- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- eI-658-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- L. Č.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Č. individualios įmonės ir V. Č. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. Č. ir V. Č. individuali įmonė (toliau – Įmonė) su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydami:
– panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2016-04-21 raštą Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) ir 2016-05-27 raštą Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3);
– įpareigoti Administraciją pakeisti 2014-09-03 įsakymu Nr. 30-2626 patvirtintą sąrašą dėl patalpų ir statinių, kuriems 2015 m. taikomas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, bei 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2956 patvirtintą sąrašą dėl patalpų ir statinių, kuriems 2016 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, iš šių sąrašų išbraukiant administracinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas).
2. Teismas 2016-08-22 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Administracijos 2016-04-21 raštą Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3), ir priėmė pareiškėjų skundo dalį, kuria jie prašo panaikinti Administracijos 2016-05-27 raštą Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3) (toliau – Raštas) ir įpareigoti Administraciją pakeisti 2014-09-03 įsakymu Nr. 30-2626 patvirtintą sąrašą dėl patalpų ir statinių, kuriems 2015 m. taikomas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (toliau – 2015 m. Sąrašas), bei 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2956 patvirtintą sąrašą dėl patalpų ir statinių, kuriems 2016 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (toliau – 2016 m. Sąrašas), iš šių sąrašų išbraukiant Pastatą.
Šalies argumentai
3. Skunde pareiškėjai nurodo, kad V. Č., L. Č. ir Įmonei priklausančiam Pastatui buvo nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Pareiškėjai 2015-10-27 pašymu kreipėsi į Administraciją dėl padidinto tarifo netaikymo, tačiau Administracija pareiškėjams paaiškino neturinti tam pagrindo bei nurodė įregistruoti 100 proc. Pastato baigtumą. Pareiškėjai 2016-01-11 prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydami 2015 m. ir 2016 m. netaikyti Pastatui padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, pridėjo įrodymus, kad jau 2013 m. jam buvo užfiksuotas 100 proc. baigtumas, tačiau Administracija vis tiek atsisakė išbraukti Pastatą iš 2015 m. ir 2016 m. Sąrašų. Skunde pažymima, kad kitos Lietuvos savivaldybės nenumato 100 proc. baigtumo sąlygos, kaip pagrindo taikyti maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Šiuo atveju Pastatas įtrauktas į 2015 m. ir 2016 m. Sąrašus dėl to, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotas 83 proc. jo baigtumas, nors faktiškai Pastatas yra naudojamas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nei 2013 m., nei 2014 m. Pastatas nebuvo įtrauktas į sąrašą, nustatantį maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Įtraukimo į tokį sąrašą sąlygų Pastatas neatitinka ir dabar, kadangi jis nėra nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį, nėra apleistas ar neprižiūrimas. Pastato statybos 2015 m. nebuvo vykdomos, nes tuo metu jau buvo baigtos. Nors 100 proc. baigtumas įregistruotas tik 2016-03-08, tačiau iš registro duomenų matyti, kad statybos pabaigos metai – 2013 m. Tai, kad Pastato baigtumas yra 100 proc., yra užfiksuota jo kadastrinių matavimų byloje.
Atsiliepimas
4. Administracija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastatas užbaigtas statyti 2016-03-03 surašius statybos užbaigimo aktą, o iki šio juridinio fakto įregistravimo Pastato baigtumas buvo 83 proc. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys juo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Administracija pagrįstai vadovavosi registro duomenimis. Atsiliepime pažymima, kad Pastatas atitiko apmokestinimo padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu sąlygas. Pastato užbaigimas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis statybos užbaigimo įforminimas statybos užbaigimo aktu, taip pat šio juridinio fakto įregistravimas yra pareiškėjų, kuriems priklauso nekilnojamojo turto objektas, pareiga. Pareiškėjai apie Pastatui pritaikytą padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą buvo informuoti Administracijos 2014-09-12 raštu Nr. A51-74088/14(2.14.1.44-FN3) bei 2015-10-08 raštu Nr. A51-95725/15(2.14.1.45-FN3), tačiau nustatytais terminais nepateikė Administracijai dokumentų, įrodančių, kad Pastatas neatitinka padidinto apmokestinimo sąlygų. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, dėl Pastato statybos užbaigimo įregistravimo 2016-03-03 turėtų būti vertinama, priimant sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2017 m. ir vėlesniais laikotarpiais nustatymo. Tuo tarpu pareiškėjų reikalavimas išbraukti Pastatą iš 2015 m. ir 2016 m. Sąrašų negali būti tenkinamas, kadangi teisės aktai tokių procedūrų nereglamentuoja.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č. rašytiniuose paaiškinimuose palaiko pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, prašo jų skundą tenkinti.
6. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis bylos nutrauktina
7. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos veiksmų 2015 m. ir 2016 m. Pastatą apmokestinant padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, taip pat dėl Administracijos Rašto, kuriuo atsisakyta išbraukti Pastatą iš 2016 m. Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-05-14 sprendimo „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2015 metams nustatymo“ 1.2.1 punktu faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., nustatė 2,5 proc. tarifą; Administracijos direktorius 2014-09-03 įsakymu Nr. 30-2626 patvirtino 2015 m. Sąrašą, į kurį 62 punktu įtraukė Pastatą; Administracija 2014-09-12 raštu Nr. A51-74088/14(2.14.1.44-FN3) Įmonę ir L. Č. informavo apie tai, kad Pastatui 2015 m. nustatytas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nurodė, kad per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos galima pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Pastatas neatitinka jo įrašymo į 2015 m. Sąrašą aplinkybių; Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-05-15 sprendimo „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo“ 1.3.1 punktu faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., nustatė 3 proc. tarifą; Administracijos direktorius 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2956 patvirtino 2016 m. Sąrašą, į kurį 49 punktu įtraukė Pastatą; Administracija 2015-10-08 raštu Nr. A51-95828/15(2.14.1.45-FN3) Įmonę informavo apie tai, kad Pastatui 2016 m. nustatytas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nurodė, kad per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos galima pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Pastatas neatitinka jo įrašymo į 2016 m. Sąrašą aplinkybių; V. Č., L. Č. ir Įmonė (nurodyti tik V. Č. kontaktiniai duomenys) 2015-10-27 prašymu kreipėsi į Administraciją, nurodė, kad Pastatas yra baigtas, yra vykdomas jo baigtumo įforminimas, todėl prašė 2015-2016 m. netaikyti padidintų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų; Administracija 2015-12-02 raštu Nr. A51-114598/15(2.14.1.45-FN3) V. Č. nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Pastato baigtumas yra 82 proc., Pastatas yra naudojamas, todėl nėra teisinio pagrindo išbraukti jį iš 2015 m. ir 2016 m. Sąrašų; Įmonė (nurodyti tik V. Č. kontaktiniai duomenys) 2016-01-11 kreipėsi į Administraciją, prašė išimties tvarka Pastatui netaikyti padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, nurodė, kad Įmonė Pastatą įsigijo po UAB „Ekspo matec“ bankroto, bankroto administratorius neperdavė Pastato statybos techninės dokumentacijos, tačiau Pastatas pradėtas eksploatuoti 2013 m. gruodį, nuo tada mokamas nekilnojamojo turto mokestis, skaičiuojamas nuo 83 proc. baigtumo vertės, Pastatas ir šalia esanti teritorija neapleisti; Administracija 2016-01-29 raštu Nr. A51-7693/16(2.14.1.46-FN3) V. Č. nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2016-01-28 Pastato baigtumas siekia 82 proc., todėl nėra teisinio pagrindo išbraukti Pastatą iš 2015 m. ir 2016 m. Sąrašų; V. Č. 2016-03-22 prašymu kreipėsi į Administraciją, nurodė, kad Pastatas neatitinka statinių, kuriems taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kriterijų, nes jis yra naudojamas pagal paskirtį ir nėra apleistas, be to, pareiškėjai dar 2015-10-27 nurodė, kad Pastatas yra baigtas ir kad yra vykdomas jo baigtumo įforminimas, 100 proc. jo baigtumas įregistruotas 2016-03-08, todėl Pastatas negalėjo būti apmokestintas maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu ir turi būti išbrauktas iš 2015 m. ir 2016 m. Sąrašų; Administracija 2016-04-21 raštu Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) V. Č. nurodė, kad išbraukti Pastatą iš 2015 m. Sąrašo nėra teisinio pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Pastato 100 proc. baigtumas įregistruotas 2016-03-08, yra rengiamas 2016 m. Sąrašo pakeitimo projektas, kuriuo Administracija siūlo išbraukti Pastatą iš 2016 m. Sąrašo; Administracija 2016-05-27 raštu Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3) V. Č. nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo išbraukti Pastatą iš 2016 m. Sąrašo, nes dokumentai, įrodantys, jog Pastatas neatitinka jo įrašymo į minėtą sąrašą aplinkybių, turėjo būti pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie Pastato įrašymo į 2016 m. Sąrašą išsiuntimo.
Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Administraciją pakeisti 2015 m. Sąrašą, iš jo išbraukiant Pastatą
9. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apie Pastato įtraukimą į 2015 m. Sąrašą pareiškėjai buvo informuoti Administracijos 2014-09-12 raštu Nr. A51-74088/14(2.14.1.44-FN3), kuriame taip pat buvo išaiškinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimu Nr. 1-1797 patvirtinto Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nustatymo tvarkos aprašo (originali redakcija) (toliau – 2015 m. Aprašas) 11 punkte įtvirtinta teisė per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Aplinkos ir energetikos departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1–3.3 punktuose išvardintų kriterijų arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 punktuose išvardintų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję šia 2015 m. Apraše nustatyta teise bei jame nustatytais terminais teikę Administracijai kokius nors dokumentus, susijusius su Pastatui 2015 m. nustatytu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Kita vertus, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjai dėl Pastatui 2015 m. bei 2016 m. nustatytų nekilnojamojo turto tarifų bei Pastato įrašymo į 2015 m. ir 2016 m. Sąrašus į Administraciją kreipėsi 2015-10-27, 2016-01-11 ir 2016-03-22 prašymais, kuriais prašė Pastatui netaikyti padidintų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2015 m. ir 2016 m., o Administracija šiuos pareiškėjų prašymus nagrinėjo ir į juos atsakė 2015-12-02 raštu Nr. A51-114598/15(2.14.1.45-FN3), 2016-01-29 raštu Nr. A51-7693/16(2.14.1.46-FN3), 2016-04-21 raštu Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) bei 2016-05-27 Raštu Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3). Pažymėtina, kad į paskutinį 2016-03-22 pareiškėjų kreipimąsi Administracija jiems atsakė dviem atskirais raštais, t. y. 2016-04-21 raštu Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3), kuriuo pasisakė dėl Pastato įtraukimo į 2015 m. Sąrašą, nurodydama, jog neturi pagrindo išbraukti Pastato iš šio sąrašo; bei 2016-05-27 Raštu Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3), kuriuo, atitinkamai, įvertino Pastato išbraukimo iš 2016 m. Sąrašo galimybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog paskutinis Administracijos raštas, kuriame buvo pasisakyta dėl galimybės išbraukti Pastatą iš 2015 m. Sąrašo, buvo 2016-04-21 raštas Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3), taigi ir pareiškėjų teismui keliamas reikalavimas įpareigoti Administraciją išbraukti Pastatą iš 2015 m. Sąrašo yra tiesiogiai susijęs su Administracijos 2016-04-21 rašto Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) teisėtumu ir pagrįstumu. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta skundo priėmimo metu, todėl pareiškėjų skundo dalis, kuria prašoma įpareigoti Administraciją pakeisti 2015 m. Sąrašą, iš jo išbraukiant Pastatą, priimta nepagrįstai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-08-22 nutartyje nustatė, jog pareiškėjai yra praleidę Administracijos 2016-04-21 rašto Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) apskundimo terminą, konstatavo, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl atsisakė šį terminą atnaujinti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nustačius, jog pareiškėjai yra praleidę terminą Administracijos 2016-04-21 raštui Nr. A51-30064/16(2.14.1.45-FN3) apskųsti bei atsisakius šį terminą atnaujinti, laikytina, kad iš reikalavimo panaikinti minėtą raštą išvestinis reikalavimas įpareigoti Administraciją pakeisti 2015 m. Sąrašą, iš jo išbraukiant Pastatą, buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o teismui 2016-08-22 nutartimi atmetus prašymą terminus atnaujinti, ši bylos dalis nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 dalies pagrindu.
Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti Administraciją pakeisti 2016 m. Sąrašą, iš jo išbraukiant Pastatą
11. Pareiškėjai nesutinka su Administracijos veiksmais, įtraukiant Pastatą į 2016 m. Sąrašą, teigia, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, nes Pastatas nėra apleistas, jis ir jo teritorija yra prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį. Esą vien tik aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas 100 proc. Pastato baigtumas, negali būti laikoma pagrindu apmokestinti Pastatą maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kadangi faktiškai Pastatas yra baigtas statyti ir naudojamas nuo 2013 m., o šie duomenys yra užfiksuoti kadastrinių matavimų byloje. Tuo tarpu Administracija atsiliepime nurodo, kad įtraukdama Pastatą į 2016 m. Sąrašą vadovavosi Nekilnojamojo turto registre buvusiais duomenimis, pagal kuriuos Pastato baigtumas buvo 83 proc., šie duomenys nebuvo paneigti, o tinkamas statybos užbaigimo įforminimas yra pareiškėjų atsakomybė. Be to, pareiškėjai buvo informuoti apie Pastato įtraukimą į 2016 m. Sąrašą, tačiau teisės aktų nustatytais terminais nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Pastatas į šį sąrašą neturėjo būti įrašytas, todėl Administracija pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo išbraukti Pastatą iš 2016 m. Sąrašo. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar mažesnis nei 100 proc. baigtumas buvo pagrindas Pastatą įtraukti į statinių, apmokestinamų padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, sąrašą, taip pat tai, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl faktinio Pastato naudojimo bei 100 proc. baigtumo įregistravimo 2016-03-08 nebuvo pagrindas išbraukti Pastatą iš 2016 m. Sąrašo.
12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-15 sprendimas Nr. 1-2348 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo“ bei šiuo sprendimu patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašas (toliau – 2016 m. Aprašas).
12.1. Įstatyme nustatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (6 straipsnio 1 dalis). Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos (6 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai mokestį apskaičiuoja pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis (12 straipsnio 9 dalis).
12.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-04-15 sprendimu Nr. 1-2348 nustatė, jog 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu yra apmokestinamas faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. (1.3.1 punktas); taip pat nekilnojamasis turtas, kuris yra nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ar neprižiūrimas (1.3.2 punktas). Vadovaujantis 2016 m. Aprašo nuostatomis, į atskiru Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu bei nepatenkantis į šio Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą ir atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį (3.1 punktas); patalpos ir statiniai neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių keliamų reikalavimų (3.2 punktas); faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (3.3 punktas). Į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, jeigu atitikimas 3.1–3.3 punktuose išvardytiems kriterijams yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą/hipoteką) bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo (4.1 punktas); kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai (4.2 punktas); sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai (4.3 punktas). Sudarydamas sąrašą Aplinkos ir energetikos departamentas surenka šiuos duomenis apie nekilnojamąjį turtą: adresą, objekto unikalų numerį (jeigu žinomas), savininką (jeigu žinomas), techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, sudegęs ir netvarkomas ar pan.) bei prideda Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus ir turimą vaizdinę medžiagą (apžiūros aktus, nuotraukas, žemėlapius ir pan.) (6 punktas). Asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą (arba pakeistą) sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Aplinkos ir energetikos departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1–3.3 punktuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 punktuose išvardytų aplinkybių (11 punktas). Aplinkos ir energetikos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo rašte išdėstytus motyvus bei įvertinęs nekilnojamojo turto savininkų ar mokesčio mokėtojo atliktus veiksmus dėl objekto būklės gerinimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo pateikia Mokesčių skyriui su Miesto plėtros departamentu suderintą informaciją, kad, atsižvelgiant į 4.1–4.3 punktuose išvardytas aplinkybes, svarstytina objekto išbraukimo iš sąrašo galimybė (12 punktas).
13. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad konkrečios savivaldybės teritorijoje galiojančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus yra pavesta nustatyti savivaldybių taryboms. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė, kad maksimaliu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, be kita ko, yra apmokestinamas šios savivaldybės teritorijoje esantis faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. Analogiška nuostata yra 2016 m. Aprašo 3.3 punkte. Atitinkamai, duomenys apie nekilnojamojo turto statybos baigtumo procentinę išraišką yra kaupiami Nekilnojamojo turto registre, kurio išrašas yra pagrindas nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti. Į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą nekilnojamojo turto objektų, kuriems nustatomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą objektai neįrašomi tik tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių tokie nekilnojamojo turto objektai atitinka 2016 m. Aprašo 3 punkte įtvirtintus kriterijus (įskaitant 3.3 punkto kriterijų dėl statinių baigtumo), susiklostė ne dėl šio nekilnojamojo turto savininkų kaltės, t. y. kai turto negalima naudoti dėl teisėsaugos institucijų ar kitų kompetentingų institucijų sprendimų ir veiksmų, kai turtas buvo suniokotas trečiųjų asmenų arba jeigu sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo buvo praėję mažiau nei vieneri metai. Pažymėtina, jog šis aplinkybių, kurių pagrindu turtui nėra taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašas yra baigtinis. Savo ruožtu, jau sudarytas nekilnojamojo turto objektų, kuriems nustatomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašas gali būti tikslinamas tik teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka, t. y. tais atvejais, kai per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie turto įtraukimo į tokį sąrašą dienos turto savininkas pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas neatitinka 2016 m. Aprašo 3 punkte įtvirtintų kriterijų (įskaitant 3.3 punkto kriterijaus dėl statinio baigtumo), arba įrodymus, kad egzistuoja 2016 m. Aprašo 4 punkte nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad atitikimas minėtiems kriterijams atsirado ne dėl turto savininko kaltės. Kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems nustatomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tikslinimo galimybių teisės aktai nenustato.
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2015-09-07 įsakymo Nr. 30-2956 priėmimo metu Pastato baigtumas buvo mažesnis nei 100 proc., tačiau pastatas buvo faktiškai naudojamas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Duomenys apie tai, kad Pastato baigtumas yra 100 proc., Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2016-03-08, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo 2016 m. Sąrašo patvirtinimo. Taigi 2016 m. Sąrašo tvirtinimo metu ginčo Pastatas atitiko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-15 sprendimo Nr. 1-2348 bei 2016 m. Aprašo nuostatas ir pagrįstai buvo priskirtas 3 proc. mokesčio tarifu apmokestinamam turtui. Administracija rėmėsi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, galiojusiais 2016 m. Sąrašo sudarymo metu, kaip tai yra nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje. Atitinkamai, pareiškėjai apie Pastatui taikomą 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą buvo informuoti Administracijos 2015-10-08 raštu Nr. A51-95828/15(2.14.1.45-FN3).
