Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui R. F. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, į paskirtą posėdį neatvyko, jam skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu bei išsiųsti el. paštu.

Atsakovas į 2025-08-13, 09:00 val. teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, todėl laikytina, kad apie posėdžio datą ir laiką jis informuotas tinkamai, nes jam buvo įteiktas teismo šaukimas viešo paskelbimo būdu. Be to, ieškovės atstovė išsiuntė atsakovui el. paštu apie posėdžio datą ir laiką. Liudytoja apklausta atsakovo dukra J. R. patvirtino, kad tėvas apie bylą žino ir jokių pretenzijų nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5928¹⁶/2000. Nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką jokie kiti klausimai, tame tarpe ir turtiniai nebuvo sprendžiami. Šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Byloje yra atsakovo 2000-06-07 sutikimas, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos Konsulato (duomenys neskelbtini) konsulas D. S., registro Nr. 18/MV-417, kuriuo R. F. patvirtina, kad jo ir ieškovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, būtų nutraukta. Taip pat sutinka, kad vaikai gyventų su ja ir jokių pretenzijų dėl turto jis neturi.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2025-05-06 išrašų nustatyta, kad ieškovės vardu pagal 1992-06-09 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-18213 jos vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas), o pagal 1995-04-19 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1AK-3218, įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas).

Iš 1992-06-09 prikimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, notarinio registro Nr. 5-18213, nustatyta, kad ginčo butą ieškovė įsigijo iš Klaipėdos miesto valdybos, pagal 1992-05-25 potvarkį Nr. 337 ir įkainojimo aktą, už ginčo butą 3 060,00 rub. sumokėta grynais pinigais į Taupomojo banko Klaipėdos skyrių, butų ūkio privatizacijos tarnybos sąskaitą Nr. 508405, o likusi 22 030,00 rub. sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis.

Iš 1995-04-19 Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. K1AK-3218, nustatyta, kad ieškovė ginčo žemės sklypą įsigijo iš L. P. už 800,00 Lt.

Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2004-04-08 yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini).

Siekiant nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo kontaktinių duomenų teismui nepavyko gauti.

Teismo turimi duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad atsakovas yra vedęs, jo sutuoktinė V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi tris vaikus J. R., gimusią (duomenys neskelbtini), R. F., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. N. F., gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Gyventojų registras neturi duomenų apie atsakovo sutuoktinės ir dukters A. N. F. gyvenamąją vietą.

Teismo turimais duomenimis iš Migracijos departamento prie LR VRM Klaipėdos skyriaus nustatyta, kad atsakovui Lietuvos Respublikos piliečio pasas paskutinį kartą išduotas 2004-04-22 ir galiojo iki 2014-04-22, jokių kontaktinių duomenų atsakovas nėra nurodęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Nuo 1970-01-01 iki CK įsigaliojimo 2001-07-01 šeimos santykius reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK redakcijos 40 straipsnyje buvo nurodyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ištuokos liudijimą išsiėmė tik (duomenys neskelbtini), tačiau Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė kitą santuoką, todėl laikytina, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), kai atsakovas sudarė kitą santuoką, nors ištuokos liudijimas ieškovei buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini), galimai tai įvyko dėl to, kad atsakovas antrąją santuoką sudarė užsienyje.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta galiojant SŠK ir nutraukinat santuoką teismo sprendimu nebuvo padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas. Taip pat nėra ginčo, kad ginčo butas ir ginčo žemės sklypas, yra įgyti ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje ir yra įregistruoti ieškovės vardu.

Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad atsakovas nutraukinat santuoką jokių pretenzijų dėl santuokos metu įgyto turto nereiškė ir tarp jų buvo susitarimas, kad visas turtas atitenka jai ir raštiškai patvirtino, kad jis jokių pretenzijų į turtą jai neturi. Ieškovė nurodė, kad ji viena išlaikė tiek ginčo butą, tiek ginčo žemės sklypą, tai yra atsakovas nemokėjo jokių mokesčių, ji viena daugiau kaip dvidešimt metų šiuo turtu rūpinosi kaip savu ir per visą šį laikotarpį atsakovas jokių pretenzijų į ginčo butą ar ginčo žemės sklypą nereiškė.

Teismo posėdžio metu paklausta liudytoja šalių dukra J. R. patvirtino, kad ji su tėvu bendrauja per menedžerio programėlę ir jos tėvas žino apie civilinę bylą, nes jis gavo advokatės el. laišką ir jai nurodė, kad jis jokių pretenzijų neturi ir siuntė el. laišką advokatei. Paaiškino, kad ji su tėvu paskutinį kartą Lietuvoje bendravo 2017 m. kai jis buvo atvykęs, kiek žino tėvas turėjo kitą šeimą ir turėjo dvi dukras, bet yra išsiskyręs.

Santuokos metu įgytas turtas tiek pagal šiuo metu galiojantį kodeksą, tiek ir pagal SŠK numatė, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovas daugiau nei 20 metų laikotarpį ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, o santuokos nutraukimo byloje buvo išreiškęs savo poziciją, kad santuokos metu įgytas turtas atitenka ieškovei ir nuo 2004 m. deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Atsakovas teismui nepateikė prieštaravimų dėl ieškinio, nors apie bylą buvo jam pranešta, todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas ir ginčo žemės sklypas po santuokos nutraukimo šalių susitarimu atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes atsakovas 2000-06-07 sutikime adresuotame teismui dėl santuokos nutraukimo išreiškė savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto pasidalinimo. Tai, kad turtas atiteko po santuokos nutraukimo ieškovei iš esmės patvirtina ir atsakovo vėlesnis elgesys, nes jis žinodamas, kad teismo sprendimu turtas nepadalintas daugiau nei 24 metu nesikreipė su ieškiniu dėl turto padalinimo ir neprisidėjo prie šio turto išlaikymo, gerinimo, nemokėjo jokių mokesčių susijusių su turto išlaikymu, nors tam turėjo visas galimybes bei turėjo pareigą išlaikyti turtą. Ieškovė po santuokos nutraukimo ginčo turtu rūpinosi viena, ji liko gyventi ginčo bute su nepilnamečiais vaikais, kurie šiai dienai jau tapo pilnamečiais. Liudytojais apklausti šalių vaikai patvirtino, kad jų tėvas jokių pretenzijų dėl turto jų mamai niekada nereiškė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma apie ieškovei suteiktą antinę pagalbą patvirtina, kad ieškovei suteikta teisinės pagalbos išlaidų už 205,70 Eur.

Įvertinus tai, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, nes atsakovas nepateikė prieštaravimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleistas iš atsakovo nepriteistinas. Iš atsakovo priteistinos tik 205,70 Eur suapvalinus 206,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2025-06-18 išsiųstą pranešimą Nr. e2-16448-867/2025.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-271 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo R. F. 206,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2025-06-18 išsiųstą pranešimą Nr. e2-16448-867/2025.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.