui turėjo būti perduotas 1 045,84 Lt vertės turtas. Būtent dėl tokios vertės ir tokio turto egzistavimo yra nurodžiusi ir pasirašiusi turto sąraše pati atsakovė (t. 1, b.l. 27 ): trys automobiliai, interneto svetainė – po 1 Lt, kasos aparatas CHD 3010T – 1 041,84 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė 1 Lt reikalavimo dėl vieno automobilio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. pradėto eksploatuoti kasos aparato vertė laikytina 1 Lt., kaip ir kito iki 2008 m. (įskaitytinai) įgyto turto, nes ieškovas nėra įvertinęs jo nusidėvėjimo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad minėtame atsakovės pasirašytame turto sąraše kasos aparato likutinė vertė, būtent atskaičius nusidėvėjimą, nurodyta 1 041,84 Lt. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo nuožiūra įvertinti kasos aparatą kaip faktiškai bevertį (1 Lt). Šiame kontekste atmestinas atsakovės aiškinimas, kad ji yra perdavusi administratoriui kasos aparatą, nes iš pateiktų į bylą kasos aparato CHD 3010T techninio paso, įrengimo įmonėje akto, nuotraukų matyti, kad būtent tokios markės aparatas, kuris įmonėje buvo įrengtas ir kurį sąraše nurodė pati atsakovė, administratoriui nebuvo perduotas, o perduotas kitokios markės kasos aparatas (t. 1, b.l. 191-197). Todėl šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad kasos aparato vertė jam nepriteista nepagrįstai. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad iš jos nepagrįstai priteistas 1 Lt už įmonės interneto svetainę, nes jos realizavimas ĮBĮ nustatyta tvarka yra daugiau nei abejotinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies - iš apeliantės turėjo būti priteista 1 043,84 Lt.

Dėl neteisėtai nurašyto turto

Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka nei su ieškovo, nei su atsakovės apeliacinių skundų argumentais.

Į bylą yra pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio nurašymo aktai (t. 1, b.l. 28-61). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija nepriteistą nurašyto 11 Lt turto, įmonės įsigyto iki 2008 m. įskaitytinai, vertės sumą. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus šiuo aspektu. Ieškovas neįrodinėja, kad šio turto vertė realiai buvo didesnė. Akivaizdu, kad iš esmės bevertis turtas negalėtų būti naudingai realizuotas ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, vien jau tokio turto pardavinėjimo sąnaudos neatsipirktų ir menkai tikėtina, kad jį perimtų patys kreditoriai, todėl įmonė vis tiek turėtų jį nurašyti ir, tikėtina, patirtų dar didesnes išlaidas jį naikinant (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žala yra labiau „dokumentinė“ nei reali.

Atsakovė nurodo, kad ji tinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę organizuoti apskaitą ir vykdyti turto nurašymą, dėl turto nurašymo priimti sprendimai nebuvo vienasmeniai, nėra įrodymų, kad turtas buvo tinkamas eksploatacijai, teismas neįvertino turto nusidėvėjimo, be to, žala buvo padaryta „vidiniuose“ santykiuose, todėl apskritai galėjo būti nustatyta tik ribota jos atsakomybė (DK 254 str.).

