- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- Iv-1615-189/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00779-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamento prie Lietuvos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Jovitai Mikšienei, trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Valentinai Lemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Loritransa“ skundą Lietuvos valstybei atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės dėl žalos atlyginimo priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „SEB lizingas“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l. 2-3, 52-53) prašydama priteisti 192,78 Lt patirtos žalos atlyginimą, 170 Lt už patirtos žalos įvertinimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2009-06-11 bendrovei priklausantis krovininis automobilis su priekaba – šaldytuvu įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste dirbantis muitinės pareigūnas tikrindamas bendrovei priklausantį krovininį automobilį bei priekabą – šaldytuvą, patikrinimo metu be jokios priežasties pragręžė priekabos – šaldytuvo dugną ir stogą. Buvo pragręžtos dvi skylės – priekabos – šaldytuvo: grindų panelio galinėje dalyje pragręžta kiaurymė 10 mm skersmens ir 75 mm gylio, lubų panelio galinėje dalyje pragręžta kiaurymė 10 mm skersmens ir 75 mm gylio. Muitinės pareigūnas tikrinimo metu pragręžęs priekaboje – šaldytuve skyles jų neužtaisė ir surašęs patikrinimo aktą transporto priemonę paleido. Patikrinimo metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Remiantis UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 290675 atlikta 2009-06-22, bendrovės patirta žala dėl muitinės pareigūno atliktų veiksmų buvo įvertinta 192,78 Lt.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinės muitinė atsiliepimuose (b.l. 25-27, 79-80) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2009-06-11 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste buvo tikrinamas krovininis automobilis bei priekaba – šaldytuvas, priklausantis pareiškėjai, kuris vyko į Lietuvos Respubliką be krovinio. Tuo metu už tuščių krovininių automobilių tikrinimą atsakingas pareigūnas vizualiai apžiūrėdamas šią transporto priemonę pastebėjo, kad šaldytuvo stogo vidinė priekinė dalis neatitinka standartų. Vairuotojo teiginiai apie sienos kirtimo skaičių nesutapo lyginant su duomenų baze. Automobilio vairuotojui buvo pasiūlyti du tikrinimo būdai: rentgeno kontrolė Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste arba tikrinimas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, tačiau gręžiant šaldytuvo apatinės dalies ir lubų apatinės dalies plokštumas. Vairuotojas pasirinko tikrinimo būdą gręžiant. Tai reiškia, kad pasirinktas šaldytuvo tikrinimo būdas buvo adekvatus esamai situacijai ir muitinės pareigūno veiksmus laikyti neteisėtais nėra pagrindo. Muitinės pareigūnas atliko įstatymais jam pavestas funkcijas, jokių taisyklių nepažeidė, todėl nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas negalimas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime (b.l. 33-34) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, nustatančio jo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės institucijos. Taip pat neįrodė, kad muitinės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SEB lizingas“ atsiliepime (b.l. 69-70) prašo nagrinėti skundą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad UAB „SEB lizingas“ yra priekabos – šaldytuvo, kurioje buvo pragręžtos skylės, savininkas, tačiau priekaba naudojasi pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2009-06-11 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste UAB „Loritransa“ priklausantis krovininis automobilis DAF FT XF105.460, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekaba - šaldytuvas SKO 24, v/n (duomenys neskelbtini) buvo tikrinami remiantis rizikos požymiais: minėta transporto priemonė atvyko į Lietuvos Respubliką tuščia ir buvo pastebėti šaldytuvo stogo vidinės priekinės dalies neatitikimai standartams. Transporto priemonę vairavusiam asmeniui Marjan Lebedevui buvo pasiūlyti du minėtos transporto priemonės tikrinimo būdai, t.y. pirmuoju būdu - rentgeno kontrolė Šalčininkų kelio poste arba antruoju būdu - patikrinant šaldytuvo apatinės dalies ir lubų apatinės dalies plokštumas gręžiant Medininkų kelio poste.
Transporto priemonės vairuotojas sutiko su antruoju tikrinimo būdu, t.y., kad tikrinimo metu būtų pragręžta šaldytuvo stogas ir dugnas (b.l. 55, M. L. išklausė mokymo kursą – „TIR muitinio tranzito sistema. Krovinius lydintys dokumentai“). Patikrinimo 2009-06-11 akte (b.l. 31) M. L. pasirašė, pastabų nepareiškė. Šios aplinkybės patvirtina, jog muitinės pareigūnai patikrinimą atliko su transporto priemonės vairuotojo sutikimu (b.l. 32, Medininkų kelio posto pamainos viršininkės tarnybinis pranešimas – vairuotojo pasirinktą tikrinimo būdą taip pat patvirtina muitinės pareigūnai nurodyti tarnybiniame pranešime).
Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau-Įstatymas) ir su juo susijusiais poįstatyminiais teisės aktais. Muitinės pareigūnai, atlikdami savo pareigas, muitinės priežiūros priemonėmis užtikrina muitų teisės aktų įgyvendinimą; atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą ir t.t. (Įstatymo 9 str.).
Įstatymo 20 str. 3 d. nurodyta, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę tikrinti transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones.
Vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 68 straipsniu, bei Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklėmis (toliau – Taisyklės, Žin.2005, Nr. 149-5457, 10 p.), muitinė taip pat turi teisę įsitikinti, ar negabenamos paslėptos prekės, ar nėra įrengtų slėptuvių, muitinė gali tikrinti tuščias transporto priemones. Transporto priemonės tikrinamos pasirinktinai, įvertinus teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų riziką, gavus operatyvinės informacijos bei pasirinkus tikrinamą transporto priemonę. Paminėtos teisės aktų nuostatos ir susiklosčiusios situacijos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto muitinės pareigūnai turėjo teisę patikrinti į Europos sąjungos muitų teritoriją įvažiuojantį transporto priemonę.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų nuostatoms, nagrinėjamu atveju, pasirinktas šaldytuvo tikrinimo būdas transporto priemonės vairuotojo sutikimu bei pastarajam suderinus su darbdaviu, laikytinas teisingu ir Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Muitinės pareigūnas savo veiksmais, atliekant muitinį tikrinimą, nepažeidė paminėtų teisės aktų (b.l. 31, patikrinimo aktas - pastabų nepareikšta).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios organų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja LR CK 6.271, 6,246, 6,247, 6.249 straipsniai. Valstybės civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti valdžios institucijos tarnautojo neteisėtu veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą.
LR CK 6.271 str. 4 d. sieja civilinės atsakomybės atsiradimą su valstybės ar savivaldybės aktų (rašytinių ar žodinių) prieštaravimu teisės aktams, reglamentuojantiems institucijų kompetenciją, funkcijas, teises ir pareigas, t.y. su jų neteisėtumu. Pažymėtina, kad akto neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, teigdamas, jog muitinės pareigūnas, patikrinimo metu be jokios priežasties pragręžę priekabos - šaldytuvo dugną ir stogą (pareiškėjo nuomone lyg tuo pasireiškė muitinės pareigūno veiksmų neteisėtumas), nepateikė įrodymų, patvirtinančių veiksmų neteisėtumo faktą.
Kad būtų konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai, būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos valstybė atstovaujama Vilniaus teritorinės muitinės turtinės žalos atlyginti neprivalo, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno veiksmai, atliekant transporto priemonės tikrinimą, buvo teisėti ir atitiko anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nuspr e n d ė
atmesti UAB „Loritransa“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.