15. Kaip minėta, pareiškėjai 2015-10-27, 2016-01-11 ir 2016-03-22 prašymais kreipėsi į Administraciją, prašydami netaikyti Pastatui 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifo. Šį savo prašymą iš esmės motyvavo aplinkybėmis, jog Pastatas nėra apleistas ar neprižiūrimas, jo statyba yra baigta ir jis yra eksploatuojamas nuo 2013 m. bei kad yra pradėtos Pastato statybos baigtumo įforminimo procedūros, kurios paprastai užtrunka. Pažymėtina, kad 3 proc. mokesčio tarifas Pastatui yra pritaikytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-15 sprendimo Nr. 1-2348 1.3.1 punkto bei 2016 m. Aprašo 3.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad Pastatas buvo faktiškai naudojamas, nors jo baigtumas nesiekia 100 proc. Atitinkamai, įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-15 sprendimo Nr. 1-2348 ir 2016 m. Aprašo nuostatas, matyti, kad šios aplinkybės pakanka, kad Pastatas būtų įtrauktas į 2016 m. Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, skunde pareiškėjų išdėstyti argumentai, kad Pastatas yra prižiūrimas ir nėra apleistas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Tuo tarpu jokių konkrečių įrodymų, kad įregistruoti Pastato statybos baigtumą nuo 2013 m. iki Administracijos direktoriaus 2015-09-07 įsakymo Nr. 30-2956 priėmimo (ir vėliau), nebuvo įmanoma dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, V. Č. ir Įmonė Administracijai ir teismui nepateikė, todėl jų prašymuose Administracijai nurodytos aplinkybės laikytinos tik subjektyvia gynybine pozicija. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad statybos darbų baigtumo įregistravimas nuo 2013 m. iki 2016-03-08 užtruko nepagrįstai ilgai, o pareiškėjai nebuvo aktyvūs ir nesiėmė visų jų valioje esančių priemonių Pastato statybos baigtumui įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2016 m. Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjai Administracijai nepateikė jokių dokumentų, kad 2016 m. Sąrašo sudarymo metu Pastatas neatitiko 2016 m. Aprašo 3 punkte įtvirtintų kriterijų, arba įrodymų, kad tuo metu egzistavo 2016 m. Aprašo 4 punkte nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Pastato atitikimas minėtiems kriterijams atsirado ne dėl pareiškėjų kaltės. Atitinkamai, Administracija, įvertinusi, kad 2016-09-07 Pastato baigtumas nesiekė 100 proc., pagrįstai jį įtraukė į 2016 m. Sąrašą.
17. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, tokia situacija, kai Administracija atsisakė pakeisti 2016 m. Sąrašą net ir gavusi akivaizdžius duomenis apie tai, kad nuo 2016-03-08 Pastato 100 proc. baigtumas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuo tos dienos jis nebegalėjo būti laikomas faktiškai naudojamu nekilnojamuoju turtu, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., vien dėl to, kad buvo praleistas Aprašo 11 punkte nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas 2016 m. Sąrašui patikslinti, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas Administracijos Raštas negali būti laikomas teisingu.
18. Pažymėtina, kad teismai turi įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad: šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas; jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui; formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas; turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai; juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr., pvz., 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–46/2011, 2012-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1542/12, 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A1718-756/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, yra konstatavęs, kad: teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia (lot. be kita ko) bendruosius teisės principus; jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi; tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad: teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai.
19. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas prieštarauja visuotinai pripažintiems teisės principams (teisingumo, protingumo ir proporcingumo), todėl yra naikintinas. Atitinkamai Administracija įpareigotina iš naujo įvertinti aplinkybę, kad nuo 2016-03-08 Pastato 100 proc. baigtumas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir priimti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkantį sprendimą dėl 2016 m. Sąrašo tikslinimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 103 straipsnio 8 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų V. Č. individualios įmonės ir V. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-27 raštą Nr. A51-41815/16(2.14.1.45-FN3).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti aplinkybę, kad nuo 2016-03-08 administracinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir priimti bendruosius teisės principus atitinkantį sprendimą dėl 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2956 patvirtinto sąrašo dėl patalpų ir statinių, kuriems 2016 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, tikslinimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Bylos dalį dėl prašymo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti 2014-09-03 įsakymu Nr. 30-2626 patvirtintą sąrašą dėl patalpų ir statinių, kuriems 2015 m. taikomas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, iš šio sąrašo išbraukiant administracinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.