Tai, kad įstatymas įpareigoja įmonės vadovą organizuoti apskaitą ir vykdyti turto nurašymą nereiškia, kad bet koks turto nurašymas yra teisėtas. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Finansinės ataskaitos (įmonės balansas) turi būti sudaromos pagal pirminius dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str.). Kaip minėta, į bylą yra pateikti turto nurašymo aktai, juose yra nurodyta nurašyto turto likutinė vertė ir jos jokiais įrodymais atsakovė nepaneigė. Ilgalaikio turto nurašymo aktus atsakovė pasirašė su dviem kitais asmenimis, trumpalaikio – viena atsakovė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, nesant įrodymų, jog turtas, įgytas 2011 -2012 m. m., t.y. prieš nepilnus dvejus metus ar, juo labiau, vos prieš 4-9 mėnesius iki nurašymo, yra visiškai nusidėvėjęs, nėra jokio racionalaus pagrindo manyti, kad jis po santykinai trumpo eksploatacijos laiko turėjo būti nurašomas. Juo labiau, kad ir pačiuose nurašymo aktuose nurodyta turto likutinė vertė yra didesnė nei 50 proc. jo įsigijimo vertės. Atmestini atsakovės argumentai, kad teismas neįvertino turto nusidėvėjimo faktoriaus – akivaizdu, kad turtas po nurašymo jau nebegalėjo būti naudojamas, dėl ko per vos daugiau nei per pusmečio laikotarpį nuo nurašymo iki bankroto bylos inicijavimo tokio pobūdžio turto (įrankiai, kompiuteris) nusidėvėjimas veikiau teorinis nei realus. Taigi, esamoje situacijoje, kai ilgalaikio turto likutinė vertė buvo nustatyta komisijos, kurioje dalyvavo atsakovė, trumpalaikio – vienos atsakovės, būtent ji, siekdama paneigti aktuose fiksuotus duomenis, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius sprendimo jį nurašyti pagrįstumą, t.y. paneigti savo kaltę (CK 6.248 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Atmestini ir atsakovės argumentai dėl ribotos jos atsakomybės „vidiniuose“ santykiuose, nes, jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatytų bylos aplinkybių kontekste pagrįstai sprendė dėl DK 255 straipsnio 1 punkto - žala padaryta tyčia - taikymo. Teisėjų kolegija nesutinka ir su argumentais, kad jos atsakomybę dėl ilgalaikio turto nurašymo eliminuoja aplinkybė, jog šio turto nurašymo aktus pasirašė ir kiti asmenys, nes: pirma, būtent jos kaip įmonės vadovės statusas ir pozicija dėl turto nurašymo jai pavaldiems asmenims (vyr. buhalterei, vadybininkei) yra lemiama – nėra jokio pagrindo manyti, kad kiti asmenys, atsakovei nesutinkant to daryti, būtų nurašę turtą; antra, įrodymų, kad atsakovės apsisprendimą lėmė tik kitų aktus pasirašiusių asmenų iniciatyva ir pozicija, nėra pateikta; trečia, kitų asmenų nedalyvavimas nesutrukdė jai ir vienasmeniškai nurašyti trumpalaikį turtą. Pažymėtina, kad būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.), privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (ABĮ 19 str. 8 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad ir nėra jokių duomenų, jog nurašytas turtas būtų sunaikintas, perduotas antrinių žaliavų supirkimui ir pan., jis neperduotas ir administratoriui.

Todėl šioje dalyje abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Kita vertus, sutiktina su paties ieškovo nurodoma (jam pačiam nenaudinga) aplinkybe, kad teismas padarė rašymo apsirikimą – turėjo būti priteista 19 037,42 Lt, o teismas nurodė 19 307,42 Lt. Todėl teismo priteista suma koreguotina nurodant priteistą 19 037,42 Lt sumą.

Dėl piniginių lėšų

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka tik su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, išmokėdama pagal kasos išlaidų orderius (t.y. grynaisiais) EP Emballage APS 40 852,08 Lt, o Dores Fabrika LTD - 65 550,62 Lt, nesant tokius mokėjimų pagrindą patvirtinančių įrodymų, pažeidė juridinio asmens vadovo pareigas sąžiningai, protingai, atidžiai ir rūpestingai veikti juridinio asmens interesais. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada ir atmeta atsakovės argumentus, susijusius su šiais mokėjimais. Grynųjų pinigų operacijas reglamentuoja 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“. Jų 19 punkte numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata vertintina kaip prezumpcija, nes, pavyzdžiui, esant akivaizdžiai įrodytam faktui, jog pinigai, esant teisėtam pagrindui, asmeniui buvo išmokėti, pinigų gavėjo parašo nebuvimas galėtų būti laikomas ūkinės operacijos apskaitos taisyklių pažeidimu, bet ne pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

Atsakovė, kvestionuodama šią skundžiamo sprendimo dalį, ne tik neįrodo, bet ir faktiškai nenurodo teisinio pagrindo minėtų sumų išmokėjimui, nors akivaizdu, kad su užsienio bendrovėmis galėjo būti atsiskaitoma tik esant tarp bendrovių tam tikriems teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad atsakovė taip ir nenurodo jokių bent kiek įtikinamų aplinkybių, dėl kurių, išmokant pinigus grynaisiais užsienio bendrovėms, juos gavę asmenys negalėjo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teisme jai nebuvo sudarytos sąlygos pateikti šių bendrovių patvirtinimus apie jų iš tikrųjų gautas kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas. Visų pirma, pasirengimas bylos nagrinėjimui iki teismo posėdžio tęsėsi septynis mėnesius, taigi, laiko teikti įrodymus atsakovė turėjo pakankamai. Antra, jokių papildomų šiuo aspektu įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tiesa, atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog pagal 2012 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr.REP 2012/0005 išmokėtos sumos gavimą 2014 m. kovo 9 d. raštu patvirtino Danijos bendrovė EP Emballage APS (t. 1, b.l. 62, 198). Tačiau ir šis patvirtinimas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas kritiškai: pirma, jame nėra nurodytas joks teisinis pagrindas šių lėšų gavimui (kaip, minėta, tokio pagrindo nenurodo ir atsakovė); antra, šis įrodymas apskritai kelia abejonių dėl jo patikimumo – raštas pasirašytas dar 2014 m. kovo 9 d., kai tuo tarpu pati atsakovė ir 2014 m. balandžio 4 d. atsiliepime, ir, dar daugiau, 2014 m. gegužės 30 d. triplike teigė niekaip negalinti susisiekti su minėta bendrove ir gauti reikiamo patvirtinimo (t. 1, b. l. 129, 180).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad teismas, pagrįstai priteisęs pirmiau paminėtas dvi sumas, nieko nepasisakė ir nepagrįstai nepriteisė 41 675,30 Lt sumos pagal visiškai analogiškai išrašytą, bet pinigų gavėjo Benson Universal LLP nepasirašytą 2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. REP 2012/0011 (t. 1, b.l. 87). Ši suma (kaip ir dvi pirmiau paminėtos) buvo nurodyta sąraše ieškinio dalies, susijusios su išmokomis dėl darbo santykių, dėl ko galimai per klaidą buvo nepriteista netenkinant žalos, kildinamos iš išmokų darbo santykiuose, atlyginimo reikalavimo. Todėl ji, remiantis pirmiau jau paminėtais motyvais, iš atsakovės priteistina.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų dalį, susijusią su iš darbo santykių kylančių išmokų išmokėjimo (ne)realumu, sprendė, kad į bylą pateiktų įrodymų kontekste labiau tikėtina, jog pinigai pagal žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius, inter alia darbuotojų nepasirašytus, buvo realiai išmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nurodytais argumentais (ir jų nekartoja) dėl būtent tokios labiau tikėtinos išvados, kurios ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Papildomai pastebėtina, kad iš ieškovo bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1215-640/2015) patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, jog pirmoje kreditorinių reikalavimų eilėje yra tik vienas kreditorius (J. J.). Ieškovo nurodomas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio raštas Nr. (1)SD-11968 savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių: visų pirma, jame kalbama apie J. J. neišmokėtą iš viso 12 541,13 Lt sumą, kurioje dienpinigiai sudaro 10 640 Lt, kai tuo tarpu šio asmens patvirtintas visas kreditorinis reikalavimas yra mažesnis – 9 691,13 Lt; antra, rašte nurodyta tik tai, kad įmonė nebuvo pateikusi inspekcijai dokumentų, liudijančių apie dienpinigių išmokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvadų nepaneigia ir laikytinas nepakankamu įrodymu ieškovo nurodomas elektroninis laiškas, kuriuo M. A. nurodo, kad už 2012 m. gegužės 18 d. – 2012 m. liepos 15 d. komandiruotę su juo nebuvo atsiskaityta: šiam asmeniui kasos išlaidų orderiai yra išrašyti (nors ir nepasirašyti), kreditorinio reikalavimo jis nėra pareiškęs apskritai, o minėtas elektroninis laiškas kažkodėl rašytas iš elektroninio pašto „M. M.(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 167). Todėl teisėjų kolegija negali visiškai atmesti atsakovės aiškinimo apie buvusius konfliktinius santykius su keletu darbuotojų ir pastarųjų tuo pagrindu nepasirašytų kasos išlaidų orderių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl atsakovės atsakomybės, tik iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl žalos dydžio. Todėl sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą iš atsakovės sumą iki 168 159,26 Lt (48 702,29 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas ir pagal jo nustatytą žalos dydį buvo priteisęs akivaizdžiai nepagrįstai didelę žyminio mokesčio sumą (CPK 96 str. 5 d.).

Kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o yra sumokėjusi už jį 100 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 17), jis turi būti grąžintas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.) Žyminį mokestį šios nutarties pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl priteistos iš atsakovės E. M. žalos atlyginimo sumos ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti: padidinti priteistą žalos atlyginimo sumą iki 48 702,29 Eur (168 159,26 Lt), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 263 Eur (4 360,89 Lt).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei E. M. 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke 2014 m. lapkričio 27 d. vietinio mokėjimo nurodymu.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanutė MilašienėAlvydas Poškus